Temos reikšmingumas
- Kalbant apie praeities paveldą reikia susimąstyti ir apie šiandieną, kas vertinga ir autentiška bus palikta ateičiai iš dabartinės epochos. Galbūt tai bus suprojektuoti pastatai, pastatyti paminklai, atsiradusios naujos šventės?
- Visuomenėje nuolat kyla ginčų dėl kultūros paveldo objektų, jų saugojimo ar didesnio pritaikymo šiandienėms veikloms. Vis dėlto paveldas gali suvienyti, kelti pasididžiavimo jausmą – tai rodo, kad per paveldą palaikomi nuolatiniai ryšiai su praeitimi.
- Nors dabar XXI a., kultūros paveldo objektams kyla labai daug iššūkių, dalis jų, ypač dėl žmogaus veiklos, kasdien prarandama. Pavyzdžiui, 2019 m. dėl neatsargumo kilęs milžiniškas gaisras smarkiai suniokojo pasauliniu kultūros šedevru laikomą Paryžiaus Dievo Motinos katedrą.
Kodėl prireikė saugoti kultūros paveldą ir ką reikia saugoti?
Dabar įprasta kultūros paveldu vadinti autentiškas menines ar istorines vertybes, kurios bendruomenei, valstybei ar net visai žmonijai yra itin svarbios, aktualios. Tačiau iki pat XIX a. rūpintis kultūros paveldu ir taip saugoti ryšį su praeitimi žmogui buvo beveik nebūdinga. Vis dėlto XVIII a. pab. – XIX a. pr. imta suvokti, kad praeitis, jos paminklai gali įkvėpti ateities darbams, vienyti tautas. Sparti industrializacija ir augantys miestai ėmė drastiškai keisti per šimtmečius susiformavusį miestų kraštovaizdį, senuosius statinius, senamiesčius. Tuo metu žmonėms ir iškilo klausimas, ar kelis šimtmečius stovėjęs statinys yra svarbus. Kaip reakcija į tai gimė pirmieji paveldo saugojimo judėjimai, priimti pirmieji kultūros paminklų apsaugos įstatymai. Žmonės ėmė svarstyti, kaip praeityje sukurtas vertybes išsaugoti ir perduoti ateities kartoms.
Ką XIX a. žmonės ėmėsi saugoti? Pirmiausia susirūpinta materialaus paveldo objektų – svarbių statinių, paminklų, meno kūrinių, gamtos kūrinių, archeologinių radinių ar vietovių – puoselėjimu ir apsauga (7.1 pav.). Taigi materialus saugomas paveldas gali būti labai įvairūs objektai, pavyzdžiui, XV a. Perkūno namas Kaunè, menininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kapas Rasų kapinėse ar Kėdáinių senamiestis.
Priimti specialūs paveldo apsaugos įstatymai, stengtasi saugomas vertybes išlaikyti kuo autentiškesnes, nepakitusias, pagal galimybes jos kauptos muziejuose, privačiose kolekcijose. Vėliau į paveldo sampratą įtrauktas ir nematerialùs pãveldas (dainos, šokiai, papročiai, įvairios tradicijos, apeigos), atspindintis žmonijos kultūrų kasdienybę ir įvairovę. Toks paveldas nustatytas, aprašytas, stengtasi skatinti jo puoselėjimą, perdavimą iš kartos į kartą. Kokio nematerialaus paveldo yra Lietuvoje? Pavyzdžiui, Verbų rišimo tradicija Vilniaus krašte (A šaltinis), Lietuvos totorių gastronominė tradicija ar net studentų organizuojama FiDi – fizikų diena Vilniuje (7.2 pav.).
Pasaulyje prie tokio paveldo galėtume priskirti, pavyzdžiui, fado dainų tradiciją Portugãlijoje (7.3 pav.), flamenką – muzikavimo, dainavimo ir šokio tradiciją Ispãnijoje ar estų dūminės pirties tradicijas. Kultūros paveldo objektai skirstomi į kilnójamąjį (svarbūs žmogaus kūriniai, kuriuos galima perkelti, saugoti ar eksponuoti specialiose vietose) ir nekilnójamąjį (atskiri statiniai ar jų kompleksai, želdynai, archeologinės ar mitologinės vietos, kultūriniai kraštovaizdžiai) pãveldą.
