Šioje temoje MES
- Aptarsime pirmosios operos LDK pastatymo aplinkybes ir istorinę reikšmę.
- Nustatysime XIX a. pabaigoje parodyto spektaklio „Amerika pirtyje“ išskirtinumą.
- Susipažinsime su vienu garsiausių šiuolaikinių Lietuvõs kūrėjų darbų – „Saulė ir jūra“.
Kone kiekvieną dieną mes galime susipažinti su įvairiausiais meno kūriniais ir jų autoriais (9.1 pav.). Galime eiti apžiūrėti kūrybos vaisių į kiną, teatrą, galerijas arba paprasčiausiai stebėti aplinkinius statinius, paminklus. Juos taip pat kūrė ir projektavo kūrėjai. Tyrinėti meno kūrinius galime ir neišeidami iš namų – tiesiog kompiuterio ar telefono ekrane. Daug Lietuvos ir pasaulio muziejų, meno galerijų rengia virtualiąsias parodas ir taip supažindina su savo eksponatais. Lietuvoje yra tūkstančiai kūrybingų ir kuriančių žmonių, bet kurie darbai ir po daugybės metų bus vertinami kaip išskirtiniai ir be galo svarbūs? Kol kas atsakyti negalime, tačiau galime pamėginti panagrinėti kelis kūrinius, kuriuos istorikai ir menotyrininkai laiko itin reikšmingais Lietuvos istorijoje.
„Elenos pagrobimas“ Vilniuje
1636 m. LDK sostinėje Vilniuje, Žemutinės pilies rūmuose, buvo pastatyta òpera „Elenos pagrobimas“ (autoriai – Virdžilijus Pučitelis (Virgilio Puccitelli) ir Markas Skakis (Marco Scacchi). Kuo mums šis faktas turėtų būti svarbus? Visų pirma tai buvo pirmoji LDK pastatyta opera. Antra, operos žanras buvo ką tik, apie 1600-uosius, užgimęs Itãlijoje, tad „Elenos pagrobimas“ Vilniuje buvo rodomas jau tada, kai dalis Euròpos didžiųjų miestų, pavyzdžiui, Parỹžius ar Lòndonas, su šiuo žanru dar nebuvo susipažinę. Už operos atvežimą į Lietuvą turėtume būti dėkingi valdovui Vladislovui Vazai (Władysław IV Waza), kuris buvo didžiulis jos gerbėjas.
Vis dėlto valdovo noro neužteko, operai pastatyti reikėjo daugybės pastangų ir pinigų. Reikėjo rasti ir samdyti talentingus kūrėjus, galvoti apie dešimtis solistų ir muzikantų – dauguma jų į LDK atkeliavo iš operos gimtinės Itãlijos. Maža to, barokinės operos (šioje epochoje opera atsiskleidė ir suklestėjo) buvo išskirtinės savo kostiumais ir scenografija. Reikėjo ne tik paruošti sceną, bet ir sukonstruoti įvairiausius mechanizmus, padedančius keist iįspūdingas dekoracijas, išgauti reikiamus garsus (9.2, 9.3 pav.). Operoje „Elenos pagrobimas“ būta ir skraidančių vežimų, liepsnų, fontanų, rūmų su kolonomis, netgi banguojanti jūra (A šaltinis). Visa tai žiūrovus turėjo nukelti į tolimą Antikos pasaulį, į legendinius Trojos karo laikus. Taigi prie operos pastatymo dirbo ir daug dailininkų, architektų, inžinierių, dailidžių bei kitų amatininkų, kurie turėjo užtikrinti, kad viskas vyktų sklandžiai. Opera Vilniuje klestėjo iki XVII a. vidurio karų.
Išklausykite garso įrašus. Ar barokinio teatro mechanizmais pavyko išgauti lietaus ir vėjo skleidžiamus garsus?
- Lietus iš arti
- Lietus iš toli
- Vėjas didelis
- Vėjas mažas
- Vėjas stiprus
A šaltinis. Ką regėjo operos „Elenos pagrobimas“ publika?
