MOKYMOSI TIKSLAI
- Sužinosite, kokios yra kalbotyros šakos ir ką jos tiria.
- Aiškinsitės, kaip rengti kalbos tiriamąjį darbą.
- Aptarsite, kaip numatyti tikslą, hipotezę, šaltinius, darbo būdus, suplanuoti tyrimą, surinkti medžiagą, analizuoti, apibendrinti, daryti išvadas, pristatyti rezultatus.
STEBIME
Patyrinėkite du piešinius su tekstais ir atsakykite į klausimus.
I. KALBOS SANDARA
Kalba – sudėtinga sistema, sudaryta iš tam tikrų dalių. Kalbos sandarą galime palyginti su ledais vafliniame ragelyje. Įsivaizduokime, kad kalbėdami perteikiame reikšmę – vaišiname draugą braškiniais ledais. Jeigu kalba būtų be reikšmės, tai ledai tebūtų vien vaflinis ragelis. Bet jeigu nebūtų ragelio, ledai ištirptų ir nuvarvėtų tarp pirštų, net nespėjus jais pasimėgauti.
- Kuri kalbos sandaros dalis svarbiausia tariant žodžius?
- Kurios kalbos sandaros dalys svarbiausios rašymui?
- Kaip savitai, stilingai patiektumėte ledus, norėdami nustebinti draugą? Kaip ledų puošmenas sietumėte su kalbėjimo būdu?
II. KALBOTYROS ŠAKOS
Mokslas, tiriantis kalbą, vadinamas kalbotyra, arba lingvistika (iš lot. lingua – kalba). Šiuolaikinei kalbotyrai rūpi dvejopi klausimai: pirma, kas apskritai yra kalba, kas bendra visoms kalboms; antra, kokia atskirų kalbų sandara, kilmė ir raida. Bendrąsias žmogaus kalbos ypatybes tiria bendroji kalbotyra. O giminiškų kalbų grupės (pvz., baltų) arba vienos kalbos (pvz., lietuvių) struktūrą, raidą tyrinėja specialioji kalbotyra. Paanalizuokite kalbotyros šakas iliustruojančią schemą ir atlikite užduotis.
- Išvardykite kelias pagrindines kalbotyros šakas.
- Kokias atskiras kalbos sandaros dalis, arba kalbos lygmenis, jos tiria?
- Kuri kalbotyros šaka jums atrodo įdomiausia? Atsakymą pagrįskite.
AIŠKINAMĖS
Kalba yra būtina visuomenės ir žmogaus gyvenimo sąlyga. Per ją suvokiame save ir pasaulį, bendraujame ir taip užtikriname visuomenės gyvavimą. Kalba perimame protėvių patirtį, palaikome kultūros ir tradicijų tąsą, mokslo ir technologijų plėtrą.
Kalba, kaip ir bet kuris kitas tyrimo objektas, gali būti analizuojama įvairiomis plotmėmis. Skirtingų kalbotyros krypčių tyrėjai kelia vis kitokius su kalba susijusius klausimus (kas?, koks?, kodėl?, kaip?) ir ieško atsakymų. Taigi atradę, kad į kurį nors klausimą dar neatsakyta, neprieita prie išvados arba laikomasi skirtingų nuomonių, turime tiriamojo darbo išeities tašką – tyrimo problemą, arba klausimą. Šios problemos sprendimo, arba atsakymo į iškeltą klausimą, paieška ir yra tiriamojo darbo tikslas. Jis gali būti suskaidomas į tyrimo uždavinius, nes taip lengviau planuoti tiriamojo darbo struktūrą ir siekti rezultatų. Paprastai tyrėjas numato, koks galėtų būti atsakymas į tyrimo klausimą. Šis numanomas, spėjamas atsakymas vadinamas hipoteze. Ji gali būti tyrimo rezultatų patvirtinta arba paneigta. Svarbu atminti, kad tam tikrą hipotezę turinčio mokslininko užduotis yra ne įrodyti, kad taip yra, o patikrinti, ar tikrai taip yra.
