MOKYMOSI TIKSLAI
- Susipažinsite su įvairiais žodynais, jų praktine paskirtimi.
- Sužinosite, kuo skiriasi „Lietuvių kalbos žodynas“ ir „Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“.
- Išmoksite naudotis sinonimų, antonimų ir frazeologizmų žodynais.
STEBIME
Sauliaus Šaltenio novelės „Amžinai žaliuojantis klevas“ veikėjas tėvelis dažnai sakydavo: „Nejaugi lietuvių kalba taip išseko?“ Perskaitykite du to paties teksto variantus apie novelėje ironizuojamą šerifą. Kurį tekstą skaitydamas tėvelis apsidžiaugtų? Kodėl? Atsakykite į klausimus.
Pirmas variantas
Ir tada šerifas sudeda rankas ant priekio, žiūri akis susiaurinęs iš po savo gražios kepurės į išsigandusį, judantį žmogų ir neaiškiai sako:
– Nuomininke...
Antras variantas
Ir tada šerifas sukryžiuoja rankas ant krūtinės, žiūri prisimerkęs iš po savo nepakartojamos skrybėlės į šlykštaus prakaito išpiltą virpantį žmogeliūkštį ir pro sukąstus dantis iškošia:
– Nuomininke...
- Kurio teksto žodynas turtingesnis? Kiek skirtumų randate abiejuose tekstuose? Atkreipkite dėmesį, kaip antrame variante pasikeitė pirmo varianto žodžiai.
- Skirtingai skambantys tos pačios arba artimos reikšmės žodžiai vadinami sinonimais. Kurie pirmo varianto žodžiai pakeisti sinonimais?
- Pastovūs, dažniausiai vaizdingi pasakymai, turintys savarankišką perkeltinę reikšmę, vadinami frazeologizmais. Kurie pirmojo varianto žodžiai pakeisti frazeologizmais?
- Kokios detalės atskleidžia, kad tekste šerifas vaizduojamas pasitelkiant amerikietiškų vesternų stereotipus? Ar abu šerifai ironizuojami? Atsakymą pagrįskite.
AIŠKINAMĖS
Lietuvių kalba vystėsi šimtus metų, sparčiausiai kito ir tebekinta leksika. Ji gausi ir įvairi. Kiekgi žodžių yra lietuvių kalboje, vargu ar kas gali pasakyti. Nežinia, kurie senoviniai žodžiai iš gyvosios kalbos jau yra išnykę, o kurie galbūt dar kur nors vartojami. Be to, žodžių gausėja ir dėl pasiskolintų užsienio kalbų žodžių, ir dėl atsirandančių naujų mokslo, sporto, meno, kitų šakų ir naujų daiktų, reiškinių, išradimų, o tai lemia specifinį žodyną.
Iš gausybės žodžių kasdien vartojame palyginti nedaug. Net ir pats žodingiausias rašytojas negali žinoti visų žodžių, prireikus ieško jų žodynuose. Taigi lengviau sužinoti, ne kiek žodžių yra lietuvių kalboje, o kiek patenka į leksikografų1 parengtus žodynus – knygas, kuriose tam tikra tvarka pateikti žodžiai (kartais jų junginiai) su paaiškinimais, iliustracijomis ar vertimu į vieną ar daugiau kalbų.
1 Leksikografas (gr. lexikos – žodinis + graphō – rašau) – žodynų sudarytojas, kalbininkas, kuris kaupia ir normina tam tikros kalbos žodžius.
Žodynų esama įvairiausių. Jie skirstomi į tipus pagal skirtingus kriterijus: apimtį (išsamieji ir atrankiniai), kalbų skaičių (vienakalbiai ir verčiamieji), žodžių išdėstymo tvarką (abėcėliniai, atvirkštiniai, lizdiniai, teminiai, analoginiai), laiką (dabartinės kalbos ir istoriniai), turinį (lingvistiniai ir enciklopediniai), aprašymo būdą (etimologiniai, stilistiniai, frazeologijos, citatų, žodžių junginių, žodžių darybos, rašybos, tarties, kirčiavimo, sinonimų, antonimų, dažnumų ir kt.), paskirtį (mokykliniai, klaidų taisymo ir kt.). Dauguma žodynų yra mišrūs. Aptarsime kelis žodynų tipus.
