Lytinė sistema

Lytinis brendimas – tai paauglystėje vykstantis procesas, per kurį žmogus subręsta, o jo dauginimosi organai pasiruošia atlikti dauginimosi funkciją.

Lytinio brendimo laikotarpis prasideda 11–16 metų amžiaus mergaitėms ir 12– 17 metų amžiaus berniukams. Paauglystė trunka ilgiau, nes apima ne vien fizinius, bet ir psichologinius bei socialinius pokyčius. Tai tarpsnis tarp vaikystės ir suaugusiųjų gyvenimo, paprastai trunkantis iki 18–19 metų amžiaus.

Bręstant prasideda įvairūs fiziniai kūno pokyčiai.

Antriniai lytiniai póžymiai – tai kūno požymiai, būdingi tam tikrai lyčiai, bet neatliekantys dauginimosi funkcijos. Jie priklauso nuo hormonų – cheminės medžiagos, susidarančios mūsų kūne ir reguliuojančios pačias įvairiausias organizmo funkcijas. Bręstant atsirandantys antriniai lytiniai požymiai apima kūno plaukuotumą, balso tembrą, kūno sudėjimą ir panašiai (5.8.1 pav.).

Mergaitėms pradeda apvalėti kūno formos, platėti klubai, formuotis krūtys, augti plaukai pažastyse, aplink lytinius organus, gamintis prakaitas, turintis specifinį kvapą. Ant veido gali atsirasti spuogų dėl suaktyvėjusios riebalinių liaukų veiklos. Taip pat bręstant mergaitėms prasideda mėnesinės.

Berniukams pradeda vystytis raumenys, greitai augti kūnas, platėti pečiai. Bręstant įvyksta balso mutacija – pasikeičia ir pažemėja balsas. Pradeda želti plaukai pažastyse, aplink lytinius organus, ant kojų, rankų, krūtinės, pradeda augti ūsai ir barzda. Padidėja lytiniai organai – berniuko kūne dauginimosi organai taip pat ruošiasi atlikti savo funkciją.

Be fizinių pokyčių, brendimo tarpsniu būdingi ir psichologiniai bei socialiniai pokyčiai: jaučiamas nerimas dėl ateities, išvaizdos ir įvaizdžio, tampa svarbi kitų nuomonė. Bandoma atsiskirti nuo tėvų ir šeimos, draugai tampa svarbia gyvenimo dalimi. Pradedama ieškoti savo tapatybės, bandyti suprasti savo vietą pasaulyje ir visuomenėje. Mokomasi kontroliuoti impulsyvumą, mezgami santykiai su priešinga lytimi. Brendimo laikotarpiu dažna nuotaikų kaita, susimąstymas, gimsta romantiniai jausmai kitam žmogui (5.8.2 pav.).

Gamtoje egzistuoja lytinis ir nelytinis dauginimasis. Nelytiniam dáuginimuisi reikia tik vieno organizmo, kad pasidalytų ir susidarytų naujas organizmas. Taip gali daugintis augalai, jūrų žvaigždės, medūzos.

Žmonės dauginasi lytiškai. Lytinis dáuginimasis – toks dauginimasis, kai susiliejus moteriškajai ir vyriškajai lytinėms ląstelėms susidaro naujas organizmas (5.8.3 pav.).

Pagrindinis biologinis gyvojo organizmo tikslas yra išgyventi, daugintis ir susilaukti palikuonių. Jei kokia nors rūšis to nedarytų, jai grėstų tikimybė išnykti. Žmogaus kūnas taip pat ruošiasi atlikti dauginimosi funkciją, ir šie pokyčiai vyksta būtent bręstant.

Žmogaũs lytiniai òrganai – tai žmogaus organai, skirti lytinio dauginimosi funkcijai atlikti.

