MOKYMOSI TIKSLAI
- Aptarsite žodžių darybos ir formų darybos dėsningumus.
- Įtvirtinsite sudėtingesnius išvestinių žodžių rašybos atvejus.
STEBIME
Perskaitykite mintis apie drąsą ir atsakykite į klausimus, atlikite užduotis.
Baimė yra drąsos stoka. Drąsa – viena iš pamatinių žmogiškųjų dorybių, ant kurių kaip ant vyrių laikosi durys. Žmogus tampa žmogumi tik praktikuodamas pamatines išminties, saiko, drąsos ir teisingumo dorybes. Būtent todėl šios dorybės vadinamos kardinaliomis1. Drąsos reikia viešai ginant savo įsitikinimus. Ir nereikia būti bebaimiam. Pakanka dorybių priešnuodžio, palaikančio žmogų gyvenimo kelyje. Te sau slepiasi bailiai po egoizmo kiautu, o drąsieji tetampa gerbiamais žmonėmis.
(Pagal Eligijų Dzežulskį-Duonį)1 Kardinalus (lot. cardo – durų vyris; ašis) – pagrindinis, svarbiausias, esmingiausias.
- Žodžio dalis, esanti prieš šaknį ir keičianti jos reikšmę, yra.
- Kintamoji žodžio dalis, kuri rodo ryšį su kitais žodžiais, yra.
- Žodžio dalis tarp šaknies ir galūnės, keičianti šaknies reikšmę ir parodanti, kuriai kalbos daliai priklauso žodis, yra.
- Bendroji giminiškų žodžių dalis, prie kurios prisijungia kitos reikšminės žodžio dalys ar kita šaknis, yra.
- Remdamiesi užduoties pavyzdžiu suskaidykite paryškintus žodžius reikšminėmis žodžio dalimis ir jas apibūdinkite. Kuriame žodyje yra sangrąžos dalelytė?
Pavyzdys: be-si-darb-uoj-ant-is
REIKŠMINIŲ ŽODŽIO DALIŲ SUTARTINIAI ŽENKLAI | |
Ženklas | Reikšmė |
| šaknis |
| priešdėlis |
| priesaga |
| galūnė |
| sangrąžos dalelytė |
| jungiamoji balsė |
- Kurie paryškinti žodžiai neturi reikšminių žodžio dalių?
AIŠKINAMĖS
Pagal sudėtį žodžiai yra dvejopi: vieni yra skaidūs, turi daugiau negu vieną reikšminę dalį, o kiti reikšminių dalių neturi ir yra neskaidūs.
ŽODŽIAI PAGAL SUDĖTĮ | |
Skaidieji žodžiai | Neskaidieji žodžiai |
Turi daugiau negu vieną reikšminę dalį | Reikšminių dalių neturi |
šaldo, šaldiklis, šaldytuvas, šaltis, sušalo, peršalo, šaltkrepšis, šaltibarščiai | gal, kad, mat, už, iš, o, ačiū, dar, pagal, iki, palei, tuoj, ša, šu šu šu |
Pagrindinė skaidžiųjų žodžių dalis yra šaknis. Prie jos gali jungtis kita reikšminė dalis arba kita šaknis.
Neišvestinius žodžius sudaro tik šaknis ir galūnė, o išvestiniai žodžiai turi ir kitų reikšminių žodžio dalių. Prie pamatinio žodžio prijungę priešdėlį, priesagą, galūnę ar kitą šaknį, galime padaryti naujų žodžių, kurie vadinami dariniais. Iš vieno pamatinio žodžio stalas padarome vedinius pastalė, staliukas, stalius, o iš dviejų – dūrinį stalviršis. Tokie naujų žodžių gausinimo būdai vadinami žodžių daryba.
Tačiau ne visada prie šaknies pridėję tam tikras priesagas arba pakeitę galūnes padarome naujų žodžių. Neretai taip mes tik pakeičiame žodžio formą – laiką, rūšį ar kitą gramatinę reikšmę (eiti – eidavo, eis, einant, einantis, ėjęs, einamas). Tokius naujų išvestinių žodžio formų sudarymo būdus vadiname formų daryba.
Rašant svarbu suvokti žodžių sudėtį ir darybą. Skaidymas žodžio dalimis paaiškina, kodėl to paties žodžio dariniai ar išvestinės formos rašomos skirtingai: kliūtis (padaryta iš kliūti), kliuvinys (padaryta iš kliuvo); šąlantis (išlaiko esamojo laiko šaknį šąla), sušalęs (išlaiko būtojo kartinio laiko šaknį sušalo), šalna (padaryta iš šalti).
Pakartokite išvestinių žodžių rašybos taisykles.