<...> Viskas atrodė maždaug taip: pirmame paveiksle Junona auksiniu vežimu, kurį tempia du povai, nusileidžia iš dangaus. Scena keičiasi – virsta puošniais, prabangiais Menelajaus rūmais. Antrame paveiksle iš jūros ant didelės kriauklės iškyla Neptūnas. Jį lydi keturios nimfos ir keturi tritonai. Pasirodo Amūras ant delfino. Trečiame paveiksle scenoje matome sodą, kurio pakraščiuose išrikiuoti fontanai sudaro turtingos ir grakščios alėjos įspūdį. Ketvirtame paveiksle – kalnų ir prarajos juosiama dykuma. Viena uola kompoziciją tarsi uždaro, iš už jos esančios prarajos veržiasi liepsnos ir išskrenda furijos.
Eimantas Ludavičius, Elenos pagrobimas. Vilnius, 1636. Pirmoji italų barokinė opera Lietuvoje, Vilnius: Senųjų menų studija, 2009, p. 14.
Klausimai ir užduotys
- Kókia tematika grindžiama opera „Elenos pagrobimas“?
- Kiek paveikslų sudarė šią operą? Kaip atrodė kiekvieno paveikslo veiksmas?
- Kaip, jūsų manymu, XVII a. operos žiūrovai reagavo į matomus vaizdus?
Stebėdami operą tiesiogiai ar nuotoliu akimirką pagalvokite, kiek žmonių reikia norint sukurti vieną tokį spektaklį dabar ir kiek jų dar reikėtų, jei nusikeltume į Baroko epochą, kurioje nebuvo šiuolaikinių technologijų. Turėdami tai galvoje galime įvertinti, koks didingas įvykis nutiko Vilniuje 1636 metais.
Klausimai ir užduotys
- Kurioje Vilniaus vietoje pirmą kartą buvo parodyta opera? Kaip manote, kodėl būtent ten?
- Paaiškinkite, kodėl opera „Elenos pagrobimas“ yra išskirtinis reiškinys Lietuvos istorijoje. Nurodykite dvi priežastis.
- 2–3 sakiniais papasakokite operos „Elenos pagrobimas“ siužetą.
„Amerika pirtyje“ Palangoje
1899 m. vasara Palangojè baigėsi labai neįprastai. Daug žmonių susirinko į išskirtinį renginį, pavadintą lietuviškuoju vakaru. Jame parodytas spektaklis pagal Keturakio (šiuo slapyvardžiu pasirašinėjo broliai rašytojai Juozas ir Antanas Vilkutaičiai) komediją „Amerika pirtyje“ (9.4 pav.). Kūrinyje šmaikščiai vaizduojamos XIX a. žmonių gyvenimo realijos: vaikų ir tėvų santykiai, kasdieniai darbai, meilė, troškimas emigruoti į Amèriką, sukčiavimas ir jaunuolių naivumas. Spektaklyje, parodytame netoli jūros esančiame sandėlyje, vaidino aktoriai mėgėjai, o žiūrovus organizatoriai sukvietė dviračiais išvežioję skelbimus po apylinkes. Nors visi Rùsijos impèrijos valdžios leidimai surengti lietuviškąjį vakarą buvo gauti, trukdžių vis tiek neišvengta: iki paskutinės akimirkos buvo neaišku, ar spektaklis įvyks, ar pareigūnai jo neuždraus. Vis dėlto spektaklis įvyko, aktoriai jaudinosi, bet savo darbą atliko puikiai – sulaukė gausių ovacijų, buvo apdovanoti gėlėmis. Garsas apie šį įvykį pamažu nusirito per visą Lietuvą. Ilgainiui „Amerika pirtyje“ tapo vienu populiariausių kūrinių, jį ėmėsi statyti paprasti žmonės, savo teatrais ir scenomis paversdami didžiulius kaimo kluonus (9.5 pav.). Taip kilo iki šiol žinomas terminas klojimo teatras, kuriuo vadinami pasirodymai ūkinės paskirties pastate. Tokie lietuviškieji vakarai su vaidinimais, dainomis paplito visoje Lietuvoje. Dažniausiai šiltuoju metų laiku dešimtys ar šimtai žmonių susirinkdavo nuošalesnėje vietovėje ir kartu praleisdavo laiką gamtoje. Kas gi įvyko tą vakarą Palangoje?
