Chapter 2.2 (Istorija 6)

Kur gyveno mūsų protėviai: nuo palapinės iki pirmosios sostinės

Šioje temoje MES

  • Nustatysime, kokiuose būstuose gyveno pirmieji Lietuvõs teritorijos gyventojai.
  • Apibūdinsime gyvenimo ant piliakalnių ypatybes.
  • Susipažinsime su gyvenimu XIII a. Kernavėjè.

Pirmųjų gyventojų būstai – palapinės

Per visą istoriją viena artimiausių erdvių žmogui buvo jo paties gyvenamasis būstas. Tai galėjo būti ir ola, ir paprasta trobelė, ir rūmai ar pilis. Nepaisant skirtingų būstų, visais laikais žmonės norėjo gyventi patogiai, gražiai ir saugiai. Gyvendami patogiuose namuose, kuriuose yra elektra, vandentiekis ir kanalizacija, veikiausiai nė nesusimąstome, kur ir kaip gyveno mūsų protėviai. Tad kviečiame pas juos pasisvečiuoti.

Prieš tūkstančius metų nuslinkus paskutiniam ledynui, Lietuvos klimatas po truputį šilo ir tapo palankus suvešėti gausesnei augalijai: įvairioms žolėms, medžiams ir krūmams. Vasaromis sužaliuojantys augalai ėmė pritraukti šiaurinius elnius. O pãskui šiuos gyvūnus iš pietų atklydo ir pirmieji medžiotojai, jie ir tapo pirmaisiais gyventojais dabartinės Lietuvos teritorijoje. Medžiotojai nuolatos sekė paskui šiaurinių elnių bandas, todėl negalėjo ilgėliau apsistoti vienoje vietoje. Jie gyveno greitai pastatomose laikinose palapinėse (3.1 pav.). Tiesa, jos tik forma priminė šiandienes turistines palapines (3.2 pav.), o statytos iš visiškai kitokių medžiagų.

3.1 pav. Taip galėjo atrodyti pirmieji būstai – savotiškos palapinės.
3.2 pav. Šių laikų palapinė, kurioje ilsisi žygeiviai ir atostogautojai.

Akmens amžiaus žmonės statydami palapinę pirmiausia iš kelių karčių suręsdavo kūgio formos karkasą, tada jį surišdavo žievėmis ir apdengdavo žvėrių kailiais, lapais ir žolėmis. Kad būstas būtų tvirtesnis, jo kraštus iš išorės apdėdavo akmenimis. Palapinės viduje žmones draugėn suburdavo akmeninė laužavietė – židinys, nuo kurio kylantys dūmai išeidavo pro viršuje paliktą nedidelę angą, atstojančią kaminą. Čia vienoje vietoje buvo ir miegamasis, ir virtuvė, ir svetainė. Šiauriniams elniams pasitraukus, mūsų protėviai palapines nugriaudavo ir keliaudavo į kitą vietą. Vasarą, kai iškylausite gamtoje, statysite palapines ir kūrensite laužą, prisiminkite ir akmens amžiaus žmones (3.3 pav.) – jie gyveno iš dalies panašiai kaip ir jūs (3.4 pav.).

3.3 pav. Taip prie laužo galėjo vakaroti akmens amžiaus žmonės.
3.4 pav. Taip gamtoje iškylaujama šiais laikais.

Vėliau, kai gyvenimas tapo sėslesnis, žmonės įsikurdavo pastovesniuose būstuose, pastatytuose iš karčių, sutvirtintų šakomis ir samanomis, o stogą laikydavo mediniai stulpai. Tokie būstai buvo ir tvirtesni, ir patogesni – forma priminė dabartinius namus. Tačiau archeologai atranda ir ypač įdomių būstų, kurie prieš 2 500 metų statyti ant polių vandens telkinių pakrantėse (3.5 pav.). Statant tokius būstus, tvirti mediniai kuolai būdavo sukalami į vandenį ir dumblą, o ant jų klojamas medinis grindinys ir renčiamas pats namas. Mokslininkai nustatė, kad netoli MolėLuokesų ežero pakrantėje (3.6 pav.), ant vandens buvo įsikūrusios gyvenvietės, jose galėjo stovėti apie 10 trobelių, o gyventi apie 50 žmonių.

