Pratarmė (II dalis)

Jaunieji istorikai!

Kritinis mąstymas, kritiškas informacijos vertinimas nėra vienintelis dalykas, kurį galima tobulinti gilinantis į istoriją. Domėjimasis istorija suteikia galimybę susipažinti su reiškiniais, kurių šiandien jau nebėra arba kurie itin reti, todėl kasdienybėje sunkiai pastebimi. Tai galimybė tyrinėti šimtmečių ar net tūkstantmečių įvykius, turėjusius įtakos tolesnei žmogaus ir žmonijos raidai. Daugelio jų palikimą ir rezultatus galima matyti ir šiandien. Nepažinus jų, sunku suvokti dabartį. Gilinimasis į istoriją gali padėti juos atpažinti. Kam visa tai? Koks tikslas gilintis į praeities dalykus? Pažintis su istorine praeitimi leidžia geriau orientuotis dabartyje ir giliau suprasti įvairius šiandienos įvykius, reiškinius ir procesus. Jie nėra susiję tik su valstybių raida, įvairiomis politinėmis santvarkomis ir jų kaita, politiniais įvykiais ar politinių veikėjų sprendimais. Visa tai pateikta pirmoje vadovėlio dalyje. Tačiau, be politinių santvarkų ir jų virsmo, įvairių istorinių laikotarpių valstybinių darinių ir politinių idėjų istorijos, esama ir daugiau ne mažiau svarbių istorijos temų. Šioje – antroje – vadovėlio dalyje ir supažindinama su kitomis istorijos sritimis.

Čia pateikiami du nauji teminiai blokai. Pirmasis jų yra apie kultūrą. Antrasis – apie žmogaus santykį su jį supančia aplinka. Apie ką konkrečiai bus pasakojama ir kokios istorinės problemos bus nagrinėjamos kalbant apie kultūrą? Taigi aptariami svarbūs, neretai ir esminiai istorinės reikšmės mokslo pasiekimai, meno stilių ir formų kaita, filosofinių ir politinių idėjų raida. Kada įvyko didieji moksliniai atradimai ir kokių sričių jie buvo? Kaip jie keitė žmogaus gyvenimą ir supančio pasaulio suvokimą? Kada pradėjo formuotis modernus menas ir kas būdinga jo formoms? Kuo išskirtinė tarpukario Lietuvos kultūra? Kaip buvo suvokiamas menas, kuo tapo menininkas ir kuo virto meno kūrinys totalitarinėse visuomenėse? Šių probleminių temų pažinimas ir nagrinėjimas leis suvokti mokslo įtaką žmogaus gyvenimui, padės geriau orientuotis klaidžiojant po Lietuvos ir Europos miestus, sudarys galimybių vertinti menininko vietą laisvoje visuomenėje, padės pažinti politinių ir filosofinių idėjų labirintus.

Antrasis vadovėlio teminis blokas – žmogaus santykis su aplinka. Tai kelios įvairių istorijos laikotarpių temos, kuriose kalbama ne tik apie žmogaus veiklos įtaką gamtiniam pasauliui, bet ir gamtos įtaką visuomenėms, žmogui. Kartu pristatoma, kaip tam tikru laiku filosofai ir mokslininkai bandė aiškinti pasaulį, visatą. Atkreipiamas dėmesys į žmogaus ir gamtinės aplinkos santykius ir iš to kylančias problemas. Kada žmogus pradėjo verstis žemdirbyste bei gyvulininkyste ir kaip šios veiklos keitė jo gyvenimą? Kokią įtaką žmonijos istorijoje turėjo pandemijos? Kaip naujos technologijos ir nauji energijos šaltiniai ėmė keisti žmogų supančią gamtinę aplinką? Kokių ekologijos problemų dėl žmogaus veiklos iškilo XX amžiuje? Kada pradėta kalbėti apie visuotinį klimato atšilimą ir būtinybę spręsti šią problemą? Susipažinimas su šiomis temomis ir jų nagrinėjimas suteiks žinių ir platesnį suvokimą to, kas vyksta šių dienų pasaulyje, kaip žmogaus ūkinė veikla ir vartojimas keičia gamtinę aplinką ir ekologinę žemės būklę, kaip vertinti ne tik istorines, bet ir šiandienos žmogaus veiklos pasekmes.

Nemaža dalis vadovėlyje aptariamų ir nagrinėjamų temų yra naujos. Visos temos formuluojamos kaip konkrečios istorinės problemos, susijusios su dabartimi. Kad būtų įdomiau ir suprantamiau, šias temas papildo rašytiniai šaltiniai ir vaizdinė medžiaga. Tokios naujos temos plečia akiratį ir atliepia svarbius šiandienos ir ateities klausimus. Mokslas ir žinojimas, meno formos ir jų kaita, žmogaus ir gamtos abipusė įtaka yra neatskiriama žmonių kasdienybės dalis. Pažįstant jų raidą, giliau suvokiamos šiandienos problemos ir žmonių atsakomybė.