Žmonės ar jų grupės, tautos ar valstybės kultūros paveldą gali vertinti skirtingai. Vienoms jis gali būti natūraliai itin brangus ir vertingas, o kitoms ne. Pavyzdžiui, JAV miestelyje Šenandòa 2010 m. nugriauta seniausia dar XIX a. pab. lietuvių statyta Šv. Jurgio bažnyčia. Amerikos lietuviams ji buvo itin brangi ir išskirtinė, liudijanti pirmųjų emigrantų ir vėlesnę turtingą lietuvių bendruomenės veiklą. Tačiau kitoms bendruomenėms ir Bažnyčios vyresnybei ji nebuvo tokia svarbi ir reikšminga – tai tiesiog paprasti maldos namai, kurių remontui nuolat trūko lėšų, todėl galiausiai nuspręsta juos nugriauti.
Klausimai ir užduotys
- Paaiškinkite, kodėl XVIII a. pab. – XIX a. pr. Vakarų Europoje imta rūpintis kultūros paveldu.
- Nurodykite pagrindinį paveldo saugojimo tikslą.
- Kaip manote, kodėl visų pirma susirūpinta materialių paveldo objektų saugojimu?
- Kaip manote, kuris paveldas – materialus ar nematerialus – yra svarbesnis? Galbūt net negalima kelti tokio klausimo? Atsakymą argumentuokite.
- Pasvarstykite, ką apie skirtingą paveldo suvokimą liudija Šenandoa miestelyje (JAV) nugriautos Šv. Jurgio bažnyčios atvejis.
TYRINĖKITE!
Išvardykite ne mažiau kaip po tris Lietuvoje saugomus materialaus ir nematerialaus paveldo objektus, neminimus šiame vadovėlyje. Aptarkite kiekvieno iš jų svarbą Lietuvos kultūroje.
Pasaulinė ir Lietuvos kultūros paveldo apsauga
XX a. kultūros paveldu susirūpinta pasauliniu lygiu, nes suprasta, kad kai kurie paveldo objektai svarbūs ne tik atskiroms tautoms ar valstybėms, bet ir visai žmonijai. Todėl ilgainiui paveldu ėmė rūpintis ne tik atskirų valstybių vyriausybės ir visuomenės, bet ir tarptautinės organizacijos. Jos siekė, kad puoselėjant kultūros paveldą atsirastų bendros taisyklės. Žymiausia tokia organizacija, įkurta po Antrojo pasaulinio karo, yra Jungtinių Tautų Organizacijos padalinys UNESCO. Tikslas – prisidėti prie pasaulinės taikos ir saugumo stiprinimo plėtojant įvairių tautų, rasių, lyčių, kalbų, religijų atstovų bendradarbiavimą švietimo, mokslo, kultūros, komunikacijos ir informacijos srityse. UNESCO remia ir skatina įvairias tarptautines programas, tarp jų pasaulio kultūros ir gamtos paveldo. Žinomas Pasaulio paveldo sąrašas, pagal nustatytus kriterijus atrenkami išskirtinės vertės gamtos ir kultūros objektai iš viso pasaulio, juos siekiama kuo labiau apsaugoti ir palikti ateities kartoms.
Dėl pagrindinių pasaulinio paveldo principų susitarta 1972 m. Paryžiuje priimtoje Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijoje (B šaltinis). Joje aiškiai apibrėžta, kas yra kultūros paveldas. Tai paminklai: architektūros statiniai, monumentaliosios skulptūros ir tapybos kūriniai, archeologinės kilmės elementai ar statiniai, užrašai, urviniai būstai ir kitokie objektai, turintys visuotinę istorijos, meno ar mokslo vertę, taip pat išskirtiniai atskiri pastatai ar jų grupės, žmogaus arba bendrai gamtos ir žmogaus sukurti dariniai ir vietovės, įskaitant archeologines vietas. Šią konvenciją yra ratifikavusi ir Lietuva.
