Šioje temoje MES
- Nustatysime krikščionių konfesijas, egzistuojančias Lietuvojè.
- Apibūdinsime krikščionių konfesijų tikėjimo bruožus.
- Susipažinsime su įvairių konfesijų maldos namais.
Ką apie krikščionis Lietuvoje sako gyventojų surašymas?
2021 m. įvyko elektroninis Lietuvõs gyventojų surašymas. Juo buvo siekiama surinkti naujausius duomenis apie šalyje gyvenančius asmenis: kiek jų yra, kokios tautybės, kokią religiją išpažįsta, kokias užsienio kalbas moka ir taip toliau. Iš surašymo duomenų paaiškėjo, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų save laiko krikščionimis (11.1 lentelė). Jie sudaro net 80 proc. visų šalies gyventojų. Tačiau žodis krikščionis apibūdina toli gražu ne vientisą, nedalomą religinę žmonių grupę.
11.1 lentelė. Krikščionių konfesijas Lietuvoje išpažįstančių gyventojų skaičius 2021 m.
Romos katalikai | 2,085 mln. |
Stačiatikiai | 105 tūkst |
Sentikiai | 18 tūkst. |
Evangelikai liuteronai | 16 tūkst. |
Evangelikai reformatai | 6 tūkst. |
Krikščionybė per 2 000 metų patyrė daug religinių ginčų, skilimų, formavosi atskiros jos atšakos. Todėl krikščionybę sudarė ir sudaro įvairios religinės bendruomenės, kurias galime įvardyti vienu žodžiu – konfesijos. Konfèsija – tai konkretus tikėjimas (religinė bendruomenė), kuriam save priskiria konkretus asmuo. Krikščionių konfesijos yra ir labai panašios, ir skirtingos, turinčios įvairių papročių, tradicijų, apeigų, maldos namų. Skirtingų krikščionių konfesijų atstovų galime rasti ir mūsų šalyje. Taigi, kokios tos konfesijos?
Gausiausia konfesija yra katalikýbė. Katalikų bažnyčių yra visuose didesniuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Dėl šios priežasties Lietuvà neretai pavadinama katalikiška šalimi.
Kai kuriuose miestuose veikia stačiãtikių (ortodòksų) bendruomenės, jos meldžiasi bažnyčiose, kurias vadiname cerkvėmis. Stačiatikýbė taip pat yra krikščionių konfesija, ypač paplitusi Rytų ir Pietų Euròpoje. Rytų Lietuvoje yra dešimtys cerkvių, į kurias renkasi Lietuvos séntikiai.
Klaipėdos krašte, Šiaurės Lietuvoje, Kėdáiniuose ir kitose Lietuvos vietose gyvena protestantų bendruomenės. Ši krikščionių konfesija Lietuvoje susiformavo XVI amžiuje. Nuo seno skiriamos ir iki šiol gyvuoja dvi pagrindinės protestantų atšakos: evangelikai liuteronai ir evangelikai reformatai.
Nagrinėdami visas šias konfesijas, galime geriau susipažinti su mūsų šalyje gyvenančiais žmonėmis, jų kultūra ir pačios krikščionybės istorija (11.2 lentelė).
