Tema, sąvokos | Sąvokų apibūdinimas, akcentai |
9.1. Visãtos sándara ir evoliùcija | |
Galãktika | Gravitacine sąveika susietų žvaigždžių ir kitų Visatos objektų sistema |
Šviẽsmetis | Atstumas, kurį šviesa, sklisdama kosmine erdve 300 000 km/s greičiu (t. y. šviesos greičiu), nukeliauja per vienus metus. |
Tarpžvaigždinė mẽdžiaga | Kosminėje erdvėje pasklidusios dujos ir dulkės. |
Didỹsis Sprogimas | Hipotezė apie Visatos susidarymą ir plėtimąsi iš vieno taško. |
Singuliarùsis tãškas | Taškas, iš kurio pradėjo plėstis Visata. |
Mūsų ãdresas Visãtoje | Vietinis galaktikų superspiečius, Vietinė galaktikų grupė, Paukščių Tako galaktika, Oriono vija, Saulės sistema, planeta Žemė. |
9.2. Žvaigždės. Sáulės ir kitų žvaigždžių planètos | |
Žvaigždės | Milžiniškos masės ir gigantiško skersmens įkaitusios plazmos rutuliai, sudaryti iš vandenilio ir helio su nedidelėmis kitų cheminių elementų priemaišomis. |
Regimàsis rỹškis | Šviesulio, kurį mato stebėtojas Žemėje, spindesio matas. |
Sáulė | Artimiausia ir svarbiausia mums žvaigždė. Ji yra vidutinio dydžio ir vidutinės masės jauna žvaigždė. |
9.3. Žvaigždýnai | |
Žvaigždýnas | Vizualiai tarpusavyje susijusių žvaigždžių konfigūracija, apribota sutartos linijos. Visas dangaus skliautas suskirstytas į 88 žvaigždynus. Lietuvoje jų galima pamatyti net 63. |
Zodiãkas | Dangaus sferos juosta, kurios viduriu driekiasi Saulės metinio judėjimo regimasis takas. |
Žvaigždėlapis | Žvaigždėto dangaus ar jo dalies atvaizdas plokštumoje. |
9.4. Žvaigždžių evoliùcijos etãpai | |
| Žvaigždės gimimas prasideda atsitiktinai sutankėjus tarpžvaigždinei medžiagai. |
Žvaigždžių evoliùcija | Žvaigždžių savybių (vidinės sandaros, cheminės sudėties, masės) kitimas žvaigždžių raidos metu. |
Raudónoji milžinė | Saulės masės žvaigždės evoliucijos etapas, kai žvaigždės spindulys padidėja iki 50 kartų. |
Raudónoji supermilžinė | Masyviõs žvaigždės evoliucijos etapas, kai žvaigždės spindulys būna vidutiniškai 500 kartų didesnis už Saulės skersmenį. |
Planètiškasis ūkas | Nuo žvaigždės atsiskyrę jos išoriniai sluoksniai – švytinčios dujos ir dulkės. |
Baltóji nykštùkė | Saulės masės žvaigždės evoliucijos etapas, kai žvaigždė susitraukia. |
Supernovà | Sprogstanti raudonoji supermilžinė. |
Neutròninė žvaigždė | Masyviõs žvaigždės evoliucijos etapas – sprogusios žvaigždės liekana. |
Pulsãras | Periodiškai skleidžianti pasikartojančius elektromagnetinių bangų impulsus neutroninė žvaigždė. |
Juodóji skylė | Masyviõs žvaigždės evoliucijos etapas, jai visiškai susitraukus. |
9.5. Gyvýbė Visãtoje | |
Orgãninė gyvýbė | Tokia gyvybė, kuriai būtina vanduo, sudėtingi anglies junginiai, cheminių elementų įvairovė ir kt. |
Žvaigždžių kartà | Grupė žvaigždžių, gimusių maždaug tuo pačiu laikotarpiu. |
Priežvaigždinė gyvýbės zonà | Erdvė aplink žvaigždę, kur yra tinkamos sąlygos atsirasti ir išlikti gyvybei.
|
Sąlygos gyvýbei egzistúoti, kuriàs tùri atitikti žvaigždė |
|
Sąlygos gyvýbei egzistúoti, kuriàs tùri atitikti planetà |
|
9.6. Tinkamų gyvýbei planètų pãieškos. Tranzitų metòdas | |
Egzoplanetà | Mokslininkų manymu, tinkama gyvybei planeta, esanti ne Saulės sistemoje. |
Planètos tranzitas | Planetos praskriejimas tarp stebėtojo ir savo žvaigždės. |
Egzoplanètų aptikimo būdai |
|