Temos reikšmingumas
- Iki šiol analizuojant pramonės revoliuciją buvo pabrėžiamas jos poveikis žmonėms. Dėl technologijų proveržio žmonės pradėjo gyventi patogiau ir ilgiau. Tačiau pramonės plėtra XIX– XX a. ir jos nulemti žmonių gyvensenos bei įpročių pokyčiai padarė didelį poveikį ir gamtai. Šiandien visuotine problema yra tapusi klimato kaita, ir tam įtakos turėjo žmogaus veikla. Šios problemos ištakų vertėtų ieškoti prieš kelis šimtus metų.
- Reikia suvokti ir tinkamai įvertinti: tuomet iškastinis kuras pramonės plėtrai buvo labai svarbus – kitokio tokiais kiekiais ir tokiomis kainomis paprasčiausiai nebuvo. Be jo nebūtų įvykusi ir pramonės revoliucija. Visgi XXI a. jau esama technologijų, pakeičiančių dalį iškastinio kuro ir užtikrinančių sąlygas naudoti atsinaujinančių išteklių energiją.
- Jau XIX a. pab. tapo akivaizdu, kaip pramonės plėtra, urbanizacija ir su tuo susiję iškastinio kuro naudojimo pokyčiai keičia gamtą. Tad pradėjo formuotis judėjimas, skatinantis išsaugoti žmogaus veiklos nepaliestus gamtos kampelius. Visgi šis judėjimas ir jo tikslai skyrėsi nuo to, kaip gamtosaugą suprantame šiandien; anuomet kalbėta ne apie visuotinius reiškinius ir sprendimus.
Technologinis proveržis ir gamtinių kliūčių įveikimas
Šimtmečiais iki pramonės revoliucijos pradžios (XVIII a. vid.) žmonės, dirbdami darbus arba esant būtinumui pakelti ar gabenti daiktus, naudojosi vėjo, vandens, gyvulių ir savo darbo jėga. Nors ir buvo mechaninių prietaisų, jiems vis tiek reikėjo darbo jėgos (pavyzdžiui, plūgą turėjo tempti žmogus ar gyvulys). Tik XVIII a. antroje pusėje Džeimsui Vatui (James Watt) išradus garo variklį atsirado galimybė sunkų fizinį darbą patikėti mašinai, tarkime, kad pumpuotų vandenį. Tai lėmė nemenkus pokyčius pramonėje, atsirado didelių fabrikų, kuriuose buvo pagaminama daugiau produktų. Masiškai gaminama produkcija tapo prieinamesnė didesniam skaičiui žmonių. O tai paskatino ir gyventojų skaičiaus augimą, žmonių gyvensenos, apskritai visuomenės, kultūros pokyčius. Poreikis spręsti vis kylančias naujas problemas skatino mokslo ir technologinę pažangą, naujus išradimus. Visas šis procesas, trukęs nuo XVIII a. antros pusės iki XX a. pr., vadinamas pramonės revoliucija. Jos epicentras kurį laiką buvo Jungtinė Karalystė, bet XIX a. pramonės revoliucija išplito ir kitur Europoje, ir JAV.
Garo variklis užtikrino pokyčius pačioje pramonėje ir sudarė sąlygas toliau kurti išradimus. Pramonės revoliucijos plėtrai labai reikšmingas garvežio išradimas ir geležinkelių atsiradimas, nes buvo galima pigiau ir greičiau gabenti didesnį kiekį žaliavų ir gaminių. Pirmieji garvežiai atsirado pačioje XIX a. pr., tačiau tuomet jie buvo naudojami tik anglims iš kasyklų pervežti nedideliais atstumais. Įkvėptas šių garvežių anglų inžinierius Džordžas Stivensonas (George Stephenson, 1781–1848) (18.1 pav.) sukonstravo kelis garvežius ir pamatęs, kaip tai sėkminga, sumanė sukonstruoti pirmąjį tarpmiestinio susisiekimo geležinkelį, kuriuo kursuotų tik garu varomi traukiniai. Linija buvo atidaryta 1830 m., ji sujungė Ánglijos miestus – svarbų pramonės centrą Mančesterį su uostu Liverpuliu (18.2 pav.). Netrukus buvo nutiesti ištisi geležinkelių tinklai, jie jungė daug miestų, ir ne tik Anglijoje, bet ir kitur Europoje bei JAV, o galiausiai – ir tuometėse Europos kolonijose. Tai itin paspartino išteklių, prekių gabenimą ir žmonių keliones, stipriai veikė pramonės gamybos mastus, taip pat žmonių gyvenimo sąlygas, įpročius, gyvenimo vietos pasirinkimą, kultūrą ir laisvalaikį.
