Ar žinote kokį nors gyvąjį organizmą, gyvenantį ir jūroje, ir miške, ir pelkėje, ir ežere, ir smėlio kopose? Kur ieškotumėte ruonio, samanų ir smilgų? Šiame skyriuje išmoksite atpažinti kai kuriuos būdingiausius šių ekosistemų atstovus.
Rasti organizmą, kuris puikiai jaustųsi visose šiose buveinėse, bus nelengva, nes biologinė įvairovė skirtingose ekosistemose skiriasi. Jūroje ir miške gyvenantys organizmai yra visiškai kitokie, nes jie prisitaikę gyventi skirtingose vietose skirtingomis sąlygomis. Tam, kad galėtų išgyventi tam tikroje vietoje, jiems reikia visai kitokių ypatybių.
Ekosistemoje visi gyvieji organizmai yra susiję. Vienas iš juos siejančių dalykų – mitybos ryšiai. Organizmai pagal mitybą ekosistemoje skirstomi į gamintojus, augalėdžius, plėšrūnus ir skaidytojus. Kai kurie organizmai, pavyzdžiui, žmogus, yra visaėdžiai – mintantys tiek gyvūnais, tiek augalais.
Gamintojai gamtoje
Gamintojai – tai organizmai, kurie sugeba pasigaminti maisto ir nesimaitina kitais organizmais, pavyzdžiui, augalai ar dumbliai (3.2.1 pav.).
Kopose, ežere, miške, pelkėje ir jūroje gyvena skirtingi gamintojai. Kopų augalai yra ypatingi, nes prisitaikę prie sausrų ir skurdžių gyvenimo sąlygų, tokių kaip nederlingas smėlio dirvožemis, stiprus vėjas, smėlio pustymas, greitai kintanti smėlio temperatūra. Kopose galima rasti paprastųjų čiobrelių, retų pajūrinių zundų.
Jūroje randame įvairių dumblių – tiek mikroskopinių, tiek matomų plika akimi, pavyzdžiui, rudadumblių.
Ežeruose, be dumblių, galime rasti ir vandens paviršiuje plūduriuojančių (plūdenos), ir pakrantėse augančių (nendrės, švendrai) augalų. Lelijų ir lūgnių lapai plūduriuoja vandens paviršiuje, o šaknys įsitvirtina žemėje. Yra augalų, kurie auga po vandeniu (nertis, nertvė, plunksnalapė ir kt.). Kai kurie vandens augalai būna prisitaikę siurbti vandenį visu kūno paviršiumi, o šaknimis tik įsitvirtina, jų lapai dažnai būna didesni nei sausumos augalų. Vandens augalų augimą ir gyvybingumą riboja šviesos trūkumas, temperatūros kaita, slėgis bei deguonies trūkumas vandenyje.
Vandens augalai turi puikių indikatorinių savybių, pagal kurias galima spręsti apie vandens baseinų būklę. Vandens augalai gerina vandens kokybę.
Pelkėje, esant didelei drėgmei, deguonies trūkumui, rūgščiai dirvai, daug augalų skursta. Čia vyrauja įvairios samanos (pavyzdžiui, kiminai), spanguolės, galima rasti ir vabzdžiaėdžių augalų, pavyzdžiui, kelių rūšių saulašarių.
Miškas išsiskiria medžių gausa ir įvairove, čia taip pat auga krūmai, krūmokšniai, samanos. Lietuvojè vyrauja pušynai, beržynai ir eglynai.
Tai įdomu!
Senovėje beveik visoje Lietuvõs teritorijoje vyravo miškai. Daugėjant gyventojų, miškai buvo kertami ir paverčiami dirbamaisiais laukais. Kirsta ir dėl medienos paklausos. Daugėjo nelegalių medžių kirtimų. Dabar apie 30 proc. šalies vyrauja miškai. Daugiausia jų yra pietrytinėje Lietuvõs dalyje.
Augalėdžiai gamtoje
Augalėdžiai – tai organizmai, mintantys augalais ir iš jų gaunantys reikiamos energijos (3.2.2 pav.). Augalėdžių gyvūnų įvairovė labai didelė – jiems priklauso graužikai (pelės), kanopiniai gyvūnai (karvės ar briedžiai).
Kopose galima išvysti kiškių, pelių, stirnų. Jie minta palei kopas augančiais augalais, jaunais medeliais.
