Mokomės sekti pasaką

1. Ar esate klausęsi ne skaitomos, o sekamos pasakos? Kuo tokia pasaka įdomi?

Romas Sadauskas

KAIP SEKTI PASAKĄ

Pasaka turi būti trumpa, kad Saulius klausydamasis neužmigtų. Bet kartais užsnūsta senelė, pasaką besekdama.

– Senele, ar tik nemiegi? – tada klausia Saulius.

– Ne, anūkėli, aš nemiegu, tik pamečiau siūlą, – atsitokėja senelė.

– Va tavo siūlas, – atsako Saulius ir paduoda mezgimo kamuolį, nukritusį ant grindų.

– Ačiū, – dėkoja senelė. – Aš pamečiau pasakos siūlą.

A, tai senelė užmiršo, kas pasakoje bus toliau.

– Sušlapusiai karalaitei paklos lovą, – primena Saulius. Jis tą pasaką jau ne kartą girdėjo.

– Kodėl sušlapusiai? – nesusigaudo senelė.

– Kaip tai kodėl? – stebisi Saulius. – Juk ji atėjo per lietų.

– Atėjo? – stebisi senelė. – Argi karalaitės pėsčios vaikščioja? Jos važinėja karietom.

Še tau, kad nori! Išeitų, senelė visiškai pametė siūlą. Neatsimena ne tik to, kas dar bus, bet ir to, kas jau buvo.

– Senele, – juokiasi Saulius. – Senele, gal pasodinti tave ant žirnio?

Senelė knabteli nosimi, bet vis tiek stebėdamasi paklausia:

– Kodėl – ant žirnio?

– Kad neužmigtum! – paaiškina Saulius.

– Aaa, – susigaudo senelė ir seka pasaką toliau. Saulius žino, kad ši pasaka neilga, ir senelė įveiks ją, nors ir labai pailsusi nuo dienos darbų.