Ko išmokome ankstesnėse klasėse

Mokydamiesi gamtos mokslų, sužinojote, kad kūnas yra objektas, kuris turi masę, formą ir tūrį. Kūnai sudaryti iš vienos ar kelių medžiagų. Prisiminkime, ką jau žinome apie medžiagas.

čia ρ yra medžiagos tankis, m  – medžiagos masė, o V – medžiagos tūris.

• Chemijoje priimta masę matuoti gramais (g), o tūrį – kubiniais centimetrais (cm³).

Medžiagų agregatinė būsena

• Medžiagos gali būti trijų agregatinių būsenų: kietosios, skystosios ir dujinės.
• Kietosios medžiagos virsta skystosiomis, o šios – dujinėmis, kai joms suteikiama energijos.
• Kietosios medžiagos išlaiko savo formą ir tūrį (1.2.1 pav., a).
• Skystosios medžiagos negali išlaikyti savo formos, jos užima indo, į kurį supiltos, tūrio dalį (1.2.1 pav., b).
• Dujos neišsaugo formos. Atkimšus indą ar kitokią talpyklą, jos pasiskirsto erdvėje (1.2.1 pav., c).

Medžiagų sudėtis

• Medžiagos sudarytos iš mažyčių dalelių.
• Molekulės yra mažiausios medžiagos dalelės, turinčios tos medžiagos savybių.

• Atstumas tarp skysčio molekulių daug didesnis nei tarp kietosios medžiagos molekulių (išskyrus ledą) (1.2.1 pav., a, b).
• Atstumas tarp dujų molekulių yra daug didesnis nei tarp skysčio molekulių (1.2.1 pav., c).
• Molekulės sudarytos iš mažesnių, cheminiais kitimais nedalomų, dalelių – atomų (1.2.2 pav., a).
• Atomas yra mažiausia cheminio elemento dalelė, nedaloma cheminiais kitimais.
• Cheminiai elementai žymimi simboliais: viena arba dviem raidėmis.

Medžiagų mišiniai

• Medžiagos gali sudaryti įvairius mišinius.
• Mišinius sudarančios dalelės gali skirtis dydžiu. Jei mišinio dalelės yra vienodo dydžio, mišinys yra vienalytis (1.2.3 pav., a), jei dalelių dydis skiriasi ir jos matomos plika akimi – nevienalytis (1.2.3 pav., b).
• Jei mišinį sudarančių medžiagų dalelės skiriasi, jį nesunku išskirstyti, pavyzdžiui, filtruojant, sijojant, separuojant.
• Vienalyčių mišinių pavyzdžiai yra skysti tirpalai ir kieti lydiniai.
• Medžiagos masės dalis mišinyje gali būti apskaičiuojama pagal formulę

čia ω – medžiagos masės dalis.

• Norint apskaičiuoti medžiagos masės dalį procentais, taikoma formulė

• Tirpalas yra tirpinamosios medžiagos ir tirpiklio mišinys. Tirpinamoji medžiaga gali būti kietosios, skystosios arba dujinės būsenos.
• Tirpalai gali būti rūgštiniai, baziniai arba neutralieji. Tai galima nustatyti indikatoriumi. Indikatorius yra medžiaga, kurios spalva kinta skirtinguose tirpaluose (1.2.4 pav.).

Medžiagų kitimai

• Medžiagų kitimai gali būti fizikiniai ir cheminiai.
• Vykstant medžiagos fizikiniams kitimams, pakinta jos agregatinė būsena, bet pagrindinės savybės (lydymosi, virimo temperatūra) ir sudėtis nesikeičia. Fizikinių kitimų pavyzdžiai: vandens virtimas garais arba ledu, šokolado lydymasis.
• Vykstant medžiagos cheminiams kitimams, pakinta jos sudėtis. Susidaro nauja medžiaga, kuri turi kitokių savybių. Cheminių kitimų pavyzdžiai: organinių medžiagų rūgimas, puvimas; geležies rūdijimas veikiant oro deguoniui ir drėgmei.
• Elementams jungiantis su deguonimi, susidaro šių elementų oksidai (1.2.5 pav.).
• Degimas yra medžiagų jungimosi su deguonimi reakcija, kuriai vykstant išsiskiria šviesa ir šiluma.
• Degant angliai ir organiniams junginiams, susidaro anglies dioksidas, kuris gali sukelti šiltnamio efektą.