Spalvų maišymo fizika. Papildomam skaitymui

Mūsų pasaulis yra spalvotas: spalvoti automobiliai, drabužiai, saulėlydžiai. Patyrinėjus supantį pasaulį nesunku įsitikinti, kad yra daugiau nei septynios spektro spalvos (raudona, oranžinė, geltona, žalia, žydra, mėlyna ir violetinė). Ir nors susidaro įspūdis, kad norint nutapyti spalvingą paveikslą reikėtų daugybės skirtingų spalvų dažų, dailės mokytojai pasakytų, kad pakaktų vos trijų: geltonos, mėlynos, raudonos. 

Šios spalvos vadinamos pirminėmis ir sudaro vadinamąjį spalvų trikampį (3.6.1 pav.). Sumaišę visas spalvų trikampio viršūnėse esančias pirmines spalvas, gautume pilką arba juodą spalvą. Sumaišius spalvas, esančias dviejose trikampio viršūnėse, gaunama tarp jų esanti spalva. Pavyzdžiui, sumaišius geltoną (bangos ilgis 565–590 nm) su raudona (bangos ilgis 625–740 nm) spalva, gaunama oranžinė (bangos ilgis 590–625 nm), sumaišius mėlyną (bangos ilgis 450–485 nm) ir geltoną (bangos ilgis 565–590 nm), gaunama žalia spalva (bangos ilgis 500–565 nm) (3.6.2 pav.). 

Iš trijų pirminių spalvų gaunamos trys antrinės spalvos: oranžinė, violetinė ir žalia. Antrines spalvas maišant su pirminėmis gaunamas visas spalvų spektras (3.6.3 pav.).

Tapyboje spalvos dar skirstomos į šiltas ir šaltas. Šiltos yra raudona, oranžinė ir geltona. Mėlyna, žydra ir violetinė laikomos šaltomis spalvomis. Šiltų spalvų pojūtį sukeliančių šviesos bangų ilgis (nuo 565 iki 740 nm) yra didesnis nei šaltų spalvų pojūtį sukeliančių šviesos bangų (nuo 380 iki 500 nm).

Spalvų maišymo ypatumus svarbu išmanyti dirbant nuotraukų redagavimo programomis. Žinomos dvi – RGB ir CMYK – spalvų maišymo sistemos. RGB (Red, Green, Blue) spalvų maišymo sistemą sudaro trys pagrindinės žmonių akių receptorius atitinkančios spalvos: raudona (R), žalia (G), mėlyna (B) (3.6.4 pav., a). Visų trijų spalvų nulinės (0 %) reikšmės atitinka juodą spalvą, o maksimalios (100 %) – baltą (3.3 lentelė). Šioje sistemoje spalvą lemia ekrano spinduliavimas. Spalvas maišant skirtingais būdais sukuriamos įvairios spalvos. Sumaišius pagrindines spalvas juodame fone, gaunama balta spalva:

RGB sistema dažniausiai naudojama elektronikoje, kompiuteriuose.

CMY (Cyan, Magenta, Yellow) spalvų maišymo sistemą sudaro trys pagrindinės spalvos: ciano mėlis (C), purpurinė (M) ir geltona (Y) (3.6.4 pav., b). CMY sistemoje visų trijų spalvų nulinės reikšmės (0 %) atitinka baltą spalvą, o maksimalios (100 %) – juodą (3.3 lentelė). Sumaišius ciano mėlio, purpurinę ir geltoną spalvas baltame fone, gaunama juoda spalva:

CMY spalvų maišymo sistema dažniausiai naudojama spaudoje, dažais kuriant vaizdus baltame fone. Dėl dažuose esančių pigmentų neįmanoma išgauti ryškios juodos spalvos, todėl sistema buvo papildyta spalvų šviesumą ir tamsumą koreguojančia funkcija (raktu) ir pavadinta CMYK.

Norint spausdinti vaizdus naudojant tinkamą spalvų spektrą, RGB režimą reikia pakeisti į CMYK. Šią funkciją atlieka šiuolaikiniai spausdintuvai.