Jūros augalėdžiai – tai įvairūs moliuskai, košiantys jūros vandenį, smulkūs vėžiagyviai. Vieni moliuskai minta iš vandens filtruodami bakterijas, organines medžiagas, kiti minta augalais, dar kiti yra plėšrūs. Jie pro užpakaliniame gale esantį specialų darinį – sifoną įsiurbia vandenį su maistu, o pro išleidžiamąjį sifoną išteka jau filtruotas vanduo.
Ežero augalėdžiai yra kai kurie paukščiai (didžiosios antys), žuvys (lynai, karšiai), mintantys ežere augančiais augalais, dumbliais.
Pelkių augalėdžiai yra paukščiai (tetervinai) ir vabzdžiai (žiogai).
Miške galima sutikti ir stambesnių augalėdžių – elnių, briedžių. Nors ir dideli, jie minta medeliais, krūmais, medžių žieve, šakomis, lapais, pumpurais.
Plėšrūnai gamtoje
Plėšrūnai – tai organizmai, mintantys gyvūnais, kuriuos pasigauna ir pribaigia (3.2.3 pav.). Plėšrūnai gali misti augalėdžiais gyvūnais ar kitais smulkesniais plėšrūnais.
Prie kopų plėšrūnų priskiriamos kiaunės, šermuonėliai, lapės. Jie paprastai minta pelėmis, vabzdžiais, smulkiais paukščiais, jų kiaušiniais.
Jūroje plėšrūnų nestinga – tai įvairios žuvys (lašišos, plekšnės), ruoniai. Jie daugiausia minta žuvimis.
Ežero plėšrūnai gali būti žuvys (ešeriai, lydekos), varlės ar paukščiai (kragai). Varlės minta vabzdžiais, kiti ežero plėšrūnai – žuvimis.
Pelkėje gyvena plėšrūs paukščiai (ereliai), žalčiai, lūšys, mintantys smulkiais žinduoliais.
Miško plėšrūnai – vilkai, plėšrūs paukščiai (pelėdos), mintantys pelėmis, smulkiais paukščiais, žinduoliais.
Skaidytojai gamtoje
Skáidytojai – organizmai, mintantys negyvais organizmais ar jų liekanomis – nuokritomis (3.2.4 pav.). Skaidytojus ne visada galime pamatyti, bet jie ekosistemoje atlieka neįkainojamą darbą – skaidydami nuokritas teikia gamintojams mineralinių medžiagų. Tai grybai, bakterijos, sliekai, vabzdžių lervos, šimtakojai.
Vandens skaidytojai – kai kurios vabzdžių lervos, moliuskai.
Tiriamasis darbas „Maisto skaidytojai“
Darbo tikslas: stebėti, kaip skaidytojai pradeda skaidyti paliktą maistą (tiriamasis darbas truks dvi savaites).
Jums reikės: penkių pasirinktų maisto produktų (pavyzdžiui, duonos riekės, obuolio skiltelės, apelsino skiltelės, sūrio gabalėlio, banano gabalėlio), vienkartinės popierinės lėkštės, užspaudžiamojo maišelio, vandens.
Darbo eiga:
- Suvilgykite maisto gabalėlius vandeniu.
- Sudėkite juos ant popierinės lėkštės ir lėkštę įkiškite į užspaudžiamąjį maišelį.
- Maišelį užspauskite ir jo neatidarykite.
- Palikite jį kambario temperatūroje dviem savaitėms.
- Dvi savaites per kiekvieną pamoką stebėkite, kas vyksta jo viduje, ir užsirašykite.
- Ką pastebėjote po dviejų savaičių? Kas atsitiko maistui? Kokie skaidytojai pradėjo savo darbą? Kam gamtoje to reikia?
Mitybos grandinė ir mitybos tinklas gamtoje
Mitýbos grandinė – vienoje ekosistemoje gyvenančių ir mitybos ryšiais susijusių organizmų seka. Mitybos grandinės ekosistemoje susipina tarpusavyje ir kartu sudaro mitýbos tiñklą.
Panagrinėkime miško ekosistemos mitybos grandinę ir tinklą (3.2.5 pav.). Mitybos grandinėje rodyklės rodo kryptį, kuria keliauja maistas ir energija.
Mitybos grandinė visada prasideda gamintoju, pavyzdžiui, krūmais ar jaunais medeliais (3.2.5 pav., a). Nuo jo rodyklė rodo į augalėdžius (šiuo atveju elnią), kurie tuo gamintoju minta. Tada nurodomas plėšrūnas, pavyzdžiui, vilkas, kuris medžioja ir minta elnio mėsa. Grandinėje gali būti keli plėšrūnai. Ji baigiasi skaidytojais (šiuo atveju grybais), kurie skaido kritusį vilką ir grąžina medžiagas į grandinę. Jas pasisavina augalai, ir grandinė prasideda iš naujo.