11.2 lentelė. Pagrindiniai krikščionių konfesijų Lietuvoje bruožai
Katalikų bažnyčia (galima vadinti ir Ròmos katalikų bažnyčia) | Tai gausiausia konfesija Lietuvoje. Katalikams visame pasaulyje vadovauja Romos popiežius, katalikai meldžiasi bažnyčiose (11.1 pav.), katedrose. Lietuvoje daugelyje bažnyčių pamaldos vyksta lietuvių kalba, dalyje – lenkų (11.2 pav.). Katalikų dvasininkus vadiname kunigais. Pagrindinės šventės – šv. Velykos, šv. Kalėdos, Sekminės. Katalikų dvasininkai – tik nevedę vyrai. |
Stačiatikių bažnyčia Lietuvoje (arba ortodoksai Lietuvoje) | Neturi vieno vadovo, stačiatikiams atskiruose pasaulio regionuose vadovauja patriarchai (simboliškai svarbiausias jų – Konstantinopolio). Tikintieji meldžiasi bažnyčiose, kurias dar galime vadinti cerkvėmis (11.3 pav.), o didesnes, svarbesnes – soborais. Lietuvos cerkvėse pamaldos dažniausiai vyksta bažnytine slavų kalba, vartojamos ir kitos kalbos: lietuvių, ukrainiečių, baltarusių. Stačiatikių dvasininkus vadiname kunigais. Pagrindinės šventės – šv. Velykos, šv. Kalėdos ir Sekminės – dažniausiai švenčiamos pagal Julijaus kalendorių. |
Lietuvos sentikių bažnyčia | XVII a. šalia stačiatikių susiformavo sentikiai – jų cerkves dažnai galime atpažinti iš aštuongalio kryžiaus (11.4, 11.5 pav.). Nuo stačiatikių jie skiriasi apeigomis, Biblijos aiškinimu. Sentikių cerkvėse pamaldos vyksta bažnytine slavų kalba. Lietuvoje sentikių pamaldas veda bendruomenių išsirinkti dvasios tėvai. Pagrindinės šventės – šv. Velykos, šv. Kalėdos ir Sekminės – švenčiamos pagal Julijaus kalendorių. |
Protestantai | Radosi ir paplito XVI a. Vakarų ir Vidurio Europoje, jų idėjiniai lyderiai buvo vokiečių ir prancūzų dvasininkai – Martynas Liuteris ir Jonas Kalvinas. Protestantai nepripažįsta Romos popiežiaus valdžios, jų dvasininkus dažniausiai vadiname kunigais, o maldos namus – bažnyčiomis, retais atvejais kirchėmis (11.6 pav.). Lietuvoje veikia dvi gausiausios protestantų konfesijos: evangelikai liuteronai ir evangelikai reformatai. Pamaldos vyksta lietuvių kalba. Klaipėdos krašte protestantai ilgą laiką buvo susiję su vokiečių kultūra ir kalba (11.7 pav.). Pagrindinės šventės – šv. Velykos, šv. Kalėdos, Sekminės. Protestantų kunigai gali būti vedę ir turėti šeimą, dalyje protestantiškų bažnyčių moterys taip pat gali būti dvasininkės. |
Klausimai ir užduotys
- Nurodykite labiausiai Lietuvoje paplitusias krikščionių konfesijas.
- Paaiškinkite, kodėl katalikai, stačiatikiai ir protestantai, nepaisant skirtingų pavadinimų, yra krikščionys.
- Nurodykite ne mažiau kaip po du skirtumus, kuo katalikai skiriasi nuo stačiatikių ir protestantų.
Kodėl prie katalikybės kartais rašome žodį Romos ir prieš ką protestuoja protestantai?
Katalikybė Lietuvoje pirmuosius žingsnius žengė dar XIII a., kai pasikrikštijo valdovas Mindaugas su šeima. Visa Lietuva pasikrikštijo tik XIV a. pab. – XV a. pradžioje. Ilgainiui mūsų šalis tapo itin katalikiška: buvo statomos bažnyčios, kūrėsi parapijos ir vienuolynai, plito katalikų papročiai. Bažnyčia, dvasininkai ir vienuoliai daug nusipelnė ir švietimo, kultūros srityse, kovoje dėl laisvės. Tik prisiminkite tokias asmenybes kaip Motiejus Valančius, Maironis ar Nijolė Sadūnaitė.
Visiems pasaulio katalikams vadovauja Romos popiežius, todėl neretai apibūdinant katalikus yra pridedamas vietovardis Romos – Romos katalikai. O Romos miesto viduryje įsikūrusioje mažiausioje pasaulio valstybėje – Vatikanè – ir gyvena, reziduoja popiežius.
Kelis šimtus mūrinių ir medinių (11.8 pav.) katalikų bažnyčių Lietuvoje galime atpažinti iš kryžiaus ant pastato stogo arba bokšto. Šis kryžius turi vieną ryškią kryžmę.
Kiekvienas smulkiausias Bažnyčios administracinis vienetas – parapija – turi savo globėjus – šventuosius (prisiminkite šv. Kazimiero pavyzdį). Tai atsispindi ir bažnyčių, ir parapijų pavadinimuose, o svarbiausia parapijos šventė yra atlaidai, kiekvienoje bažnyčioje švenčiami skirtingu metų laiku (11.9 pav.).