Iš viso 2023 m. UNESCO paveldo sąrašuose buvo 919 kultūros, 220 gamtos ir 39 mišrūs objektai. Lietuvoje pasaulio kultūros paveldu yra pripažinti Vilniaus istorinis centras, Kuršių nerijos kultūrinis kraštovaizdis, Kernavės archeologinė vietovė, Struvės geodezinis lankas, kryždirbystė ir kryžių simbolika, dainų ir šokių šventės (kartu su Lãtvija ir Èstija), polifoninės dainos sutartinės (7.4, 7.5 pav.). 2023 m. į Pasaulio paveldo sąrašą įtraukta Kauno modernizmo architektūra.
Lietuvoje kultūros paveldo apsaugos principai nusakyti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, atskiruose įstatymuose, o viena pagrindinių institucijų, kuri rūpinasi šiuo klausimu, yra Kultūros paveldo departamentas. Visus saugomus paveldo objektus galima rasti Kultūros vertybių registre (C šaltinis). Svarbi ne tik kultūros paveldo apsauga, bet ir žmonių domėjimasis, siekis suprasti, kodėl paveldas yra ypatingas ir visiems svarbus.
Klausimai ir užduotys
- Nurodykite organizaciją, kuri rūpinasi kultūros paveldo objektais pasauliniu lygiu. Koks yra jos veiklos tikslas?
- Aptarkite 1972 m. priimtos Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos reikšmę saugant kultūros paveldą visame pasaulyje.
- Kuris Lietuvos paveldo objektas, įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą, jūsų nuomone, yra reikšmingiausias? Nuomonę argumentuokite.
TYRINĖKITE!
Pasirinkite vieną Pasaulio paveldo objektų sąraše esantį Lietuvos paveldo objektą ir parenkite pristatymą, plakatą arba tinklalaidę apie jį.
Restauravimas, atkūrimas ir konservavimas
Saugant paveldą labai svarbus restauravimo ir konservavimo procesas. Restaurãvimu siekiama pagal turimus konkrečius duomenis (aprašymą, schemas, medžiagiškumą, nuotraukas ar kita) kuo autentiškiau ir tiksliau atkurti dalį ar visą konkretų daiktą, statinį ar meno kūrinį, kuris laiko, stichijų ar žmogaus veiklos yra apgadintas ar apgriautas (7.6, 7.7 pav.).
7.6 pav. Medinio namo Vilniuje restauravimas (1 skaidrė – prieš restauraciją, 2 skaidrė – po jos)
Prieš objektą restauruojant arba jį tiesiog saugant, išlikusią autentišką dalį stengiamasi užkonservuoti – profesionaliomis priemonėmis išsaugoti tai, kas išliko, ir apsaugoti likusią dalį nuo suirimo ar griuvimo. Norint apsaugoti autentiškus Antikos ar Viduramžių statinių griuvėsius, išlikusias freskas, sieninę tapybą, medinę architektūrą ir panašius dalykus, reikia daug konservavimo specialistų. Dar daugiau problemų kyla siekiant atkurti visiškai sunykusius ar sunaikintus objektus. Dėl tokių objektų paprastai diskutuojama, ginčijamasi. Kai kurie specialistai teigia, kad ir tiksliai atkurtas anksčiau sunaikintas (ar sunykęs) daiktas ar statinys vis tiek nebėra autentiškas, jis geriausiu atveju tebus gera kopija. Kiti ekspertai pabrėžia, kad kuo tiksliau atkūrus kultūros paveldo objektą galima išspręsti kai kurias problemas, pavyzdžiui, atstatyti tai, kas neišliko dėl katastrofų ir karų. Be to, atstatytas statinys (ar kitoks objektas) gali sukelti pasididžiavimo ir istorinio teisingumo jausmą. Diskusijos apie atstatymą ir atkūrimą išlieka aktualios iki šių dienų.
