Saldi košė
- Perskaitykite pasakos tęsinį ir pasvarstykite, kuriose vietose autorius kalba rimtai, o kuriose juokauja.
Janošas
Saldi košė
Antroji dalis
O puodelis virė ir virė.
– Tas puodas – tikra aukso gysla, – džiaugėsi gražus berniokas, už kurio ištekėjo duktė. – Atidarykime košės konservų fabriką ir dėžėmis siųsime konservus į visas šalis. Tada tai būsime turtingi.
Taip ir padarė. Paleido puodą virti dieną naktį ir pardavinėjo košę miestui, kaimui ir į užsienį.
O patys vis turtėjo ir turtėjo.
Puodelis virė ir virė, o burtažodį jie buvo seniausiai pamiršę. Gal ir nieko bloga, bet vieną dieną beveik visi pasaulio žmonės ėmė ir prisisotino košės. Ir atsitiko taip, kad vieną popietę, jiems keturiese besėdint svetainėje, begeriant kokteilius ir betriauškinant riešutus, pro duris į kambarį pradėjo plūsti košė. Mergelė pirma pajuto už nugaros kažką šilta.
Kai atsisuko pažiūrėti, buvo jau per vėlu.
Košė buvo užtvindžiusi duris ir jau ėmė veržtis pro langus.
– Nieko baisaus, – nenusigando mergelė, – tik pasakysime burtažodį, ir puodas liausis viręs.
– Tai sakyk! – sušuko motina. – Sakyk greičiau, juk tai tavo puodas. Ko dar lauki, mano jau batai pilni košės.
– Puodeli, puodeli, neatsisuk... – tarė mergelė.
Bet reikėjo sakyti ne taip.
– Puodeli, puodeli, daugžiny...
Ne, ir ne taip reikėjo sakyti. O kad burtažodžio būta tokio paprasto, tai jie ir negalėjo prisiminti – nei mergelė, nei jos motina, nei kiti, ir puodelis virė ir virė, ir tebeverda iki šiol. Greitai košė užtvindys mūsų šalį ir visą, visą pasaulį – tai sakyk, greičiau sakyk burtažodį, jeigu dar pameni!
Iš knygos „Brolių Grimų pasakos kitaip“siųsime
seniausiai
- Kaip suprantate pasakymą „puodas – tikra aukso gysla“?
- Ką pasiūlė dukters vyras?
- Kaip keitėsi motinos, dukters ir jų vyrų gyvenimai?
- Pasvarstykite, kodėl šeimai teko galvoti, kaip prastumti laiką.
- Kas atsitiko vieną popietę?
- Kodėl buvo pamirštas burtažodis?
- Kodėl pasakotojas kreipiasi į skaitytoją, kad šis primintų burtažodį?
- Suraskite ir perskaitykite brolių Grimų pasaką „Saldi košė“. Ją palyginkite su Janošo pasakojimu. Kuo šios pasakos panašios ir kuo skiriasi?
- Įrodykite, kad Janošo kūrinys yra jau šiuolaikiška pasaka.
- Kaip manote, kokiu tikslu buvo rašoma ši naujoviška pasaka?
- Senovės sakmėse apie aitvarus, pasakoje „Saldi košė“ kalbama apie praturtėjimą be didelių pastangų. Kaip tai vertinama? Kaip tai vertinate jūs?
Užduotys
Prisiminkite!
Kokius skyrybos ženklus dedame, kai sakinyje yra daug veiksnių?
O jeigu daug tarinių?
Mergaitės, berniukai, senelės ir seneliai valgė košę.
Košė virė, plepėjo, pukšėjo ir garavo.
- Nurašykite sakinius.
- Viena linija pabraukite veiksnius. Kur reikia, padėkite kablelius.
Košę valgė mergaitė motina ir jų vyrai. Puodai dubenys lėkštės slėpėsi spintoje. Šakutės peiliai ir šaukštai gulėjo spintelės stalčiuje.
- Dviem linijomis pabraukite tarinius. Kur reikia, padėkite kablelius.
Močiutė visą dieną maišė minkė kepė ir puošė skaniausius pyragus. Aš nusipirkau miltų parsinešiau juos namo ir prikepiau sklindžių.
- Perskaitykite sakinius. Įrašykite, kur reikalingi kableliai. Paskui raskite panašių sakinių pasakoje ir pasitikrinkite.
Burtažodžio negalėjo prisiminti nei mergelė nei jos motina nei kiti. Puodelis virė ir virė ir tebeverda iki šiol.
- Veiksniams parinkite tarinius. Veiksnius pabraukite viena linija, tarinius – dviem.
Vieną dieną beveik visi pasaulio žmonės .......... košės. Mergelė .......... burtažodžio. Greitai košė .......... mūsų šalį ir visą pasaulį!
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"