XVI a. nuo katalikybės atskilo protestantų konfesijos. Žodis protestantai kilo iš lotyniško žodžio protestantis – prieštaraujantis. Šis žodis tiko naujoms konfesijoms apibūdinti, nes jos prieštaravo kai kurioms katalikų mokymo tiesoms ir Romos popiežiaus valdžiai. Vadovaudamiesi garsiais savo vedliais – M. Liuteriu ir J. Kalvinu – protestantai XVI a. ėmėsi reformų, dėl kurių Europoje radosi naujų krikščionių konfesijų.
Panašiu metu protestantizmas sklido ir Lietuvoje. Įkvėptas jo idėjų kunigas Martynas Mažvydas 1547 m. Prūsijoje išleido religinę knygelę, labai svarbią ne tik konfesiniu požiūriu, bet ir dėl to, kad ji parašyta lietuviškai, – tokios iki M. Mažvydo dar nebuvo.
Lietuvoje gausiausios protestantų konfesijos yra evangelikai liu teronai ir evangelikai reformatai, jų bažnyčios paplitusios visoje šalyje (11.10–11.12 pav.), ypač šiaurėje ir vakaruose (Klaipėdos krašte).
Norberto Černiausko interviu su žurnaliste ir TV laidos „Kelias“ vedėja Rita Naujokaityte
Kur Lietuvoje yra įsikūrusios evangelikų liuteronų ir evangelikų reformatų bendruomenės?
Lietuvoje yra 56 evangelikų liuteronų parapijos, gyvuojančios keliuose Lietuvos regionuose ir visuose didžiuosiuose miestuose. Daugiausia liuteronų bendruomenių Vakarų Lietuvoje – Klaipėdos ir Tauragė̃s krašte. Dvi išeivijos lietuvių liuteronų parapijos yra Čikagoje, Jungtinėse Amèrikos Valstijose, dar viena – Vokietijoje, Hageno mieste.
Šalyje yra 10 evangelikų reformatų bendruomenių. Daugiausia jos susitelkusios Šiaurės Lietuvoje, Biržų krašte, taip pat didžiuosiuose miestuose: Vilniuje, Kaunè, Panevėžyjè ir Šiauliuosè.
Kokias svarbiausias metų religines šventes švenčia šios bendruomenės?
Liuteronų ir reformatų bendruomenės, kaip ir visi krikščionys, švenčia kiekvieną sekmadienį, taip pat svarbiausias krikščionių šventes: Kristaus gimimą – Kalėdas, Kristaus prisikėlimą – Velykas, Kristaus Dangun žengimą – Šeštines bei Šventosios Dvasios atsiuntimą – Sekmines.
Kaip vyksta kapinių šventės? Kaip ir kada jos švenčiamos?
Kapinių šventės – tai kapinėse vykstančios evangelikų liuteronų ir evangelikų reformatų pamaldos, kuriose prisimenami amžinybėn pašaukti mirusieji (11.13 pav.). Jų metu skaitomas Šventasis Raštas, giedamos giesmės. Kapinių šventės konkrečiose kapinėse rengiamos kasmet, parapijos sutartą vasaros sekmadienį. Kapinių švenčių tradicija atsirado Lãtvijos evangelikų liuteronų bažnyčioje XIX a. pradžioje. XX a. pirmoje pusėje kapinių šventės pradėtos rengti Šiaurės Lietuvos liuteronų ir reformatų parapijose, vėliau jos paplito visoje Lietuvoje. Sovietų okupacijos metais, kai daug evangelikų liuteronų bažnyčių buvo uždarytos, kapinių šventės daugeliui tikinčiųjų atstojo bažnytines pamaldas. Šie tikinčiųjų susibūrimai buvo liuteronų bendruomenės rezistencijos, tylaus pasipriešinimo Bažnyčios persekiojimui, forma.
Klausimai ir užduotys
- Kuriuose Lietuvos regionuose yra daugiausia evangelikų liuteronų ir evangelikų reformatų bendruomenių?
- Ar pagrindinės protestantų religinės šventės skiriasi nuo katalikų? Atsakymą pagrįskite.