Pavyzdžiui, atstatyti Váršuvos ir Drezdeno senamiesčius (7.8, 7.9 pav.), kurie buvo labai sugriauti per Antrąjį pasaulinį karą, didesnių problemų nekilo, nes buvo išlikę daug medžiagos apie tai, kaip jie atrodė, kur stovėjo konkretūs pastatai, iš kokių medžiagų pastatyti. Kita vertus, kai kur atstatomi statiniai, sunykę jau prieš kelis šimtmečius, ir nežinoma, kaip jie atrodė. Pavyzdžiui, Trãkų salos pilis XX a. 7-ajame dešimtmetyje atstatyta turint labai mažai duomenų apie XV a. buvusią pilį (7.10 pav.). Remtasi panašių pilių analogais, interpretacijomis. Todėl gali kilti klausimas, ar tikrai dabartinė pilis panaši į buvusiąją, o gal ji yra labiau XX a. statinys. Vis dėlto Trakų salos pilis yra viena iš Lietuvõs vizitinių kortelių, ją gausiai lanko turistai, ji žadina vaizduotę. Šis pavyzdys tik iliustruoja, koks sudėtingas žmonių santykis su praeitimi ir mėginimais atkurti neišlikusias jos detales (D šaltinis).
Klausimai ir užduotys
- Paaiškinkite, ko siekiama restauruojant ir ko siekiama konservuojant paveldo objektus.
- Kaip manote, ar šiandien stovinti Trakų salos pilis yra autentiška? Kodėl taip manote?
- Kodėl, jūsų manymu, verta saugoti nykstantį paveldą: dvarus, maldos namus, medinę architektūrą? Nuomonę argumentuokite.
TYRINĖKITE!
7.6 paveiksle pateiktas konkretus medinio paveldo objekto restauravimo pavyzdys. Pasidomėkite, kaip restauruotas šis objektas ir kokia jo paskirtis šiandien.
Kultūros paveldo problemos pasaulyje
Su kokiomis aktualiomis kultūros paveldo apsaugos problemomis susiduriama šiandieniame pasaulyje? Daug žalos padaro klimato kaita, gamtinės katastrofos, kai sunaikinami kelių šimtų ar net tūkstančių metų senumo žmonijos kultūros paminklai. Pavyzdžiui, per 2003 m. žemės drebėjimą Iranè itin stipriai nukentėjo senovinis Bamo miestas. Kita problema – pačių žmonių griaunamoji veikla. Iki XX a. pr. Afganistãno Bamijano vietovę garsino 1,5 tūkstančio metų senumo įspūdingos Budos skulptūros, tačiau 2001 m. šalį valdantis radikalus režimas šias skulptūras susprogdino. Ypač daug žalos paveldo objektams padarė teroristinė „Islamo valstybė“ – ji 2015 m. sunaikino senovės Asirijos civilizaciją menantį trijų tūkstančių metų senumo Nimrudo miestą ir įspūdingas karaliaus Ašurbanipalo rūmų liekanas (7.11 pav.). Šie teroristai taip pat smarkiai sunaikino istorinį Palmyros miestą, kitus senovės civilizacijas menančius objektus Sirijoje, Irake. 2023 m. Rusija raketomis atakavo Odesos miesto Ukrainoje istorinį centrą ir šiam svarbiam pasauliniam kultūros paveldo objektui padarė didžiulę žalą.
Yra ir kitokio pobūdžio problemų, pavyzdžiui, prie paveldo niokojimo gali prisidėti masinis ir neatsakingas turizmas, netinkami politikų sprendimai, jau nekalbant apie kapų plėšikus. Paveldu dažnai nesirūpina ir patys jo savininkai – valstybė ar privatūs asmenys. Nuolatos iškyla ir kasdienių sunkumų – rekonstruojant svarbius istorinius statinius miestų senamiesčiuose neišsaugomos autentiškos medžiagos, detalės, pavyzdžiui, pastatuose įrengiami stoglangiai, kurių ten niekada nebuvo, medinės durys ir langai pakeičiami į plastikinius ir panašiai.
Klausimai ir užduotys
- Nurodykite tris priežastis, dėl kurių šiais laikais niokojamas arba naikinamas kultūros paveldas. Kuri iš nurodytų priežasčių, jūsų manymu, labiausiai prisideda prie paveldo naikinimo? Paaiškinkite, kodėl.