Dar viena garu varoma transporto priemonė – gárlaivis – pakeitė tolimas keliones per upes, jūras ir vandenynus. Pirmieji maži mediniai garu varomi laiveliai pasirodė dar XVIII a. pabaigoje. Vėliau, tobulinant garo variklio technologiją, atsirado didelius atstumus galinčių nuplaukti geležinių garlaivių. Atlanto vandenyną tapo įmanoma perplaukti ne per 4–6 savaites, kaip anksčiau, o per 15–18 dienų, ir tobulinant techniką tas nuotolis būdavo įveikiamas vis greičiau.
Nepaisant tokių laimėjimų, ieškota, kaip dar sutrumpinti keliones įveikiant gamtines kliūtis. Esama technologinė pažanga ir tikėjimas ateities progresu skatino kurti grandiozinius planus (18.3 pav.). Jau nuo XIX a. pirmos pusės sklandė idėjų, kaip tais tikslais sujungti Viduržemio jūrą su Raudonąja, t. y. išvengti būtinybės apiplaukti Afriką. Siekius vainikavo Sueco kanalo (18.4 pav.) atidarymas 1869 metais. Nors pradžia nebuvo daug žadanti, kanalas greitai pakeitė laivybos maršrutus ir net pasaulio prekybą. Dar ir šiandien Sueco kanalas yra viena svarbiausių transporto arterijų (18.5 pav.).
Vis tobulėjanti technika išstumdavo ankstesnius išradimus. Garo variklį pramonėje keitė garo turbinos, o transporte – vidaus degimo variklis, išrastas XIX a. antroje pusėje. Amžiaus pabaigoje Karlas Frydrikas Bencas (Karl Friedrich Benz) sukonstravo pirmąjį vidaus degimo varikliu varomą triratį automobilį. Labai greitai technologija progresavo, automobilių vis daugėjo. Atsirado galimybė daug greičiau įveikti atstumus sausumos keliais. O netrukus vidaus degimo varikliai buvo pritaikyti ir laivuose, garvežius pakeitė ekonomiškesni dyzeliniai lokomotyvai, ir net radosi galimybė ilgesnį laiką keliauti oru.
Klausimai ir užduotys
- Apibūdinkite du pokyčius, kuriuos lėmė XVIII a. antroje pusėje išrastas garo variklis.
- Apibūdinkite du pokyčius, kuriuos sukėlė Dž. Stivensono išradimas.
- Paaiškinkite, kuo garo variklis skyrėsi nuo vėliau išrasto vidaus degimo variklio.
- Pasvarstykite, kuris išradimas – garo variklis ar garvežys – turėjo didesnį poveikį pramonės plėtrai XIX amžiuje. Atsakymą argumentuokite.
Energijos išteklių vaidmuo žmogaus gyvenime ir poveikis aplinkai XIX–XX a. pirmoje pusėje
Garo ir vidaus degimo varikliams reikėjo kuro, todėl, šioms technologijoms plintant, vis daugiau buvo naudojama ir iškastinių energijos išteklių. Iki XVIII a. pagrindinis energijos išteklius buvo mediena, nors kai kur naudotos ir anglys ar durpės. XVIII a. medieną ėmė masiškai keisti pigesnė kuro rūšis – akmeñs añglys (18.6 pav.). Tai iš dalies lėmė ir technologinis proveržis: garo variklis teikė galimybę išpumpuoti vandenį iš anglių šachtų, o garvežiai ir geležinkelis – patogiau ir greičiau jas transportuoti (anglių klodai yra koncentruoti, o medieną tenka gabenti vis iš kitų vietų). Įsibėgėjo progreso ratas. Daugiau anglių leido pagaminti daugiau geležies geležinkeliams tiesti, garo varikliams, garvežiams. Taigi buvo galima išgauti ir gabenti dar daugiau anglių. Elèktros energijos ir vidaus degimo variklio atsiradimas XIX a. pab. spartino antrą pramonės revoliucijos bangą (1870–1914 m.) ir lėmė iškastinio kuro naudojimo pokyčius – elektros gamybai radosi dar didesnis anglių poreikis, o vidaus degimo varikliui – ir naftos poreikis.
