Tema 6.1 (Gimtoji kalba 4 kl.)

Vėjas Vilniuje

  • Kad ir kurioje Lietuvos vietoje gyventume, greta ar netoliese galima pamatyti seną pastatą – bažnyčią, rūmus – primenantį senus laikus. Vilniuje tokių praeities paminklų ypač daug. Pasiklausykime, o paskui perskaitykime Violetos Palčinskaitės eilėraštį apie Vilnių. Čia minimi ir senovę menantys pastatai, ir vietovardžiai.

Violeta Palčinskaitė

Vėjas Vilniuje

[1]

​Pasiutėlis vėjas
​​Pasiuvo sau paltą 
​​Kad būtų puošnus
​​Ir kad būtų nešalta.

Laimingas nuskriejo
​​Į didelį miestą,
​​Lepūnams miestiečiams
​​Bus riesta, oi riesta...

Jis trankės pernakt
​​Ant senamiesčio stogo,
​​Paskui gatvės medžiuos
​​Pašėlusiai šoko.​​​

Be vargo įsuko
Į Katedros bokštą,
​Visai kaip turistas,
​Kai renginio trokšta.​

[2]

​Šėliojo ir juokės,
Į skruostą sau trynė...
Švelniau apkabino
​Tik Šventą Kotryną.​​

Paskui plėšė langus:
Tai bent! Neblogai!
Iš džiaugsmo
Gimnazijoj spiegė vaikai.​​​

Jis kaukė ir ūžė,
Po kojomis pynės.
Dejavo
Sereikiškių parko sūpynės.​​​

Per tiltą, per Nerį
(Jis kelią jau žino),
​Patraukė link senojo
Vilniaus Žvėryno.​​

[3]

​Deja, tam Žvėryne
Nebuvo žvėrių,
​– Tad čia, – tarė vėjas, 
​Tikslų neturiu.​

O būtų taip linksma
​Pašiaušt kokį liūtą,
​Suvelt jam gaurus
Ir pradingt. Lyg nebūta.​

Parbloškęs berniuką
(Jis dviratį mynė),
​Nuskriejo į kalną
Šaunaus Gedimino.​​

Tasai kunigaikštis
Ten vilką sapnavo
Ir Vilnių pastatė.
Žynys nemelavo.​​​

[4]

​Bet nutarė vėjas
Šiek tiek pailsėti.
Prapliupo liūtis.
Kur surasti jam skėtį?

​​Sušlapo jo paltas
Ir apavas drėksta...
Todėl jis išdūmė
Į svetimą miestą.​​

Ten buvo sausiau.
Ten jis aplenkė liūtį.
​Bet vėjas, prigludęs prie kamino,
​Liūdi..

​Atspėkite,
Ko tas plevėsa taip ilgisi.​

TAI MIESTAS,
KURIO SU KITAIS
NEPALYGINSI.​​

Iš knygos „Neša tulpę pelikanas“

  1. Kurias eilėraštyje minimas Vilniaus vietas atpažįstate, esate matę?
  2. Paaiškinkite, ką reiškia „Šventa Kotryna“, „Žvėrynas“, kur yra „Sereikiškių parkas“. Jei yra galimybė, raskite minimas vietas Vilniaus žemėlapyje.
  3. Paaiškinkite, kas sieja Vilnių, Gediminą, vilką, žynį.
  4. Pasvarstykite, kodėl poetė nusprendė į Vilnių pažvelgti vėjo akimis.
  5. Kodėl vėjas išlėkė į svetimą miestą ir kaip jis ten pasijuto?
  6. Kodėl paskutinės eilutės parašytos didžiosiomis raidėmis? Ką tai reiškia?
  7. Patvirtinkite arba paneikite teiginį: „Vilnius – neįdomus, vien kažkokios senienos.“ Pateikite argumentų.

  1. Išsiaiškinkite, kodėl viena Vilniaus dalis vadinama Žvėrynu.

Užduotys

  • Skaitydami poetės V. Palčinskaitės eilėraštį „Vėjas Vilniuje“, galime surasti žodžius, kurie apibūdina daiktavardžius:

pasiutėlis, laimingas vėjas, lepūnai miestiečiai, šaunus Gediminas, svetimas miestas.

  1. Prisiminkite, kaip vadinami žodžiai, apibūdinantys daiktavardžius. Apibendrinkite, ką jau žinote apie šią kalbos dalį.
  • Sniegas lėtai tirpsta.
  • Auksiniai saulės spinduliai sušildo žemę.
  • Tolumoje žaliai sutviskėjo eglės.
  • Man patinka tavo gėlėtas megztinis.
  • Jau reikia kambarinei gėlei apkarpyti lapus.
  • Skambiai sugrojo fortepijonas.
Prašau palaukti