IŠVESTINIŲ ŽODŽIŲ DARYBA IR RAŠYBA | |||
Darybos priemonė | Pamatinė forma | Pavyzdys | Pastaba |
Priesaga | Daiktavardis | dalyti, dalija, dalijo – dalys; | Priesaginių veiksmažodžių su -yti, -ija, -ijo ilgasis balsis galimas tik bendratyje ar iš jos padarytose formose. |
Veiksmažodžio esamasis laikas | esantis (esąs), esamas, esant – esu | Esamojo laiko veikiamosios ir neveikiamosios rūšies dalyvis, padalyvis išlaiko šaknį. | |
Veiksmažodžio bendratis | griūtis – griūti, kliūtis – kliūti | Vedinių priesagos prasideda priebalse. | |
būtas – būti | Būtojo kartinio laiko neveikiamosios rūšies dalyvis išlaiko šaknį. | ||
būdavęs, būdavus – būti | Būtojo dažninio laiko veikiamosios rūšies dalyvis, padalyvis išlaiko šaknį. | ||
dalys – dalyti, | Būsimojo laiko trečiasis asmuo išlaiko pamato balsį. Išimtis – dviskiemenių veiksmažodžių šaknys su -ūti, -yti: grius – griūti, lis – lyti, bet: siūs, vys. | ||
būsiantis (būsiąs), būsimas, būsiant – būti | Būsimojo laiko veikiamosios ir neveikiamosios rūšies dalyvis, padalyvis išlaiko šaknį. | ||
būdamas – būti | Pusdalyvis išlaiko šaknį. | ||
Veiksmažodžio būtasis kartinis laikas | griuvėsiai – griuvo, | Vedinių priesagos prasideda balse. | |
Galūnė | buvus – buvo | Būtojo kartinio laiko veikiamosios rūšies dalyvis, padalyvis išlaiko šaknį. | |
buvęs – buvo | |||
dūžis – dužo, kyšis – kišo, | Galūnių -is, -ė vediniai turi pailgėjusią šaknies balsę. | ||
sąjūdis – sujudo, santykis – sutiko, atkrytis – atkrito, atodūsis – atsiduso, įmygis – įmigo, nuotykis – nutiko, posūkis – pasuko, | Galūnės -is vediniai su kartais pakitusiu pamatinio žodžio priešdėliu są-, san-, at-, ato-, į-, nuo-, po- turi pailgėjusią šaknies balsę. | ||
Dvi šaknys | lentpjūvė – pjovė, | Antrasis dėmuo gali turėti pailgėjusią balsę. | |
Priešdėlis | Veiksmažodis | įeiti, įeina, įėjo – eiti, eina, ėjo | Nosinė balsė priešdėlyje į-. |
ĮTVIRTINAME
- Persirašykite žodžių junginius ir įrašykite praleistas u arba ū raides.
Sužymėjo tr_kumus, grįžo iš si_vyklos, apvoliokite dži_vėsiuose, netikėtas nuosm_kis, didėja pasi_la, pakvietė į pob_vį, blogos b_klės, pasigirdo atod_sis, ypatingas k_rinys ir jo k_rėjas, keistai s_k_riuojantis vanduo, sur_dijęs dviratis, nut_pęs paukštis, nesiliovė kraujopl_dis, sud_žusi vaza, d_žtantys indai, vanduo atsl_gs, vanduo išdži_s, vėjas vis dar p_s, lapai sup_s, mašinos nebe_š.
- Persirašykite žodžių junginius ir įrašykite praleistas i, į arba y raides.
Gelbėjo per potv_nį, pilies g_nėjai, lydi tik pag_rimai, gr_žta atgal, atliko t_rimus, netikėtas įv_kis, priplaukė išk_šulį, padėjo jūroje esantys šv_turiai, _ėjimas į pastatą, atsirado ž_nys, dal_damas duoną, _spūdingi pasiekimai, jiems besiginč_jant, jei nuviln_tų džiaugsmo banga, ž_lantys plaukai, t_riamas žvilgsnis, sk_namas vaisius, _prastas reiškinys, g_ndamas šalį.
APIBENDRINAME
- Raiškiai perskaitykite tekstą apie Briuselyje esančios Europos mokyklos moksleivius ir atlikite užduotis.
Šiuo metu auga jaunoji* karta, kalbanti mažiausiai dviem kalbomis ir palaikanti bendros Europos idėjas. Tai Europos mokykloje* besimokantys* moksleiviai*, suvaž_v_ į Briuselį iš daug_lio šalių. Daug_usia čia mokosi Europos Sąjungos institucijose dirbančių tarnautojų* vaikai.
Ką Briuselyje gyvenantys vaikai laiko vertingu dalyku? Ogi pirmiausia jie siekia įgyti visapusišką* i_silavinimą*. Moksleiviams svarbu nuo mažų dienų neb_ti varžomiems visokiausių įgr_susių nusistatymų* ir _sigalėjusių prietarų, galų gale sukeliančių tik kli_čių ir sunkiai numaldomą priešiškumą. Moksleiviai siek_ pažinti vis_, kas yra didu ir svarbu įvairi_se kultūrose. Jie didžiuoj_si laikinai paliktomis vietomis, bet užauga europiečiais*, norinčiais t_sti pradėtus tėvų darbus ir kurti vieningą* bei kl_stinčią Europą.
Žinoma, moksleivių tarpusavio* sant_kiai ne visada ideal_s. Kartais pasitaiko ginčų. Bet čia, Europos mokykloje, pagal skirtingas tradicijas užaugę ir įvairias paži_ras įgiję vaikai bendrauj_ ne pagal tautinius* pož_mius. Jie noriai dalijasi draugyste*.
- Persirašykite tekstą ir įrašykite praleistas raides.
- Parašykite paryškintų veiksmažodžių tris pagrindines formas – bendratį, esamojo ir būtojo kartinio laiko trečiąjį asmenį. Kaip padarytos išvestinės veiksmažodžių formos?
- Nustatykite žvaigždute pažymėtų žodžių sudėtį: šaknį, priesagą, priešdėlį, galūnę, sangrąžos dalelytę.
- Paprašykite, kad draugas ar draugė iš pamokos medžiagos, pateiktos vadovėlyje, parinktų ir jums padiktuotų penkiolika žodžių junginių su sudėtingos rašybos išvestiniais žodžiais. Įsivertinkite, ar labai gerai, ar pakankamai gerai, ar ne visai gerai rašote.
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"