XIX a. vid. prasidėjo naftos era. Nors apie naftos naudojimą esama žinių iš daug ankstesnių laikų, pramonės revoliucija ir vartotojų poreikiai lėmė tai, kad ji pradėta masiškai išgauti ir naudoti – iš pradžių apšvietimui kaip žibalas, vėliau ir vidaus degimo varikliams. Beveik tuo pat metu naftos gavybos verslovių atsirado Rusijos imperijoje, Kanadoje ir JAV. Iš pradžių sistemingiausiai į naftos gavybą investuota JAV Pensilvanijos valstijoje. Naftos išgavimo srityje ji tapo viena iš pasaulio lyderių. Šios valstijos dalies, kurioje prasidėjo masinė naftos gavyba, veidas visiškai pakito: įrengus gręžinį, sparčiai kūrėsi nauji miesteliai, per trumpą laiką atsikraustė keliasdešimt tūkstančių žmonių. Naftos telkiniui išsekus, visi staiga išvyko, tik jau spėję iškirsti daug miškų, nes medienos reikėjo pastatams ir naftos gręžinių bokštams. Likusios plikos kalvos kentėjo nuo dirvos erozijos, be to, gabenant naftą buvo užteršiamos upės.
Iškastinio kuro naudojimas ir pramonės plėtra veikė miestus ir jų gyventojus. Urbanizacija (gyventojų kėlimasis į miestus), gyventojų skaičiaus augimas, koncentruota pramonės plėtra ir masinis iškastinio kuro naudojimas turėjo nemažai neigiamų pasekmių. Dėl pramonės veiklos labai padidėjo oro, vandens ir dirvožemio užterštumas (18.7 pav.). Miestai buvo perpildyti, neturėjo reikiamų sanitarinių sąlygų tokiam žmonių skaičiui, dėl to kilo pavojus žmonių sveikatai. Per užterštą vandenį plito cholera, dizenterija ir kitos bakterinės bei virusinės ligos (A šaltinis). Siekiant užkirsti tam kelią, pradė́ta tiesti kanalizaciją, vandentiekį ir įrengti kitus patogumus – visa tai vėl keitė žmonių gyvenimą.
Pramonės revoliucija novatoriams, išradėjams, investuotojams ir paprastiems laimės ieškotojams suteikė daug galimybių užsidirbti ir praturtėti. Nuo aukso karštinės iki naftos karštinės – visi ieškojo nišų, kaip galėtų pasipelnyti. Vienas iš tokių žmonių – Džonas Deivisonas Rokfeleris (John Davison Rockefeller, 1839–1937) (18.8 pav.). Kilęs iš nekilmingos ir ne itin pasiturinčios šeimos, XX a. pr. tapo pirmuoju pasaulio milijardieriumi. Savo turtus Dž. D. Rokfeleris įgijo užsiimdamas naftos perdirbimu ir prekyba. Balansuodamas tarp konkurentų ir geležinkelių bendrovių interesų, formuodamas kartelinius susitarimus, tapo naftos rinkos monopolininku ir sukūrė gigantišką verslo imperiją. Dėl to kritikų buvo laikomas didžiųjų bendrovių godumo simboliu. Kita vertus, Dž. D. Rokfeleris sukūrė fondą ir ėmėsi filantropinės veiklos – aukojo milžiniškas sumas medicinai, mokslo tyrimams ir mokslo institucijoms.
Klausimai ir užduotys
- Kaip iškastinio kuro naudojimas prisidėjo prie pramonės plėtros?
- Nurodykite tris teigiamus ir tris neigiamus padarinius visuomenei, ėmus naudoti daugiau iškastinio kuro.
- Nurodykite du būdus, kaip Dž. D. Rokfeleris tapo pirmuoju milijardieriumi. Kaip jį vertino amžininkai?
TYRINĖKITE!