Pirminiam spėjimui pagrįsti reikia rasti teorinės medžiagos, teorinės literatūros. Juk greičiausiai tuo klausimu jau buvo domėtasi. Todėl labai pravartu susipažinti su tos srities mokslo teorijomis, su iškeltos problemos kontekstu. Išstudijavus teorinę literatūrą tuo klausimu, pereinama prie tyrimo metodų paieškos. Kiekvienoje mokslo srityje yra metodika, tinkamiausia norint atsakyti į konkretų klausimą. Apsisprendžiama, kokiu būdu rinkti duomenis: rengti apklausą, daryti eksperimentą, išrašyti ranka, rinkti pagal tekstyno užklausą ir pan. Nusibrėžiama, pagal kokį požymį suskirstyti duomenis: pagal kilmę, pagal reikšmę, pagal sandarą ir pan. Duomenis tirti galima skaičiuojant, apdorojant kompiuteriu, programa ir kitaip.
Pasiruošus darbui pereinama prie medžiagos atrankos. Žinant tiriamojo darbo tikslą ir metodiką apsisprendžiama, kiek ir kokių duomenų iš kokio šaltinio turi būti surinkta ir ištirta. Tirti galima autentiškus kalbos pavyzdžius: SMS žinutes, elektroninius laiškus, vaizdo ar garso įrašus. Galima jų ieškoti tekstuose, tekstyne, žodynuose. Medžiagos turi pakakti tyrimo rezultatams pasiekti.
Atliekant analizę surinkta medžiaga pirmiausia suskirstoma į grupes pagal tam tikrą požymį. Vėliau duomenys aprašomi ir aiškinami tekstu, pateikiami lentelėmis, grafikais, paveikslais. Jeigu pasitaikė retų atvejų, tokie pavyzdžiai taip pat turi būti įvertinti, kitaip tyrimo rezultatai bus netikslūs. Be to, nutylint faktus pažeidžiama tiriamojo darbo etika.
Tyrimo metu gauti rezultatai apibendrinami ir daromos išvados. Tai atsakymai į tyrimo pradžioje iškeltą klausimą. Išvados siejamos su tyrimo uždaviniais. Jose galima įvertinti, kuo svarbus problemos sprendimas, ar rastas atsakymas. Dažnai tyrėjai nurodo tolesnes tokio klausimo tyrimo perspektyvas.
Įprasčiausia tyrimo rezultatų pristatymo struktūra yra trinarė: įvadas, pagrindinė darbo dalis ir išvados. Pristatymas raštu turi ir kitas struktūrines dalis: titulinį lapą, turinį, literatūros sąrašą.
ĮTVIRTINAME
- Perskaitykite tekstą ir pasakykite, kokia turi būti mokslininko nuostata, kai hipotezė nepasitvirtina. Pasvarstykite, ar nesėkmė gali būti naudinga. Ar jus drąsina išradėjo Tomo Alvos Edisono nuostata?
Kartą žinomas išradėjas Tomas Alva Edisonas ieškojo, kuo galėtų pakeisti šviną, naudojamą gaminant akumuliatoriaus elementus. Kalbėdamas su vienu žurnalistu, mokslininkas atskleidė, kad jau atliko 20 tūkstančių eksperimentų, tačiau nė vienas jų nebuvo sėkmingas. Žurnalistas paklausė, ar išradėjas nenusimenąs dėl veltui rodytų pastangų. O Edisonas nustebo:
– Veltui? Nieko nėra veltui! Aš atradau 20 tūkstančių dalykų, kurie šiam tikslui netinka.
(Pagal Liongino Virbalo knygą „Eik į savo kambarėlį“)TIRIAMOJO DARBO PRADŽIA | |
Etapas | Formuluotė |
Kas, kaip, koks, kodėl taip yra? | |
Šiame darbe norima atskleisti, pagrįsti, apibūdinti, ištirti, išnagrinėti, paaiškinti, nustatyti, sudaryti tą ir tą, supažindinti su tuo ir tuo. | |
Remiantis mokslui jau žinomais anksčiau atliktais tyrimais, tikėtina, atsakymas į šį klausimą turėtų būti toks. Šiame darbe norima patikrinti, ar tikrai taip yra. | |
- Susipažinkite su pasirengimo kalbos tiriamajam darbui etapais ir juos aptarkite.