- Kaip manote, kodėl, nepaisant 1972 m. priimtos Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos, vis dar niokojami paveldo objektai visame pasaulyje?
TYRINĖKITE!
Nustatykite ne mažiau kaip du atvejus, kai kultūros paveldo objektai buvo pažeisti arba sunaikinti Lietuvoje per pastaruosius dvidešimt metų. Nurodykite priežastis ir pasekmes.
Darbas su šaltiniais
A ŠALTINIS. Verbų rišimo tradicijos Vilniaus krašte aprašymas iš Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvado
Visoje Lietuvoje paplitusios verbos – visžalių, itin gyvybingų augalų (kadagio, gluosnio) puokštelės – savita atmaina yra Vilniaus krašto verba. Tai meninė sausų gėlių ir žolynų kompozicija, kurios gyvavimą palaiko sakralinė funkcija – šventinimas bažnyčiose Verbų sekmadienį, laikymas garbingoje namų vietoje, pastaraisiais dešimtmečiais išaugusi meninė, dekoratyvinė namų, įstaigų interjero paskirtis, regiono ir nacionalinės kultūros simbolio vaidmuo ir ekonominė nauda.
Ši tradicija susiformavo ir iki šiol gyvuoja perduodama iš kartos į kartą (jos tęsėjų tvirtinimu, net iki septynių kartų!) šiaurės vakarų kryptimi nuo Vilniaus išsidėsčiusiuose kaimuose. Pirmosios ikonografinės žinios apie verbų rišimą mus pasiekė iš XIX a. vid. (Kanuto Rusecko paveikslas „Lietuvaitė su verbomis“ – 1847 m., etnografo Oskaro Kolbergo aprašymas – 1866 m. ir kt.).
Pokariu Vilniaus verbos tapo ne tik Velykų šventės, bet ir Kaziuko mugės dalimi, o šiandien jos parduodamos daugelyje kitų mugių Lietuvoje bei užsienyje, dainų šventėse, festivaliuose, kaip savitas liaudies meno dirbinys eksponuojamos parodose.
Pagal tinklalapį: https://savadas.lnkc.ltKlausimai ir užduotys
- Kuo verbų rišimo tradicija Vilniaus krašte skiriasi nuo tradicijų kituose Lietuvos regionuose?
- Kokias tris funkcijas turi verbų rišimo tradicija? Kuri iš jų, jūsų vertinimu, svarbiausia šiais laikais? Atsakymą argumentuokite.
- Kaip Vilniaus krašte išliko autentiška verbų rišimo tradicija?
- Kokie šaltiniai leidžia teigti, kad Vilniaus krašto verbų rišimo tradicija iš tiesų yra autentiška? Kaip manote, ar jie patikimi? Argumentuokite.
- Kaip šiais laikais populiarinamos Vilniaus krašto verbos? Kaip manote, ar šie būdai tinkami? Argumentuokite.