JAV Pensilvanijos valstija iškilo XIX amžiuje. Ten vyko daug darbininkų, tarp jų ir lietuvių. Jie kūrė savo bendruomenes. Išsiaiškinkite, kokios ir kur lietuvių bendruomenės arba jų atminties vietos liko Pensilvanijos valstijoje. Pasidomėkite projektu „Gabalėliai Lietuvos“.
Pastangos išsaugoti žmonių veiklos nepaliestus gamtos kampelius
Pramonės revoliucijos poveikis žmogaus aplinkai kai kur buvo matomas plika akimi ir užuodžiamas: perpildyti miestai, užterštas oras, dėl anglių kasybos ir naftos gręžimo darbų pasikeitęs kraštovaizdis. Tai paskatino kurti visuomenei prieinamus žaliuosius plotus – miestų parkus.
Toks susirūpinimas gamta ir gyvenamąja aplinka reiškėsi ne tik dėl akivaizdžiai matomo pokyčio, bet ir dėl sklandžiusių romantizmo idėjų. Romantikai idealizavo gamtą, senovę, skeptiškai vertino pažangą. Tokios idėjos įkvėpė mąstyti apie gamtą, jos svarbą žmogui ir žmogaus veiklos nepaliestų gamtos kampelių išsaugojimą. Tai ryškiausiai matėsi JAV ir Didžiojoje Britanijoje. Pagrindinis pirmųjų gamtosaugos aktyvistų svertas buvo rašyti ir publikuoti savo mintis. Pavyzdžiui, amerikiečių autorius Henris Deividas Toro (Henry David Thoreau, 1817-1862) (18.9 pav.) savo knygoje Voldenas, arba Gyvenimas miške aprašė patirtį dvejus metus gyvenant atsiskyrėliškai mažoje trobelėje gamtos apsuptyje, patirtus pojūčius ir atliktus aplinkos stebėjimus. Knygos į lietuvių kalbą vertėjas Rolandas Pavilionis rašė, kad „[knyga virto] aistringu pokalbiu apie žmogaus egzistencijos prasmę, apie teisingą, išmintingą gyvenimo būdą, apie netikras vertybes ir parsidavimą joms, apie žmogaus viešėjimo gamtoje svarbą jo gyvenimo vertės supratimui, apie būtiną žmogaus ir gamtos harmoniją“. Iš pradžių knyga nesulaukė didelio susidomėjimo, net vertinta kritiškai. Tačiau vėliau susidomėjimas augo, ir XX a. knyga tapo klasika (B šaltinis).
Palaipsniui idėjos apie gamtos svarbą ir poreikį ją saugoti plito. XIX a. antroje pusėje JAV ir kitur pasaulyje formavosi gamtosauginio judėjimo užuomazgos. Ši veikla ir akivaizdūs kraštovaizdžio pokyčiai pamažu skatino susirūpinimą gyvūnų, miškų likimu, būrėsi jų apsaugos draugijos, atsirado teisinis reguliavimas dėl civilizacijos nepaliestos gamtos apsaugos. Vienas ryškiausių tokios veiklos rezultatų – saugomų teritorijų atsiradimas. Pirmas pasaulyje Jèloustouno nacionãlinis párkas buvo įsteigtas 1872 m. siekiant išsaugoti natūralų grožį vietovės, turinčios daugybę geizerių, spalvotų kūdrų, krioklių ir tarpeklių (18.10 pav.). Netrukus tokių nacionalinių parkų buvo įsteigta ir daugiau, ir ne tik JAV, bet ir Austrãlijoje, Kanãdoje, Naujõjoje Zelándijoje, Švèdijoje ir kitur. Juose buvo ribojama žmogaus veikla, galimybės apsigyventi, statyti, vykdyti pramoninę veiklą, taip pat žūklė, medžioklė ir kita, kas gali daryti poveikį gamtai.