PASIRENGIMAS KALBOS TIRIAMAJAM DARBUI | |
Etapas | Aprašymas |
| Paprastai temą pasiūlo mokytojas, tačiau ją galite rasti ir patys. Pravartu prisiminti įdomų straipsnį ar kitą jums rūpimą medžiagą. Galutinį temos pavadinimą suformuluosite pasirengimo etapo pabaigoje. |
| Pastebėkite problemą ir iškelkite klausimą, kas dar neaišku, nenagrinėta, į ką nepasigilinta kalbotyros literatūroje. Iškelkite tikslą, atsakykite į klausimus: ką tirsiu, su kuo supažindinsiu, ką atskleisiu, iš kur rinksiu medžiagą? |
| Perteikite savo spėjamą atsakymą į iškeltą klausimą, arba pagrindinę mintį, vienu teiginiu. Parinkite tą mintį pagrindžiančių teiginių, o teiginiams – argumentų, kurie patvirtintų ar paneigtų jūsų spėjimą. |
| Medžiagos ieškokite ne tik internete, bet ir bibliotekose. Pavartykite žodynus ir žinynus. Pasidarykite kopijų, išsirinkite citatų. Užsirašykite, kuriame šaltinyje radote informacijos. |
| Nebūgštaukite, kad medžiagos radote daugiau, nei tinka iškeltam tikslui. Atsirinkite tik tai, kas vertingiausia. |
| Tirti galima autentiškus kalbos vartojimo atvejus (SMS žinutes, el. laiškus); apklausos, anketų būdu surinktus duomenis; iš tam tikrų tekstų, tekstynų išrinktą medžiagą. |
| Raskite tinkamiausią ar sukonstruokite naują, specialiai tyrimui pritaikytą metodą (ar metodus), kurį taikysite rinkdami ir apdorodami (analizuodami ir klasifikuodami) duomenis. |
| Pagalvokite apie formuluotę, kuri nurodytų medžiagos pateikimo kryptį. |
| Kiek rinksite pavyzdžių, priklauso nuo to, kokią problemą pasirinkote spręsti. Jų turi pakakti tyrimo rezultatams pasiekti. |
| Toliau žr. „Kalbos tiriamojo darbo rezultatų pristatymas“. |
- Pažiūrėkite į tiriamojo darbo literatūros sąrašą ir pasakykite, kiek čia yra knygų ir straipsnių. Kokius jų duomenis sąraše reikia pateikti?
BASANAVIČIUS, Jonas. „Lietuvių mokslo draugijos dešimties metų apyskaita“. Lietuvos aidas, 1917 m. lapkričio 6 d.
JAGMINIENĖ, Jūratė. „Verba volant, scripta manent“. Šiaurės Atėnai, 2015 m. birželio 12 d. [žiūrėta 2024 m. gegužės 3 d.]. Prieiga per internetą: http://www.satenai.lt/2015/06/12/verba-volant-scripta-manent/.
PAULAUSKIENĖ, Aldona. Pirmosios lietuvių kalbos gramatikos. Vilnius: Gimtasis žodis, 2006.
4.1. Remdamiesi pateiktu sąrašu ir laikydamiesi duomenų pateikimo tvarkos, baikite pildyti bibliografinio aprašo nuorodas.
Elektroninio straipsnio bibliografinis aprašas susideda iš autoriaus vardo ir pavardės, straipsnio antraštės, leidinio antraštės, išleidimo duomenų (metų, datos arba numerio), žiūrėjimo datos, elektroninio adreso.
Knygos bibliografinis aprašas susideda iš autoriaus ........................ ir ........................., ........................, ........................ duomenų (vietos, leidėjo, metų).
Straipsnio bibliografinis aprašas susideda iš ............................. ir ............................., ........................ antraštės, ........................ antraštės, išleidimo duomenų (........................, datos arba numerio).
