Chapter 5.4 (Fizika 7 kl.)

Fotoaparatas

Naujos sąvokos:

  • fotoaparãtas
  • veidrodinis fotoaparãtas

Fotoaparatas – tradicinė fotografavimo priemonė. Nagrinėdami šią temą rasite paaiškinimą, kas yra veidrodinio fotoaparato viduje, kaip jis veikia ir ką reikia žinoti fotografuojant.

Fotoaparato istorija

Fotoaparato pirmtakė yra camera obscura, apie kurią užsiminėme 2.1 temoje. Kaip jau žinote, camera obscura yra šviesai nelaidi dėžė, kurios vienoje sienoje yra skylutė. Šviesa, atsispindėjusi nuo daiktų, pro skylutę patenka į kamerą ir priešingoje skylutei sienoje susidaro apverstas daikto atvaizdas. Apie šį aparatą buvo žinoma dar Antikoje. 1550 m. Džeromas Kordanas (Jerome Cordan) kameros skylutės vietoje įtvirtino glaudžiamąjį lęšį ir gavo geresnį daikto atvaizdą. Ilgainiui lęšių skaičių imta didinti. 1840 m. buvo sukurtas pirmasis fotoaparato objektyvas su lęšių sistema. Beveik tuo pačiu metu, 1839-aisiais, buvo sukurta technologija, kuri padėjo išsaugoti fotografuojamo daikto atvaizdą šviesai jautrioje plokštelėje (5.3.1 pav.). Taip atsirado šiuolaikinių fotoaparatų pirmtakas. Fotoaparãtas – prietaisas, skirtas daikto atvaizdui išsaugoti šviesai jautrioje plokštelėje arba juostoje.

5.3.1 pav.

Fotoaparato sandara ir veikimas

Fotoaparatas veikia tokiu pat principu kaip žmogaus akis (5.3.2 pav.). Šviesa per vyzdį patenka į akį. Vyzdžio skersmenį ir sykiu į akį patenkančios šviesos kiekį reguliuoja rainelė. Šviesa lūžta akies lęšyje ir tinklainėje susidaro apverstas daikto atvaizdas. Fotoaparatas turi diafragmą, nuo kurios priklauso į jį patenkančios šviesos kiekis (5.3.3 pav.).

5.3.2 pav.
5.3.3 pav.

Veidrodinio fotoaparãto pagrindinės dalys yra šios: objektyvas, diafragma, šviesai nelaidus korpusas, veidrodžiai, vaizdo ieškiklis, pentaprizmė (penkiakampė prizmė, pasukanti šviesos spindulių kelią 90° kampu) (5.3.4 pav.). Šviesa per fotoaparato lęšių sistemą patenka į fotoaparato vidų ir sufokusuojama į veidrodėlį (5.3.4 pav.). Kai fotografuojame, paspaudžiame fotoaparato užrakto mygtuką. Jis pasuka veidrodėlį ir šviesa patenka ant fotoaparato šviesai jautrios juostos. Joje atsiranda apverstas fotografuojamo daikto atvaizdas. Gali kilti klausimas – kodėl pro fotoaparato vaizdo ieškiklį matome neapverstą fotografuojamo daikto vaizdą? Atsakymas paprastas: šviesos kelias į fotoaparato vaizdo ieškiklį yra sudėtingesnis. Apverstą daikto atvaizdą į normalią padėtį vaizdo ieškiklyje grąžina fotoaparate esanti pentaprizmė ir veidrodėlis. Elektroniniai vaizdo ieškikliai naudoja mažą elektroninį ekraną.

5.3.4 pav.

Fotoaparato optinė sistema

Kaip jau žinote, žmogaus akyje yra minkštas glaudžiamasis lęšis. Jo išgaubtumą ir židinio nuotolį reguliuoja akies raumenys. Dėl to galime gerai matyti ir toli, ir arti esančius daiktus. Fotoaparatu taip pat galime nufotografuoti netoli esantį draugą ir tolumoje dunksančius kalnus. Ši galimybė priklauso nuo fotoaparato židinio nuotolio, kuris matuojamas milimetrais (mm). Milimetrai būna pažymėti ant fotoaparato objektyvo (5.3.5 pav., a). Kintamojo židinio nuotolio fotoaparatų lęšių židinio nuotolis žymimas dviem skaičiais. Pirmas skaičius rodo plačiausią regėjimo kampą, reiškiantį maksimalų atitolinimą (5.3.5 pav., b), antrasis – siauriausią regėjimo kampą, reiškiantį maksimalų priartinimą (5.3.5 pav., c). Lęšio židinio nuotolis reguliuojamas sukiojant fotoaparato objektyvo žiedą.