- Kam yra skirta religinė kapinių šventė? Kokie jos papročiai?
Kas meldžiasi bažnyčiose, kurių bokštų formos primena svogūnus?
Panašiu metu, kai krikštijosi Mindaugas, Lietuva susidūrė ir su stačiatikybe (11.14 pav.). LDK teritorijai plečiantis į rytus, didelė dalis jos gyventojų buvo stačiatikiai. Ši religija taip pat darė didelę įtaką Lietuvos kultūrai, raštijai. Stačiatikybė, kaip krikščionybės kryptis, tapo savarankiška XI a., kai atsiskyrė nuo katalikybės. Šis krikščionybės skilimas į dvi dideles dalis vadinamas Didžiąja schizma. Stačiatikiams vadovauja ne popiežius, o net keli vadovai, vadinami patriarchais. Simboliškai svarbiausias jų reziduoja Konstantinopolyje (Stambulè).
XVII a. šalia Rùsijos stačiatikių dėl nenoro priimti naujų reformų susiformavo sentikiai, juos Rùsijoje imta persekioti. Dėl šių priežasčių daug sentikių apsigyveno LDK teritorijoje, ypač dabartinėje Rytų Lietuvoje, čia jie gyvena iki šiol (11.15 pav.).
Stačiatikių ir sentikių bažnyčios (cerkvės) yra savito stiliaus, todėl lengvai atpažįstamos. Joms būdingi grakštūs bokštai, kuriuos architektai vadina svogūniniais kupolais, nes forma kiek primena tikrą svogūną (11.16 pav.). Cerkvės bokšto kryžių būna įvairių, dažniausi – su trimis kryžmėmis, dar vadinami aštuongaliais kryžiais. Būtent tokie kryžiai puošia visas sentikių bažnyčias; stačiatikių cerkvių kryžiai įvairuoja. Keliaudami po Lietuvą, būtinai atkreipkite dėmesį į cerkves.
Visos krikščionių konfesijos Lietuvoje yra suaugusios su šalies istorija ir kultūra. Nors praeityje būta nemažai tarpusavio ginčų ir net konfliktų, XXI a. skirtingos bendruomenės stengiasi sutarti ir bendradarbiauti. Vedamos kilnaus tikslo ir atstovaujamos savo dvasinių lyderių kartais jos netgi renkasi į bendras pamaldas (11.17 pav.). Toks žingsnis rodo pavyzdį visiems Lietuvos tikintiesiems gerbti kitų konfesijų atstovus ir jų pažiūras.
Klausimai ir užduotys
- Kelintame amžiuje lietuviai susidūrė su stačiatikybe? Kodėl būtent tuo metu?
- Kokią daržovę simboliškai primena stačiatikių ir sentikių maldos namų bokštai? Kodėl?
- Paaiškinkite, kodėl nuo XVII a. dalis stačiatikių yra vadinami sentikiais.
APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
- Išvardykite Lietuvoje paplitusias krikščionių konfesijas ir nurodykite, kelintame amžiuje kiekviena iš jų paplito Lietuvoje. Kuri iš konfesijų šiuo metu Lietuvoje yra gausiausia?
- Apibūdinkite ne mažiau kaip po du kiekvienos krikščionių konfesijos, paplitusios Lietuvoje, bruožus.
- Pasakykite, kaip vadinami skirtingų krikščionių konfesijų Lietuvoje maldos namai. Kurių konfesijų maldos namų yra jūsų gyvenamojoje vietovėje?
TYRINĖKITE!
Nustatykite arčiausiai jūsų gyvenamosios vietos esančius trijų Lietuvoje labiausiai paplitusių krikščionių konfesijų maldos namus. Parenkite pristatymą arba tinklalaidę apie šių maldos namų istoriją, architektūrą ir šiandienę situaciją. Nupieškite šiuos maldos namus arba sukurkite jų maketą.
IŠSAKYKITE SAVO NUOMONĘ
Seniau tarp skirtingų konfesijų tikinčiųjų būta nemažai pykčių. Kaip manote, kodėl, nepaisant bendro tikėjimo (krikščionybės), atsirado skirtingų tikėjimo išpažinimo papročių ir kitų skirtumų, netgi nesutarimų? Argumentuokite.
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"