Gamtoje mitybos grandinės susipina ir sudaro didelį tinklą (3.2.5 pav., b). Juk tais pačiais augalais dažnai minta skirtingi augalėdžiai. Tą patį augalėdį medžioja bent keli plėšrūnai. Nagrinėjamoje miško ekosistemoje (3.2.5 pav.) augalėdžiai yra voverė, strazdas, žiogas. Plėšrūnai yra lapė, erelis, paukštis, voverė. Visi organizmai mitybos tinkle yra tarpusavyje susiję.
Tiriamasis darbas „Miško ekosistemos mitybos grandinių ir mitybos tinklo sudarymas“
Darbo eiga:
- Apsilankykite artimiausiame miške. Jei neturite galimybės, remkitės 3.2.6 paveikslu.
- Apibūdinkite būdingas miško sąlygas, lemiančias organizmų prisitaikymą, pavyzdžiui, kokia vyrauja drėgmė (sausa ar drėgna), dirvožemis (smėlis, ar yra daug akmenų, kokia smėlio spalva), klimatas (šilta ar vėsu, saulėta ar apsiniaukę). Jei naudojatės viršuje pateiktu paveikslu, pagalvokite ir parašykite tuos abiotinius veiksnius, kurie, jūsų nuomone, vyrauja artimiausiame miške.
- Stebėtus organizmus nufotografuokite, kad vėliau galėtumėte juos atpažinti. Galite naudotis atpažinimo raktais, interaktyviosiomis programėlėmis. Jei naudojatės pateiktu paveikslu, raskite ir atpažinkite pavaizduotus gyvuosius organizmus.
- Stebėtus miško ekosistemos organizmus suskirstykite pagal mitybą į gamintojus, augalėdžius, plėšrūnus, skaidytojus ir visaėdžius. Nusibraižykite pateiktą lentelę ir ją užpildykite.
1 lentelė. Miško ekosistemos stebėjimo lentelė
Gamintojai | Augalėdžiai | Plėšrūnai | Skaidytojai | Visaėdžiai |
| ||||
| ||||
| ||||
|
- Iš stebėtų organizmų sudarykite bent tris mitybos grandines. Pradėkite nuo gamintojų, toliau – augalėdžiai, plėšrūnai, skaidytojai, baikite visaėdžiais.
- Sudarę mitybos grandines, pasvarstykite, kaip jos gali būti tarpusavyje susijusios, ir sudarykite miško ekosistemos mitybos tinklą.
Klausimai ir užduotys
- Nurodykite, kas sudaro mitybos grandinę.
- Pateikite ežero ekosistemos mitybos grandinės pavyzdį.
- Nurodykite kelis organizmus, kuriuos galima rasti skirtingose ekosistemose. Kokiomis ypatybėmis turi pasižymėti šie organizmai, kad galėtų gyventi šiose skirtingose ekosistemose?
- Ar žmogus yra kokios nors mitybos grandinės dalis? Jei taip, pateikite tokios mitybos grandinės pavyzdį.
- Pasirinkite vieną retą ir saugomą organizmą iš kurios nors Lietuvõs ekosistemos: kopų, jūros, ežero, pelkės, miško. Pasidomėkite ir paruoškite santrauką:
- Kaip organizmas prisitaikęs išgyventi, maitintis gyvenamojoje ekosistemoje?
- Kokia žmogaus veikla daro įtaką šios rūšies nykimui?
- Kas šiuo metu padaryta siekiant išsaugoti šią rūšį?
- Pateikite bent du pasiūlymus, kaip būtų galima išsaugoti šią rūšį.
Ko išmokome?
- Organizmai pagal mitybą skirstomi į gamintojus, augalėdžius, plėšrūnus, skaidytojus, visaėdžius.
- Gamintojai – tai organizmai, kurie maisto pasigamina, augalėdžiai minta augalais, plėšrūnai minta gyvūnais, o skaidytojai minta nuokritomis arba negyvais organizmais.
- Mitybos grandinė – mitybos ryšiais susijusių organizmų seka.
- Mitybos grandinės ekosistemoje susipina tarpusavyje ir kartu sudaro mitybos tinklą.
- Kopų, jūros, ežero, pelkės ir miško ekosistemose gyvena skirtingi organizmai, prisitaikę prie gyvenimo sąlygų.
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"