5.3.5 pav., a
5.3.5 pav., b
5.3.5 pav., c

Fiksuoto židinio nuotolio fotoaparatų objektyvai žymimi tik vienu skaičiumi. Vadinasi, norėdamas nufotografuoti toliau ar arčiau esančius objektus, fotografas turi keisti fotografavimo padėtį.

Kaip reguliuoti diafragmą?

Reguliuojant fotoaparato diafragmą, keičiamas į fotoaparatą patenkančios šviesos kiekis. Diafragma reguliuojama naudojant žingsnių sistemą. Žingsniai žymimi skaičiumi su raide „f“. Kuo mažesnis žingsnio skaičius, tuo atviresnė diafragma ir tuo daugiau šviesos patenka į objektyvą, taip gaunama šviesesnė nuotrauka. Kuo skaičius didesnis, tuo mažiau patenka šviesos ir tuo tamsesnė nuotrauka (5.3.6 pav.). Ant objektyvo vienu arba dviem skaičiais visada būna nurodyta atviriausia galima diafragma (pavyzdžiui, f/3.5–5.6G).

5.3.6 pav.

Fotoaparatų įvairovė

Klestint technologijoms gaminami įvairūs fotoaparatai (5.3.7 pav.). Jie skiriasi optine sistema, vaizdo ryškumo nustatymo būdu, nuotraukos išsaugojimo būdu (juosta, plokštelė), automatizavimo technika.

Skaitmeniniame fotoaparate daikto atvaizdas fiksuojamas plokštelėje, kuri padengta labai mažais šviesos jutikliais pikseliais. Žodis „pikselis“ kilęs iš anglų kalbos ir reiškia vaizdo elementą (picture – vaizdas + element – elementas, detalė). Kiekvienas fotoaparato plokštelės pikselis fiksuoja tam tikrą šviesos dalį. Fotoaparato mikroprocesorius apdoroja jutiklių (pikselių) informaciją ir ją išsaugo vaizdo pavidalu. Kuo mažesni pikseliai, tuo aukštesnė fotografijos kokybė. Geros kokybės plokštelė sudaryta iš milijonų pikselių. Išmaniųjų telefonų plokštelėse pikselių yra mažiau, todėl ir nuotraukų kokybė blogesnė.

Plokšteliniai fotoaparatai lakštinėse plėvelėse padeda sukurti didelio formato vaizdus (negatyvus). Juostiniuose fotoaparatuose naudojama šviesai jautri juosta, kurioje fiksuojamas daikto atvaizdas. Juostiniai fotoaparatai gali būti skirtingų rūšių (5.3.7 pav.). Mėgėjams skirti juostiniai kompaktiniai fotoaparatai, kasdienėje kalboje vadinami muilinėmis. Jie mažai automatizuoti, fotografuojant reikia geros šviesos. Pažangesni yra veidrodiniai fotoaparatai. Jais atvaizdą galima matyti tokį, koks jis bus nuotraukoje. Tolimačiai fotoaparatai skirti profesionaliems fotografams.

5.3.7 pav.

Klausimai ir užduotys

  1. Kuo skiriasi fotoaparatas ir camera obscura?
  2. Apibūdinkite, kaip atvaizdas susidaro žmogaus akies tinklainėje ir fotoaparato juostoje. Kuo žmogaus akies optinė sistema panaši į fotoaparato optinę sistemą? Kuo skiriasi?
  3. Apibūdinkite veidrodinio fotoaparato sandarą. Paaiškinkite, kaip jis veikia.
  4. Kodėl fotoaparatu galima nufotografuoti arti ir toli esančius daiktus?
  5. Pasidomėkite, kaip skaitmeniniu fotoaparatu gauti kokybišką nuotrauką. Surinkta informacija pasidalykite su klasės draugais.
  6. Paieškokite informacijos apie dirbtinio intelekto programas, kuriančias vaizdus. Laikydamiesi etikos normų, išbandykite, kaip jos veikia. Pasidalykite dirbtinio intelekto sukurtais vaizdais klasėje. Padiskutuokite apie jų kūrimo techniką.
Please wait