B ŠALTINIS. Ištrauka iš 1972 m. priimtos Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos
Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos Generalinė konferencija, 1972 m. spalio 17 d. – lapkričio 21 d. Paryžiuje susirinkusi į septynioliktąją sesiją,
pažymėdama, kad kultūros paveldui ir gamtos paveldui vis dažniau kyla sunaikinimo grėsmė ne tik dėl įprastinių nykimo priežasčių, bet ir dėl kintančių socialinių ir ekonominių aplinkybių, kurios sunkina padėtį nulemdamos dar didesnį žalojimą ir naikinimą;
atsižvelgdama į tai, kad bet kurio kultūros ar gamtos paveldo objekto nykimas arba visiškas išnykimas pragaištingai nuskurdina visų pasaulio tautų paveldą;
atsižvelgdama į tai, kad šio paveldo apsauga nacionaliniu lygiu dažnai yra nepakankama dėl pernelyg didelių išteklių, kurių reikia apsaugai, ir menkų valstybės, kurioje yra saugotina vertybė, ekonominių, mokslinių ir technologinių galimybių;
primindama, kad Organizacijos konstitucijoje nustatoma, kad Organizacija palaikys, ugdys ir skleis pažinimą užtikrindama pasaulio paveldo išsaugojimą ir apsaugą, taip pat rekomenduodama suinteresuotoms valstybėms reikalingas tarptautines konvencijas;
manydama, kad galiojančios tarptautinės konvencijos, rekomendacijos ir rezoliucijos dėl kultūros ir gamtos vertybių rodo šių išskirtinių ir nepakeičiamų vertybių apsaugos svarbą visoms pasaulio tautoms, kad ir kokiai tautai jos priklausytų;
manydama, kad kai kurios šio kultūros ar gamtos paveldo vertybės yra išskirtinai svarbios ir dėl to jos turi būti išsaugotos kaip visos žmonijos pasaulio paveldo dalis;
manydama, kad, atsižvelgiant į paveldui gresiančių naujų pavojų mastą ir pragaištingumą, visa tarptautinė bendruomenė privalo dalyvauti išskirtinės visuotinės vertės kultūros ir gamtos paveldo apsaugos veikloje teikdama kolektyvinę paramą, kuri nors ir nepakeistų suinteresuotos valstybės veiklos, bet ją veiksmingai papildytų;
manydama, kad šiuo tikslu yra nepaprastai svarbu priimti naujas nuostatas ir jas įforminti kaip konvenciją, kuria nustatoma nuolat veikianti ir grindžiama šiuolaikiniais mokslo metodais veiksminga išskirtinės visuotinės vertės kultūros ir gamtos paveldo kolektyvinės apsaugos sistema;
nusprendusi savo šešioliktojoje sesijoje, kad šiam klausimui turėtų būti skirta tarptautinė konvencija,
1972 m. lapkričio šešioliktą dieną priėmė šią Konvenciją.
Pagal tinklalapį: https://e-seimas.lrs.ltKlausimai ir užduotys
- Nurodykite dvi šaltinyje minimas kultūros paveldo nykimo priežastis, kurios paskatino priimti šią konvenciją.
- Kuo, remiantis konvencija, paveldo nykimas žalingas žmonijai?
- Nurodykite dvi konvencijoje minimas priemones, kurios padėtų rūpintis kultūros paveldu.
- Pasvarstykite, ar šiai konvencijai pavyko apsaugoti pasaulio kultūros paveldą nuo išnykimo ar sunaikinimo. Pasvarstymus argumentuokite.
C ŠALTINIS. Saugomo paminklo žuvusiesiems už Lietuvos laisvę Ryliškių kaime vertingųjų savybių aprašas
7. Vertybės (paminklas pastatytas 1930 m.) vertingosios savybės yra:
7.1.2.1. tūris, forma, meninė išraiška – paminklo tūris, forma, meninė išraiška (paminklas sudarytas iš trijų pakopų betoninio postamento ir granito obelisko, kurio viršūnėje įtvirtintas metalinis kryželis (kryželis anksčiau buvo akmeninis; būklė patenkinama; ikonografija; FF Nr. 1-8; 2011 m.); Gedimino stulpų bareljefai postamento viršutinėje pakopoje (-; būklė bloga; FF Nr. 1; 2011 m.);
7.1.2.2. įrašai, ženklai, dekoras, dalys – įrašas granite: „GYVUOK, TĖVYNE, / MES PADEDAM TAU / ŽUVUSIEMS UŽ LIETUVOS LAISVĘ / RYLIŠKIŲ ŠAULIŲ BŪRYS / 1930 VYTAUTO DIDŽIOJO METAIS“ (-; būklė patenkinama; FF Nr. 4, 5, 7; 2011 m.); skydo su dvigubu kryžiumi ir Vyčio bareljefai obelisko PV fasado viršutinėje dalyje (-; būklė gera; FF Nr. 5, 7; 2011 m.).);
7.5. Faktai, kurie susiję su objektu, – paminklas pastatytas Ryliškių k. šaulių būrio iniciatyva 1930 m. Pašventintas 1930 m. liepos 6 d. šalia bažnyčios, kurią 5 dešimtmečio viduryje sudegino stribai ir Sovietų Sąjungos kareiviai. Paminklo cokolyje įrašyta dedikacija žuvusiems buvo sunaikinta stribų 5-ojo dešimtmečio II pusėje (Žr. Nukentėję paminklai, 1994 m.). 1989 m. vasarą paminklą atnaujino tautinės bendrijos „Atmintis“ nariai.