Kaip žinome, tuo metu Lietuvà buvo Rusijos imperijos provincija, joje vis dar draustas raštas lotyniškais rašmenimis, o kultūros renginių lietuvių kalba iš esmės nebūta. Todėl lietuviškasis vakaras su paprastu spektakliu tapo tikra sensacija. Stebėdami vaidinimą žmonės atpažino savo gyvenimą ir problemas, džiaugėsi, kad viešame renginyje garsiai skamba lietuvių kalba. Tai sukėlė pasididžiavimo, bendrumo jausmą, daugelis ėmė tapatintis su tuo, kas lietuviška, to nesigėdyti (B šaltinis). „Amerikos pirtyje“ ir vėlesnių spektaklių sėkmė paskatino rengti daugiau panašių vakarų. Svarbu ir tai, kad per tokius susibūrimus žmonės susipažindavo su Lietuvos istorija. Spektakliuose, pasisakymuose buvo kalbama apie didžiuosius kunigaikščius – Gediminą, Kęstutį, Vytautą, jų žygdarbius, apie senąją Lietuvos valstybę. Žmonėms tai ypač kėlė ūpą.
B šaltinis. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atsiminimai apie spektaklio „Amerika pirtyje“ premjerą
Jutomės drauge su publika vienaip galvoją ir vienu dideliu troškimu kvėpuoją. Mes, vergai, kurie net brangiausio žmogaus turto – gimtosios kalbos – dar iš pančių nebuvome atvadavę, staiga išvydome laisvą tėvynę… gal sapną?!. Visi gyvai jutome tą prarają, kuri mus nuo to reginio skyrė… ir aišku pasidarė tą valandą, kad ta praraja turi būti peržengta! Ir laimingas jutosi tada kiekvienas, nors trumpą akimirksnį tokį aukso sapną sapnavęs… tokį reginį turėjęs ir dar atviromis akimis… Didelis, kilnus, nepaprastas džiaugsmas ir pasiryžimas spindėjo tiek senelių, tiek ir jaunuomenės akyse… Visi, visi buvo jo sukelti.
Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Iš gyvenimo verpetų: apsakymai, kritika, publicistika, karo meto dienoraštis, atsiminimai, sud. Juozas Jasaitis, Kaunas: Šviesa, 1990, p. 316.
Klausimai ir užduotys
- Kokią vertybę iškelia šaltinio autorė?
- Nurodykite, kokios emocijos, anot prisiminimų autorės, vyravo žiūrint spektaklį.
- Paaiškinkite prisiminimų autorės žodžius: „Mes, vergai, kurie net brangiausio žmogaus turto – gimtosios kalbos – dar iš pančių nebuvome atvadavę.“
Tokie renginiai kaip Palangoje ar vėliau vykę kitose Lietuvos vietose neapsiėjo be organizatorių, kuriems tekdavo atlikti visus darbus: sudaryti renginio programą, gaminti skelbimus (9.6 pav.), būsimus aktorius (9.7 pav.) mokyti vaidybos paslapčių. Kartais sakoma, kad vienas lauke – ne karys, tačiau daugelis lietuvių nacionalinio judėjimo darbų ir iniciatyvų XIX–XX a. sandūroje pavyko keliasdešimties nenuilstančių kultūrininkų pastangomis. Kažin ar spektaklis Palangoje būtų įvykęs be to meto šviesulių – G. Petkevičaitės-Bitės ir Povilo Višinskio. Jų įžiebta žiežirba užkūrė didelį lietuvybės laužą.
Klausimai ir užduotys
- Kuriame mieste ir kokiomis sąlygomis pirmą kartą parodytas spektaklis „Amerika pirtyje“?
- Pasakykite pagrindines spektaklio „Amerika pirtyje“ temas.
- Paaiškinkite, kodėl spektaklio „Amerika pirtyje“ afiša buvo parašyta dviem kalbomis.
TYRINĖKITE!
Atidžiai išanalizuokite 9.7 paveikslą. Remdamiesi internete rasta informacija, nustatykite ne mažiau kaip tris spektaklio „Amerika pirtyje“ aktorius ir pasidomėkite jų veikla.
„Saulė ir jūra“ Venecijoje
Menininkai kurdami dažnai stengiasi apmąstyti kokią nors aktualią problemą. Todėl žiūrėdami, klausydami ar skaitydami įvairius kūrinius mes galime suprasti, kas buvo svarbu menininkui ir jį supantiems žmonėms. Skaitydami apie operos „Elenos pagrobimas“ pastatymą suprantame, kad jos kūrėjai atspindėjo tai, kas rūpėjo Baroko epochos žmogui: žmogaus didingumą, jausmingumą ir laikinumą, tikėjimo svarbą, antikinių kūrinių interpretavimą (iš čia ir „Elenos pagrobimas“). Iš spektaklio „Amerika pirtyje“ organizatorių pastangų matome, kad jiems rūpėjo skleisti lietuvybę, šviesti ir telkti konkretaus krašto žmones.