Pagal kalbų skaičių skiriami vienakalbiai ir verčiamieji (dvikalbiai, daugiakalbiai) žodynai. Jau aptarėme, kad lietuvių kalbos žodynų rašymo – leksikografijos – istorija prasidėjo nuo trikalbio XVII a. išleisto K. Sirvydo lenkų–lotynų–lietuvių kalbų žodyno. Tokio daugiakalbio žodyno labai reikėjo to meto LDK šviesuomenei, mat ji lenkiškai ir lotyniškai kalbėjo geriau negu lietuviškai.
Vienakalbiai žodynai būna bendrieji ir specialieji. Bendrieji žodynai apima vienos kalbos žodžių visumą.
ŽODYNAI | |||
VIENAKALBIAI | DAUGIAKALBIAI | ||
Specialieji | Bendrieji | Trikalbiai | Dvikalbiai |
Sinonimų žodynas Antonimų žodynas Frazeologijos žodynas | Lietuvių kalbos žodynas Dabartinės lietuvių kalbos žodynas Bendrinės lietuvių kalbos žodynas | Lenkų–lotynų–lietuvių kalbų žodynas | Lietuvių–anglų kalbų žodynas Anglų–lietuvių kalbų žodynas |
Didžiausias vienakalbis lietuvių kalbos žodynas yra „Lietuvių kalbos žodynas“. Jo apimtis – 20 tomų. Šį žodyną sudaro apie 22 tūkst. puslapių, daugiau kaip 11 mln. žodžių. Žodyne pateikiama senoji (nuo 1547 m.) ir dabartinė (iki 2001 m.) lietuvių kalbos leksika. Žodžiai iliustruojami raštų (religinės, mokslinės, grožinės, publicistinės literatūros) ir tarmių sakiniais.
Svarbiausias norminamasis lietuvių kalbos žodynas vadinamas „Dabartinės lietuvių kalbos žodynu“. Jame yra apie 75 tūkst. dabartiniais laikais vartojamų žodžių. Šiame žodyne esantys žodžiai skirti vartoti bendrinėje kalboje. Pagrindinis XXI a. norminamasis leidinys, atspindintis realiai funkcionuojančią leksiką, taisyklingą bendrinės kalbos žodžių vartoseną, yra „Bendrinės lietuvių kalbos žodynas“.
Specialiuosiuose žodynuose žodžiai teikiami pagal tam tikrus specialiuosius požymius – tarpusavio ryšius (pavyzdžiui, sinonimai, antonimai) arba stilistinius požymius (pavyzdžiui, frazeologizmai).
Daugumą elektroninių žodynų galima rasti lietuvių kalbos išteklių informacinėje sistemoje „E. kalba“.
ĮTVIRTINAME
- Pažymėtus žodžius pakeiskite sinonimais – artimos reikšmės žodžiais. Paieškokite jų „Sinonimų žodyne“ arba elektroninėje jo versijoje. Kaip pasikeitė ši S. Šaltenio novelės „Amžinai žaliuojantis klevas“ ištrauka?
Atsigulėm į savo lovas, mūsų klevas džeržgėdamas tebeošė nakty... Ir jeigu stipriai stipriai užmerki akis, ir jeigu labai labai nori, tada plyksteli ryški pietų saulė ir užauga gražūs ilgi auksiniai plaukai...
- Iš patikusio kūrinio pasirinkite tris žodžius: veiksmažodį, daiktavardį ir būdvardį. Remdamiesi pateiktu pavyzdžiu ir naudodamiesi „Sinonimų žodynu“, sudarykite pasirinktų žodžių sinonimų sąrašą.