Pagal tinklalapį: https://kvr.kpd.ltKlausimai ir užduotys
- Kelintais metais ir kieno iniciatyva pastatytas šaltinyje aprašomas paminklas?
- Kodėl ir kaip šis paminklas nukentėjo sovietinės okupacijos metais?
- Nurodykite dvi šaltinyje aprašomo paminklo vertingąsias savybes.
- Paaiškinkite, kodėl šis paminklas yra saugomas valstybės.
D ŠALTINIS. Ištrauka iš istoriko Salvijaus Kulevičiaus mokslinio straipsnio „Antrasis pilių gyvenimas: istorinių pilių atmintis ir rekonstravimas modernioje Lietuvoje“
Rekonstruotas paveldas daugiau pasako apie jį rekonstravusią (dabarties) visuomenę, jos praeities sampratas, ideologijas ir poreikius nei apie „autentišką“ praeitį. Rekonstruojant sąmoningai ar nesąmoningai paveldas kaip nebylus ir neutralus praeities paliudijimas yra pakeičiamas rekonstruotojams priimtinu (jų vizijas, lūkesčius ar atmintį atitinkančiu) paveldu. Taip nutiko ir su pilimis. Jos sulietuvinamos, kad taptų didesne savastimi nei kada nors yra buvusios, arba pasendinamos ar išgražinamos, kad dar daugiau būtų galima didžiuotis prieš kitus.
Salvijus Kulevičius, „Antrasis pilių gyvenimas: istorinių pilių atmintis ir rekonstravimas modernioje Lietuvoje“, Acta humanitarica academiae Saulensis, t. 16, 2013, p. 200–201.Klausimai ir užduotys
- Kodėl, pasak šaltinio autoriaus, Lietuvoje buvo rekonstruojamos pilys?
- Kokių žinių, pasak šaltinio autoriaus, teikia rekonstruotas paveldas? Kodėl būtent tokių?
- Kaip manote, rekonstruotas paveldas būna autentiškas ar tai šių laikų rekonstruotojų suvokimo išraiška? Atsakymą argumentuokite.
- Pasidomėkite, kokios pilys (be Trakų salos pilies) rekonstruotos Lietuvoje XX a. antroje pusėje – XXI a. pradžioje.
Sąvokos
Kilnojamasis paveldas – svarbūs žmogaus kūriniai, kuriuos galima perkelti, saugoti ar eksponuoti specialiose vietose.
Konservavimas – profesionalus siekis apsaugoti nuo tolesnio gedimo, griuvimo ar irimo autentiškus istorinius daiktus, statinius, meno kūrinius.
Kultūros paveldas – autentiškos meninės ar istorinės vertybės, kurios ypač svarbios ir aktualios jas supančiai bendruomenei, valstybei ar net visai žmonijai.
Materialus paveldas – svarbūs ir autentiški statiniai, paminklai, meno ar gamtos kūriniai, archeologiniai radiniai ar vietovės ir t. t.
Nekilnojamasis paveldas – atskiri statiniai ar jų kompleksai, želdynai, archeologinės ar mitologinės vietos ir t. t.
Nematerialus paveldas – dainos, šokiai, papročiai, įvairios tradicijos, apeigos, kurios atspindi bendruomenės, tautos ar žmonijos kultūrų kasdienybę ir įvairovę.
Restauravimas – siekis pagal turimus patikimus duomenis visiškai ar iš dalies atkurti konkretų daiktą, statinį ar meno kūrinį, kuris laiko, stichijų ar žmogaus veiklos yra apgadintas ar apgriautas.
UNESCO – Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (angl. United Nations Educational Scientific and Cultural Organization), įkurta 1945 metais. UNESCO siekia prisidėti prie pasaulio taikos ir saugumo stiprinimo plėtojant tautų bendradarbiavimą švietimo, mokslo, kultūros ir komunikacijos srityse.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"