Niekada ir visada

1. Sukasi metų ratukas –
   ​Žydi rausvai dobiliukas,
   ​Tuoj ir žiogai, ir musytės
   ​Kvies muzikėlės klausytis!
   ​Bėgte!

1. Eglutės sužibėjo...
   ​Kas tada?
   ​Ar jau sustos ratukas? –
   ​Nie-ka-da!

1. Nubėgom. Pasiklausėm.
   ​Kas tada?
   ​Ar stoja tas ratukas? –
   Nie-ka-da.

1. Sukasi metų ratukas –
   ​Kalasi pirmas lapukas!
   ​Ak, tai pavasaris kelia
   ​Tingią alyvos šakelę:
   ​Pabusk!

1. Sukasi metų ratukas –
   ​Tiksi lietaus laikrodukas,
   ​Medžiai siūbuoja nuo vėjo,
   ​Ak, jau ir spalis atėjo! –
   ​Ruduo...

1. Pabudo. Atsikėlė.
   ​O tada –
   ​Pavargo tas ratukas? –
   ​Nie-ka-da!

1. Jau lapas parudavo.
   ​Kas tada?
   ​Sustos dabar ratukas? –
   ​Nie-ka-da.

1. Ruduo ir vasara,
   ​Pavasaris, žiema,
   ​Ir lietūs, ir sniegai, ir šiluma –
   ​Taip sukasi ratukas
   ​Vi-sa-da.

1. Sukasi metų ratukas –
   ​Snaigė paklydusi sukas, –
   ​Švyti eglutės žvaigždėtos...
   ​Švyti! – artėja Kalėdos!
   ​Valio!

Iš knygos „Tai priimkit, kas priklauso“