Skaitydami įsivaizduojame, koks yra daiktas

Margaretė Mahy

TIKTAKO GIMTADIENIS

Timotis kieme pamatė savo supamąjį arkliuką Tiktaką.

– Gal galėtume atšvęsti Tiktako gimtadienį? – paklausė jis. – Tiktakas toks senas, kad jo tortas liepsnos kaip laužas – tiek ant jo bus žvakučių. Tegu bus jo gimtadienis.

Mama pagalvojo ir pasakė:

– Taip, Tiktakas nusipelnė gimtadienio. Jis iš tiesų labai senas. Kadaise jis buvo močiutės arkliukas, paskui mano. Dabar jis tavo. Jo karčiai iškrito, uodega pasimetė, o nuostabūs dažai nusitrynė. Jis turbūt jaučiasi labai senas ir žilas. Šeštadienį mes surengsime jam gimtadienį, kad jam būtų smagiau.

Rytas buvo gražus ir saulėtas. Išbėgęs į saulėtą kiemą Timotis nustebęs sustojo. Tiktakas buvo nebe pilkas. Jis buvo baltas baltutėlis.

– Tai dalis mano dovanos Tiktakui, – paaiškino tėtis. – Kitą dalį padovanosiu po pietų, kai dažai visiškai išdžius.

Prieš pat priešpiečius prie vartų privažiavo automobilis.

– Mes negalėjome praleisti Tiktako gimtadienio, – pasakė senelė. – Aš turiu jam dovaną.

Senelė pasiuvo gražų raudoną balną su auksiniais kutais. Senelis taip pat turėjo ryšulėlį.

– Tai nauja uodega Tiktakui iš tikrų arklio ašutų.

Taigi Tiktakas jau turėjo naują baltą kailį, raudoną balną ir juodą uodegą.