Kita vertus, technologinė pažanga turėjo poveikį ne tik gamtai ar žmonių gyvenimo būdui. Istorikai kelia ir kitą problemą: garlaivių, geležinkelių ir kitų technologijų, leidusių greičiau keliauti, atsiradimas, įvairios kitos technologinės priemonės spartino antrąją kolonizacijos bangą ir veržimąsi iš žemynų pakrančių į žemynų gilumą Afrikoje ir kitur. Tiesiami geležinkeliai leido patogiau naudotis kolonijomis, išvežti daugiau išteklių ir taip dar labiau spartinti pramonės plėtrą metropolijose, dar didinti iškastinio kuro naudojimą. Technologijos, geležinkelio tiesimas nuo JAV rytų į vakarus spartino ir naujų žemių įtraukimą į JAV teritoriją. Net ir Jeloustouno nacionalinis parkas buvo įkurtas Amerikos indėnų gyvenamose žemėse. Be to, vakarinių Amerikos žemių kolonizavimas lėmė kai kurių gyvūnų rūšių, pavyzdžiui, bizonų, nykimą (C šaltinis). Kylant susirūpinimui nykstančia laukine fauna ir flora, suskato kurtis gamtos apsaugos draugijos. Vienos siekė išsaugoti industrializacijos nepaliestus gamtos kampelius, kitos rūpinosi gyvūnijos likimu.
Klausimai ir užduotys
- Kodėl XIX a. žmonės susirūpino gamta ir jos švara?
- Kodėl įsteigtas Jeloustouno nacionalinis parkas? Kokia žmonių veikla ten buvo apribota?
- Apibūdinkite H. D. Toro vaidmenį gamtosaugos judėjime.
- Pasvarstykite, kas svarbiau – pramonės ir urbanizacijos plėtra ar išsaugoti natūralų kraštovaizdį ir gamtą. Atsakymą argumentuokite.
Darbas su šaltiniais
A ŠALTINIS. Diplomato ir politikos filosofo Aleksio de Tokvilio (Alexis de Tocqueville) įspūdžiai iš kelionės į Didžiosios Britanijos miestą Mančesterį (1835 metai)
Trisdešimt ar keturiasdešimt gamyklų kyla kalvų viršūnėse <...>. Iš toli matomi didžiuliai aptvarai ir pramonės susitelkimas. Atsitiktinai išsibarsčiusios aplink juos stovi varganos neturtingųjų trobelės. <...> Keliai, kurie jungia vis dar atskiras didelio miesto dalis, rodo skubotus ir nepabaigtus darbus <...>. Kai kurie iš šių kelių yra grįsti, bet dauguma jų yra pilni provėžų ir balų, į kurias pėda arba ratai giliai panyra. Šen bei ten, tarp namų ir duobėtų viešųjų erdvių <...> mėšlo krūvos, pastatų griuvėsiai ir užsistovėjusio vandens balos. <...> Šiame triukšmingame labirinte, šiame dideliame, niūriame plytų mūro ruože retkarčiais galima nustebti išvydus puikių akmeninių pastatų su korintinėmis kolonomis. <...> Šalia rikiuojasi vienaukščiai nameliai, jų prastai sukaltos lentos ir sudaužyti langai rodo net iš tolo, kad tai paskutinis prieglobstis, kurį žmogus gali rasti tarp skurdo ir mirties. <...> Žemiau kai kurių šių apgailėtinų būstų yra rūsių eilė, į juos veda įdubęs koridorius. Nuo dvylikos iki penkiolikos žmonių gyvena susispietę į šias drėgnas, atstumiančias skyles. <...>
Pažiūri į viršų ir visur aplink matai didžiulius pramonės rūmus. Tu išgirsti krosnių garsą ir garo švilpimą. Šios masyvios struktūros neleidžia patekti orui ir šviesai į <...> žmonių gyvenamąją erdvę; jos apgaubia erdvę amžinu rūku; čia yra vergai, ten šeimininkas; ten vienų turtas, čia daugelio skurdas <...>.
Kažkokie juodi dūmai dengia miestą. Pro juos matoma saulė yra tik diskas be spindulių. Po šia pusiau dienos šviesa 300 000 žmonių nepaliaujamai dirba. Tūkstančiai garsų drumsčia šį drėgną, tamsų labirintą, tačiau tai nėra įprasti garsai, kuriuos galima girdėti dideliuose miestuose. <...>
Iš šio nešvaraus vamzdžio išteka didžiausias pramonės srautas, tręšdamas visą pasaulį. Iš šios kanalizacijos teka grynas auksas. Čia žmonija pasiekia geriausia ir žiauriausia; čia civilizacija daro savo stebuklus, o civilizuotas žmogus paverčiamas kone laukiniu. <...>
Iš anglų k. vertė M. Ėmužis, pagal Alexis de Tocqueville, Journeys to England and Ireland, New Haven: Yale University Press, 1958, p. 105–108.Klausimai ir užduotys
- Kokiais dviem bruožais šaltinio autorius apibūdina Mančesterio architektūrą? Paaiškinkite, kokie procesai ją suformavo.