3.5 pav. Buvusios gyvenvietės liekanos Luokesų ežero dugne
3.6 pav. Luokesų ežeras šalia Molėtų

Kyla klausimas: kodėl žmonės kūrėsi ant vandens? Gali būti, kad dėl saugumo, nes prie tokių namų sunku priartėti priešams ir netikėtai užklupti gyventojus. Vis dėlto labiausiai tikėtina, kad žmonės kūrėsi ant vandens norėdami užimti kuo mažiau derlingos žemės ir ją išnaudoti įvairiems augalams auginti, gyvuliams ganyti.

Klausimai ir užduotys

  1. Kokia buvo pagrindinė pirmųjų gyventojų dabartinėje Lietuvos teritorijoje veikla? Paaiškinkite, kaip ji susijusi su būsto pasirinkimu.
  2. Iš kokių medžiagų buvo renčiami pirmųjų gyventojų būstai?
  3. Kaip manote, kodėl žmonės statydavosi būstus prie vandens telkinių arba net ant jų?

TYRINĖKITE!

Pasidomėkite, kokius Lietuvõs objektus tyrinėja po vandeniu dirbantys archeologai. Kokią įrangą jie naudoja ir ką jiems pavyksta rasti, užfiksuoti?

Kernavė – unikalus piliakalnių ir Viduramžių miestas

Bronzos amžiuje daugėjant gyventojų ir jiems tampant vis sėslesniems, gyvenimas ėmė gerėti. Žmonės vis daugiau užsiaugindavo gyvulių, augalų maistui, spartėjo prekyba. Atskiros šeimos ar giminės ėmė spiestis ir gyventi ant mažesnių ar didesnių kalvų, šalia upių ar kitokių vandens telkinių. Gyvenamąją erdvę ant kalvos jie apsitverdavo ir įtvirtindavo stačių kuolų tvoromis – už tokių įtvirtinimų jausdavosi daug saugiau. Tokias vietas ir šiandien vadiname piliãkalniais – jie yra mūsų protėvių pirmųjų namų aplinka. Tiesa, augant gyventojų skaičiui, gyvenvietės ėmė kurtis šalia piliakalnių, o ant jų stovėjo įtvirtinimai, kurių prireikdavo kilus pavojui.

Ant piliakalnių žmonės statė įvairius pastatus: vienuose gyveno patys, kituose laikė gyvulius, atsargas (3.7 pav.). Statiniai buvo keturkampiai, renčiami sustatant stulpus. Sienos išpintos šakomis ir užkamšytos samanomis, sutvirtintos moliu. Piliakalnių pastatus šildė paprasti židiniai, primenantys kruopščiai suręstas laužavietes iš akmenų ir molio.

3.7 pav. Sėslaus gyventojo namų vidus

Viena seniausių ir unikaliausių Lietuvos vietovių, kuri susijusi net su keliais piliakalniais, yra Kernavė̃. Tai vienas pirmųjų mūsų šalies Viduramžių miestų, galbūt net pirmoji šalies sóstinė. Gamtinė aplinka tam puikiai tiko. Iš vienos pusės Kernavę saugojo Neris, kuri buvo ir puikus prekybos kelias, iš kitos pusės ją juosė penki piliakalniai, sudarantys stiprią gynybinę sistemą. Ant pagrindinio piliakalnio – Aũkuro kalno – stovėjo kunigaikščio pilis – rezidencija. Ją saugojo galingi kaimynai – Mindaugo Sosto ir Lizdeikos kalno gynybiniai piliakalniai. Jų papėdėje įsikūrusio žemutinio miesto sodybose triūsė amatininkai (3.8 pav.). Amatininkų namų kvartalai driekėsi slėnyje iki Neriẽs upės. Dalis gyventojų buvo įsikūrę kitoje piliakalnių pusėje, aukštutiniame mieste.

3.8 pav. Piliakalnių papėdėje įsikūrusi Kernavė. Rekonstruotas vaizdas, kaip galėjo atrodyti miestas XIV amžiuje.
3.9 pav. Kernavės piliakalniai. Centre matyti Mindaugo Sostas, dešiniau nuo jo – Aukuro kalnas, už jų abiejų kyšo Lizdeikos kalnas. Nuotrauka daryta virš Pilies piliakalnio. Tolumoje galima įžvelgti vietą, kurioje yra penktasis – Kriveikiškio – piliakalnis.

Panagrinėkime pagrindinių Kernavės objektų – penkių piliakalnių – paskirtį. Šiandien jie visi turi pavadinimus (3.1 lentelė). Tiesa, tai šiuolaikiški pavadinimai, o kaip kernaviškiai vadino piliakalnius prieš 700 metų, nėra žinoma (3.9 pav.).