Moteriškiesiems lytiniams organams priskiriamos išorinės lytinės lūpos ir organizmo viduje esantys kiaušintakiai, gimda, makštis, kiaušidės, gimdos kaklelis (5.8.4 pav.). Labai svarbi lytinės sistemos dalis yra lytinės liaukos. Lytinės liáukos – tai specialūs organai, gaminantys lytines ląsteles ir lytinius hormonus.

Moteriškosios lytinės liaukos vadinamos kiaušidėmis, o lytinės ląstelės – kiaušialąstėmis. Kiaušidėse susidaranti kiaušialąstė keliauja kiaušintakiu ir ten gali būti apvaisinta. Jei kiaušialąstė apvaisinama, ji įsitvirtina gimdoje ir joje vystosi vaisius. Praėjus laikui, kūdikis gimsta judėdamas gimdos kakleliu pro makštį.

Mėnesinės – tai kas mėnesį vykstantis kraujavimas iš makšties. Mėnesinės kartojasi kas mėnesį, todėl tai vadinama mėnesinių ciklu (5.8.5 pav.). Per jas iš kiaušidžių išeina kiaušialąstė, ir ji keliauja kiaušintakiu. Jei ji neapvaisinama, gimdos gleivinė atsiskiria sukeldama kraujavimą. Kraujavimas paprastai trunka 5–7 dienas. Per mėnesines svarbu palaikyti tinkamą higieną, išsirinkti tinkamas higienos priemones ir jas reguliariai keisti.

Mėnesinės prasideda vidutiniškai 12–13 gyvenimo metais ir tęsiasi iki pat menopauzės, maždaug iki 50 metų amžiaus. Kol vyksta mėnesinių ciklas, moteris gali pastoti. Moteriai pastojus, mėnesinės laikinai išnyksta, nes apvaisinimas jau įvyko.

Vyriškiesiems lytiniams organams priskiriama varpa, kapšelis (kuriame yra sėklidės), sėklidės prielipas, sėklinis latakas, prostata (5.8.6 pav.). Vyriškosios lytinės liaukos vadinamos sėklidėmis, o lytinės ląstelės – spermatozoidais. Sėklidėse pagaminti spermatozoidai kaupiami sėklidžių prielipe. Dauginantis jie patenka į sėklinį lataką, juo juda į šlaplę ir per varpą ištrūksta lauk.

Dauginantis susiliejus moteriškosioms ir vyriškosioms lytinėms ląstelėms įvyksta apvaisinimas, užsimezga nauja gyvybė.

Higienà – tai žmogaus sveikatos palaikymo priemonių visuma.

Bręstant suaktyvėja kūno prakaito, riebalinių liaukų veikla, todėl kūnas pradeda gausiau prakaituoti, juntamas specifinis prakaito kvapas. Dėl šios priežasties svarbu palaikyti kūno higieną: kasdien maudytis, reguliariai keisti drabužius. Tai svarbu ne vien dėl nemalonaus kvapo, bet ir dėl sveikatos. Jei nepašalinami susikaupę nešvarumai, bakterijos, gali prasidėti odos reakcijos, kilti infekcijų. Gausų prakaitavimą ir nemalonų kvapą gali padėti sumažinti medvilniniai drabužiai – jie leidžia odai laisvai kvėpuoti.

Paauglystėje suaktyvėja riebalinių liaukų veikla. Taigi dėl išskiriamų riebalų dažniau susiriebaluoja plaukai, gali atsirasti spuogų. Norint to išvengti svarbu reguliariai plauti galvą ir prižiūrėti veidą – tinkamai pasirinkti veido prausiklį ir jį kasdien naudoti. Odos būklei svarbi ir mityba. Perdirbtas, daug cukraus turintis greitasis maistas kenkia odai. Jei pradeda kimštis odos riebalinės liaukos ir prasideda aknė (odos liga), rekomenduojama apsilankyti pas dermatologą – odos ligų gydytoją. Jei delsite, gali atsirasti daug hormoninių spuogų, po jų liks randų (5.8.7 pav.).