4.2. Aptarkite bibliografinio aprašo šriftą ir skyrybos ženklus. Ką rašyti didžiosiomis raidėmis, o ką pasvirai?
4.3. Ar sudarant literatūros sąrašą numeruojama? Ar jis sudaromas abėcėlės tvarka?
4.4. Lotyniškas posakis „verba volant, scripta manent“ [verba voliant, skripta manent] reiškia „žodžiai nuskrenda, raštas lieka“. Susiraskite taip pavadintą straipsnį, perskaitykite jį ir pasakykite, kodėl autorė, rašydama apie J. Jablonskį, pasirinko tokią antraštę.
- Perskaitykite kalbos tiriamojo darbo potemes ir atlikite užduotis.
- Sinonimai atlieka svarbų vaidmenį kalboje. Jie padeda išvengti nuobodaus tų pačių žodžių kartojimo. Remdamiesi konkrečiais tekstų pavyzdžiais atskleiskite sinonimų vartojimo galimybes.
- Argumentuodami filmų pavyzdžiais, aptarkite, kokių kalbos klaidų dažniausiai pasitaiko verčiant tekstus iš kitų kalbų į lietuvių kalbą.
- „Dauguma kalbos vartotojų stengiasi ją (pa)prastinti, trumpinti, daryti patogesnę ir, deja, kartu primityvinti – bendrauti kuo mažesnėmis sąnaudomis“, – rašo publicistas Konradas Virgiejus. Ką jūs manote apie tokį kalbos vartojimo būdą? Savo nuomonę pagrįskite.
- 2014 m. išleistame vardų žodynėlyje pateikiama daugiau kaip 3 tūkstančiai lietuviškų vardų. Argumentuotai paaiškinkite senųjų lietuviškų vardų kilmę.
- Remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais, aptarkite, kokie funkciniai stiliai vyrauja socialiniuose tinkluose. Išsakykite savo nuomonę apie jums patrauklias ir nepatrauklias komunikavimo formas.
5.1. Išsirinkite visai klasei bendrą kalbos tiriamojo darbo temą. Kokį kalbos reiškinį, faktą norėtumėte tirti?
5.2. Savarankiškai suformuluokite tyrimo klausimą (problemą) ir tikslą.
5.3. Apsvarstykite tyrimo klausimą ir tikslą su mokytoju. Pasiaiškinę tinkamai juos performuluokite.
APIBENDRINAME
- Pasirinkite sau artimiausią kalbos tiriamojo darbo temą. Aptarkite ją su mokytoju. Pasirenkite tiriamajam darbui ir jį atlikite. Aprašykite tiriamojo darbo rezultatus.
KALBOS TIRIAMOJO DARBO REZULTATŲ PRISTATYMAS
Etapas | Aprašymas |
| Pristatymo kokybė priklauso ne tik nuo temos, rastos medžiagos, bet ir nuo pasirinkto dėstymo plano. Pagalvokite, kaip išdėstysite sukauptus rezultatus:
Dalys turi sietis, kilti viena iš kitos, paaiškinti viena kitą ir užbaigti. Numatykite joms planą. |
| Įvade formuluojama tyrimo problema ir tyrėjo iškeltas tikslas, uždaviniai. Apibūdinamas tiriamojo darbo objektas ir medžiagos rinkimo šaltiniai, nurodomas surinktų duomenų kiekis. Aptariami tiriamojo darbo metodai, taikyti renkant medžiagą arba apdorojant duomenis. |
| Ši didžiausia darbo dalis paprastai skirstoma į skyrius ir poskyrius. Vienas skyrius pristato teorinį darbo pagrindą. Čia pateikiama rasta literatūra ir kitos gautos žinios: atpasakojama ir cituojama iš knygų, straipsnių, interneto. Kitame skyriuje analizuojami konkretūs tiriamojo darbo rezultatai. |
| Pabaiga apibendrina atlikto tyrimo rezultatus. Remiantis pagrindine dalimi, atsakoma į įvade iškeltus klausimus. Išvadose apibendrinama, kas pasakyta surinktoje medžiagoje pasirinkta tema; atsakoma į klausimus, ar pakako medžiagos jai atskleisti; nurodoma, kokių tyrimų trūksta. |
| Mintis dėstykite nuosekliai. Pasirinkite tinkamą stilių ir kalbinę raišką. Stenkitės, kad kalba būtų žodinga ir taisyklinga. |
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"