3.1 lentelė. Kernavės piliakalniai ir jų funkcijos

Piliakalnio pavadinimas

Piliakalnio funkcija

Aũkuro kálnas

Miesto širdis. Ant šio piliakalnio stovėjo kunigaikščio pilis, čia rezidavo ir vienas žymiausių XIII a. valdovų – didysis kunigaikštis Traidenis.

Mindaugo Sóstas

Naudotas gynybai, jame buvo apsistojusi didžiojo kunigaikščio kariauna. Galbūt laikytos maisto atsargos.

Lizdeikos kálnas

Naudotas gynybai saugant didžiojo kunigaikščio pilį.

Piliẽs kálnas

Įtvirtinta miesto dalis, kurioje gyveno ir dirbo amatininkai. Reikalui esant, piliakalnis galėjo būti naudojamas gynybai.

Kriveikiškio

Greičiausiai naudotas kulto (tikėjimo) apeigoms.

Kernavė ypač suklestėjo XIII–XIV amžiuje. Pats miestas buvo medinis, taigi, jame nebuvo mūrinių pastatų. Kernavėje taip pat buvo gatvelių su mediniais šaligatviais, palei tas gatveles buvo išsidėsčiusios sodybos su aptvertais kiemais. Įeiti į tokios sodybos kiemą buvo galima pro specialius vartelius. Mūsų laikais Kernavėje pastatyta medinių statinių, kurie vaizduoja, kaip galėjo atrodyti visas miestas (3.10 pav.).

3.10 pav. Taip galėjo atrodyti dalis buvusio Kernavės miesto.

Kiekgi žmonių galėjo gyventi tokiame Viduramžių mieste? Archeologai spėja, kad erdvėje tarp piliakalnių ir Neries, Pajáutos slėnyje, galėjo būti apie 80 sodybų, jose gyveno apie 500 gyventojų. Šiandien atrodytų, kad tai labai nedaug, tačiau prieš 700 metų, turint tiek gyventojų, drąsiai buvo galima vadintis ne kaimu, o miestu. Be to, didžiausią dalį gyventojų sudarė miestietiškų profesijų atstovai: amatininkai, pirkliai, kariai.

Atskiras miesto sodybas sudarė gyvenamieji namai, pastatyti iš rąstų, apkaišytų samanomis, su lentiniais dvišlaičiais stogais. Namai turėjo grindis, varstomas duris, mažus langus ir molines krosnis. Šalia namų stovėjo tvartai, pirtys, dirbtuvės. Taigi, kasdienėms buities ir darbo reikmėms jau buvo statomi atskiri statiniai. Kernavė ypač garsėjo meistrais, tad panagrinėkime, kokie amatininkai gyveno ir dirbo šiame mieste (3.2 lentelė).

3.2 lentelė. Kernavės amatininkai ir jų gaminiai

Amatininkai

Kokią medžia­gą apdirbo?

Ką gamindavo?

Juvelyrai (3.11 pav.)

Metalai, stiklas

Žiedai, apyrankės, segės, vėriniai, auskarai, apgalviai

Kauladirbiai

Gyvūnų kaulai, ragai

Peilių rankenos, tvirtinimo vinutės, švilpukai, žaidimų kauleliai, adikliai, verpstukai, sagos

Tošininkai

Beržo tošis, liepos ir ąžuolo žievė

Kibirai, indai

Odininkai (3.12 pav.)

Oda

Peilių dėklai, kapšai (piniginės), adatinės, batai

Staliai

Mediena

Ližės (mentės su kotu duonai šauti į krosnį), kubilai, šukos, lėkštės, šaukštai

Keramikai (3.13 pav.)

Molis

Įvairūs puodai

Verpėjai ir audėjai

Linų ar kanapių pluoštas

Įvairūs audiniai, siūlai

Kalviai

Metalas

Peiliai, spynos, dalgiai, žirklės, kabliukai žvejybai, žeberklai

3.11 pav. Apie juvelyrų darbus galima sužinoti ištyrus mirusiųjų įkapes. Nuotraukoje – kernaviškės moters įkapės ir kaukolės fragmentas.
3.12 pav. Rekonstruotojas demonstruoja, kaip galėjo dirbti Kernavės odininkai.
3.13 pav. Rekonstruotoja Kernavėje moko senųjų keramikos paslapčių.

Prie upės buvo sezoninė prieplauka laivams ir tikriausiai nedidelis turgus, nes archeologai toje vietoje yra radę svarstyklių ir svarelių dalių (3.14 pav.). Kernavėje taip pat gyveno žvejai, jie aprūpindavo miestą žuvimis.

