Įdomūs pasakų įvykiai

1. Ar jums kada nors teko pajusti vienatvės šaltį?

Astrida Lindgren

NYKŠTUKAS NILSAS KARLSONAS

Kambaryje smelkė šaltis. Tėtis pakūrendavo krosnį rytais, bet dabar, pavakare, kone visa šiluma buvo išsivadėjusi. Bertilis drebėjo. Pakampiais sodrėjo sutemos, bet jis nemanė, jog verta degti žiburį. Jam vis tiek nebuvo ką veikti. Taip neapsakomai atrodė liūdna, kad jis nusprendė atsigulti į lovą ir apsvarstyti, kaip viskas graudu. Kaip tik tada jis ir išgirdo žingsnelius po lova. Bertilis pasilenkė pro lovos kraštą pažiūrėti. Ir tada jis pamatė nuostabų daikčiuką.

Po lova stovėjo visai mažutis berniukėlis.

– Labas, – tarė berniūkštis.

– Labas, – kiek sumišęs atsakė Bertilis. – Kas tu toks? Ką tu veiki po mano lova?

– Aš nykštukas Nilsas Karlsonas, – atsakė berniūkštis. – Ir čia gyvenu. Ne, ne visai po tavo lova, o palipus laipteliais žemyn. Ana, matai įėjimą kampe? – Jis parodė didelę žiurkių išgraužtą skylę po Bertilio lova.

– Brr, kaip pas mane šalta, – pasakė jis. – Bet tau irgi ne šilčiau.

– Žinoma, drebu kaip šunelis.

– Krosnį turiu, – tarė nykštukas. – Bet neturiu malkų. O ką tu veiki per dienų dienas?

– Et, visai nieko, – atsakė Bertilis. – Iš tikrųjų nieko.

– Aš irgi, – tarė nykštukas. – Baisiai ilgu, kai esi vienas, ar ne tiesa?

– Nežmoniškai ilgu, – atsakė Bertilis.

– O gal šmurkšteltume pas mane? – ūmai pasiūlė nykštukas. Bertilis nusijuokė.

– Bene manai, kad įlįsčiau per šią skylę? – paklausė jis.

– Kaip niekur nieko, – tarė nykštukas. – Reikia tik paskrebenti tą vinį šalia skylės ir pasakyti „virtinkštai“. Ir būsi toks mažytis kaip aš.

– O ar galėsiu vėl pasidaryti didelis, kol mama su tėčiu sugrįš?

– Tada tik paskrebensi vinį ir dar sykį pasakysi „virtinkštai“.

* * *

Kitą dieną Bertilis vos galėjo sulaukti, kol mama su tėčiu išeis.