XXI a. menininkai daug dėmesio skiria šio meto aktualioms problemoms, pavyzdžiui, klimato kaitai, žmogaus neatsakingumui ir gamtai daromai žalai. 2019 m. prestižinėje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje (kas dvejus metus rengiamoje meno parodoje) šią problemą apmąstė ir interpretavo Lietuvos kūrėjos – rašytoja Vaiva Grainytė, kompozitorė Lina Lapelytė ir režisierė Rugilė Barzdžiukaitė (9.8 pav.). Jos bienalėje pristatė savo kūrinį – operą-performansą „Saulė ir jūra (Marina)“ (9.9 pav.). Kūrinio veiksmas vyksta dirbtiniame paplūdimyje, kuris įrengtas uždaroje patalpoje. Žiūrovai veiksmą stebi iš viršaus. Atlikėjai-solistai ne tik dainuoja, bet ir užsiima įvairia veikla: guli ant rankšluosčių ar gultų, žaidžia kamuoliu, bendrauja, skaito knygas ar žurnalus, užkandžiauja. Atrodo, kad žmonės mėgaujasi poilsiu prie jūros. Tačiau dainos, kurias paplūdimyje atlieka poilsiautojai, vienaip ar kitaip susijusios su pasaulio ekologijos problemomis, klimato kaita, besaikiu vartojimu. Todėl žiūrovai stebėdami operą-performansą gali ne tik jausti nerūpestingą atostogų nuotaiką, bet ir išgirsti apie pasauliui kylančias grėsmes, apie kurias retai susimąstome. Šis menininkių kūrinys laimėjo pagrindinį 2019 m. Venecijos bienalės prizą – „Auksinį liūtą“, sužavėjo meno kritikus ir paprastus žiūrovus. Tai vienas žinomiausių XXI a. Lietuvoje sukurtų meno kūrinių. Reikia tikėtis, kad „Saulė ir jūra“ mus sudomins naujomis meno formomis ir paskatins rūpintis savo aplinka ir gamta.
Apžvelgėme tik keletą kūrinių, svarbių Lietuvai, Euròpai ir net pasauliui. Nagrinėdami juos galime ne tik pažinti menininkus bei jų kūrybą, suprasti atskirų epochų bruožus, bet ir panagrinėti problemas, su kuriomis susidurdavo ir vis dar susiduria žmonės.
Klausimai ir užduotys
- Nurodykite faktą, leidžiantį teigti, kad kūrinys „Saulė ir jūra“ sulaukė tarptautinio pripažinimo.
- Paaiškinkite, kuo opera-performansas „Saulė ir jūra“ neįprasta ne tik atlikėjams, bet ir žiūrovams.
TYRINĖKITE!
Pasidomėkite ir nustatykite, kur Lietuvoje buvo rodoma opera „Saulė ir jūra“. Paaiškinkite, kodėl pasirinktos tokios netradicinės vietos.
APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
- Nurodykite pirmosios operos LDK pastatymo aplinkybes ir istorinę reikšmę.
- Paaiškinkite, kuo buvo išskirtinis XIX a. pabaigoje pirmą kartą parodytas spektaklis „Amerika pirtyje“.
- Trumpai pristatykite kūrinio „Saulė ir jūra“ idėją ir apibūdinkite jo išskirtinumą.
TYRINĖKITE!
Pirmoji Lietuvoje parodyta opera „Elenos pagrobimas“ po beveik 400 metų, jau XXI amžiuje, buvo pastatyta dar kartą. Pasidomėkite, su kokiais sunkumais susidūrė operos statytojai ir kaip pastatymą įvertino žiūrovai.
IŠSAKYKITE SAVO NUOMONĘ
Šiuolaikiniai meno kūriniai, jiems rodyti naudojamos technologijos gerokai skiriasi nuo pirmosios operos Lietuvoje ar pirmo lietuviško spektaklio pastatymo. Kaip manote, anksčiau ar dabar statomi spektakliai, vizualieji menai labiau veikia žiūrovus? Atsakymą argumentuokite.
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"