Su turgumi susijusi ir kita svarbi Kernavės gyventojų veikla – prekyba. Buvus aktyvią prekybą rodo archeologų radiniai, kurie kildinami iš kaimyninių ir net tolimesnių šalių ir miestų. Be to, Rygõs miesto prekybos knygose XIII–XIV a. sandūroje yra minimi du Kernavės pirkliai – Rameišis ir Studilas. Tai vieni pirmųjų žinomų Lietuvos verslininkų.

3.14 pav. Taip galėjo atrodyti Kernavė nuo Neries upės.

Norberto Černiausko pokalbis su archeologu (3.15 pav.) Gintautu Vėliumi

Kernavėje XIV a., kur dabar plyti tuščias laukas, stovėjo tikras miestas. Kaip tai sužinojote? Juk dabar čia nėra nė žymės stovėjusių namų.

Kernavėje XIII–XIV a. buvusį miestą atrasti padėjo laimingas atsitiktinumas. Jį, kasdami griovį, aptiko Pajautos slėnį norėję nusausinti melioratoriai. Tačiau šiandien archeologai miestus ir namus aptinka pasitelkę kad ir negausią, tačiau labai svarbią istorinę informaciją. Taip pat naudojami sudėtingi geofizikiniai prietaisai – georadarai, magnetometrai, leidžiantys pamatyti tai, kas po žeme, net nenaudojant kastuvo.

Ar XIV a. Kernavės miesto namuose buvo vaikų kambarių?

Deja, to meto miestiečių namuose vaikų kambarių dar nebūdavo. Dažniausiai vieno kambario nedideliame namelyje gyvendavo visa šeima, o žiemą jame turėjo tilpti ir keletas augintinių: šuo, katinas, gal net ožiukas. Savo lovelių vaikai taip pat neturėdavo; kaip ir suaugusieji, dažniausiai miegodavo ant suolų.

3.15 pav. Archeologai tyrinėja buvusio miesto teritoriją Kernavėje.

Klausimai ir užduotys

  1. Kaip ir kam pavyko atrasti Kernavės miesto vietą?
  2. Su kokiais šiuolaikiniais prietaisais archeologai gali rasti archeologinės informacijos nekasdami žemės?
  3. Kaip XIV a. Kernavėje atrodė vaiko gyvenamoji erdvė?

Klausimai ir užduotys

  1. Kokie statiniai buvo statomi ant piliakalnių?
  2. Paaiškinkite, kodėl žmonės įsikurdavo ant piliakalnių arba šalia jų.
  3. Kuo išskirtinis Kernavėje esantis piliakalnių kompleksas?
  4. Nurodykite ne mažiau kaip du XIII–XIV a. Kernavėje buvusius ir šių dienų gyvenamajai erdvei būdingus elementus.
  5. Kiek gyventojų galėjo gyventi Viduramžių Kernavėje? Kaip manote, ar tai daug, ar mažai? Argumentuokite.

TYRINĖKITE!

Pasidomėkite, kodėl Kernavė vadinama pirmąja Lietuvos sostine.

APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS

  1. Apibūdinkite būstus, kokiuose galėjo gyventi pirmieji Lietuvos teritorijos gyventojai. Nurodykite ne mažiau kaip po du gyvenimo tokiuose būstuose pliusus ir minusus.
  2. Pasvarstykite, kuo gyvenimas ant piliakalnių arba šalia jų buvo naudingas gyventojams ir kokių nepatogumų sukeldavo.
  3. Pasirinkite vieną iš istorinių veikėjų – pirklį, žemdirbį, karį ar valdovą – ir įsijautę į jo vaidmenį ne mažiau kaip trimis bruožais apibūdinkite gyvenimą XIII a. Kernavėje. Kuris bruožas, jūsų nuomone, yra svarbiausias? Argumentuokite.

TYRINĖKITE!

Jau ne vieną dešimtmetį Kernavėje vyksta „Gyvosios archeologijos dienos“. Jei turite galimybę, apsilankykite šioje šventėje ir parenkite pristatymą klasės draugams. Jei tokios galimybės neturėsite, pasidomėkite, kuo išskirtinis šis renginys.

IŠSAKYKITE SAVO NUOMONĘ

Šiais laikais gyvename daug patogiau nei kadaise Lietuvos teritorijoje įsikūrę žmonės. Ar tai reiškia, kad jie gyveno blogiau? Pateikite argumentuotą nuomonę.

Please wait