Norėti – trokšti, magėti, įsigeisti, užsigeisti, panūsti...
Plaukai – kasos, gaurai, garbanos, kuodas, kudašius, kaltūnas...
Gražus – dailus, estetiškas, puikus, skaistus, puošnus, šaunus, prašmatnus, išvaizdus, dangiškas, dieviškas, karališkas...
- Pažymėtus žodžius pakeiskite antonimais – priešingos reikšmės žodžiais. Paieškokite jų „Antonimų žodyne“ arba elektroninėje jo versijoje. Jei reikia, įterpkite žodžių ar pakeiskite jų formas. Kaip pasikeitė ši S. Šaltenio novelės ištrauka?
Vis stengiuosi sapnuot Korsiką ir ilgus auksinius plaukus... O apie karą nesinori... Šiandien vėl žiūriu spalvotą filmą, bet tėveliui rublio neišskiriu, nes iki algos dar savaitė. Ir tėvelis kantriai lauks manęs prie kino teatro, nes aš uždraudžiau jam susitikinėti su jo pažįstamais, kurie visados nesiskutę ir be kaklaraiščių.
- Ką reiškia paryškinti frazeologizmai? Aptarkite tiesiogines ir perkeltines jų reikšmes S. Šaltenio novelės ištraukoje.
Naktį ir dieną Nuomininkas nešioja ant krūtinės aukštųjų mokslų baigimo ženklą.
Mergaitės tėvelis kreivai žiūri į tą ženklą.
Mergaitė jaučia silpnybę kinui, todėl tenka gerai kišenę pakratyti.
Šerifas mergaitei taip prie širdies prilipo, kad ligi šiol ji iki ašarų jį myli.
- Mergaitė iš novelės „Amžinai žaliuojantis klevas“ ir jos tėtis svajoja gerai gyventi. Tėtis sako: „Mes ir vėl sužaliuosim!“ Elektroniniame „Frazeologijos žodyne“ paieškokite frazeologizmų geram gyvenimui nusakyti.
APIBENDRINAME
- Perskaitykite ištrauką ir atlikite užduotis.
Štai jis veža mus atvira lenktynine mašina atgal į šiaurę per Kaukazo tarpeklius ir prerijas, ir aš nejučiom užsnūstu... Lekia į šonus supuvusios tvoros, o mes sustojam klevo paunksmėj, ir aš atsibundu... Mano įdegęs tėvelis ramiai geria kokoso riešutų pieną...
(Pagal Sauliaus Šaltenio novelę „Amžinai žaliuojantis klevas“)- Patikrinkite, kurio mėlynai pažymėto žodžio nėra „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“, o kurio – „Lietuvių kalbos žodyne“. Pasvarstykite, kodėl.
- Naudodamiesi „Sinonimų žodynu“, parašykite po tris žaliai pažymėtų žodžių sinonimus. Iš sinonimų sąrašo išrinkite šiam tekstui tinkamiausią žodį.
- Naudodamiesi „Antonimų žodynu“, parašykite geltonai pažymėtų žodžių antonimus. Kaip pasikeitė tekstas?
- Dirbdami grupėmis, paieškokite veiksmažodžiui užsnūstu frazeologizmo, reiškiančio „užmigti“. Naudokitės elektroniniu „Frazeologijos žodynu“. Tuomet suvaidinkite frazeologizmą, iliustruodami tiesioginę jo reikšmę. Kitos grupės turi atspėti, kokį frazeologizmą pasirinkote.
- Padiskutuokite, kaip galima turtinti savo žodyną.
- Ant kortelių surašykite šešis antonimų turinčius žodžius ir pažaiskite „Alias“. Žaidimo esmė – kitiems žaidėjams apibūdinti kortelėje parašytą žodį taip, kad šie jį atspėtų ir pasakytų jo antonimą. Kuris kaulelio skaičius iškris, tą kortelės žodį ir apibūdinkite. Smėlio laikrodis rodys, kada sustoti ir perduoti korteles kitam.
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"