- Nurodykite du gamtos užterštumo požymius, aprašytus šaltinyje. Paaiškinkite, kokios priežastys juos lėmė.
- Kokių sveikatos problemų sukeldavo šaltinyje aprašytos sąlygos?
- Kaip manote, ar tokie situacijos aprašymai galėjo prisidėti prie gamtosauginių pokyčių? Atsakymą argumentuokite.
B ŠALTINIS. Ištrauka iš Henrio Deivido Toro knygos Voldenas, arba Gyvenimas miške
Mes išeikvojame savo gyvenimą smulkmenoms. Doram žmogui skaičiuoti pakanka ir dešimties pirštų, iš bėdos jis gali pridėti dar dešimtį, o daugiau ir skaičiuoti nėra ko. Paprastumo, paprastumo, paprastumo! Sakau jums – turėkite du ar tris, bet ne šimtą ir ne tūkstantį reikalų, skaičiuokite ne milijonais, o iki pusės tuzino ir pasistenkite išsiversti savais pirštais. Įsisiūbavusio civilizuoto gyvenimo jūroje tiek debesų, audrų, dribsmėlio ir tūkstančiai kitų kliūčių, kad žmogui, patekusiam į ją ir nenorinčiam sužlugti ir nueiti į jos dugną taip ir nepasiekus savo uosto, reikia pasikliauti vien skaičiavimu, o tas, kuriam pavyksta gyvenime, iš tiesų turi būti didis skaičiuotojas. <...>
<...> Mes gyvename pernelyg greit. Žmonės galvoja, kad tautai būtina prekiauti, eksportuoti ledą, bendrauti telegrafu ir keliauti trisdešimties mylių per valandą greičiu, bet nesusimąsto, ar tai reikalinga jiems patiems; vis dėlto dar neaišku, kaip mes turėtume gyventi – kaip beždžionės babūnai ar kaip žmonės? Jei mes nebegaminsime pabėgių ir nebeliesime bėgių, paskirdami šiam darbui dienas ir naktis, o imsime remontuoti savo gyvenimus, siekdami juos pagerinti, kas gi tuomet ties geležinkelius? O jei jų netiesime, tai kaip tuomet suspėsime laiku patekti į dangų? <...>
<...> Praleiskime nors vieną dieną taip pat apgalvotai kaip Gamta, nenukrypdami nuo kelio dėl kokio nors riešuto kevalo ar uodo sparnelio, nukritusio ant bėgių. Kelkimės anksti ir pasninkaukime arba pusryčiaukime – tik ramiai ir be sąmyšio; tegu žmonės mus lanko, tegu skamba varpai ir verkia vaikai, būkime pasiryžę praleisti dieną saviškai <...>.
Henris Deividas Toro, Voldenas, arba Gyvenimas miške, iš anglų k. vertė R. Pavilionis, Vilnius: Vaga, 1985, p. 67–68; 72.Klausimai ir užduotys
- Nurodykite dvi šaltinyje iškeltas žmogaus gyvensenos problemas. Paaiškinkite, kaip šaltinio autorius argumentuoja, kad tai yra problemos.
- Kokiais būdais knygos autorius siūlo išspręsti minimas gyvensenos problemas?
- Pasvarstykite, kodėl šaltinio autorius siūlo žmogui pagyventi susitapatinus su gamta.
- Apibūdinkite šioje ištraukoje analizuojamas problemas, remdamiesi žmogaus santykiu su gamta XIX amžiuje. Ar autoriaus pasvarstymai aktualūs šiais laikais? Atsakymą argumentuokite.
C ŠALTINIS. JAV zoologo, gamtosaugininko Viljamo Templio Hornadėjaus (William Temple Hornaday) bizonų išnykimo priežasčių analizė (1889 metai)
Priežastys, kurios lėmė faktinį ekonomiškai vertingiausio laukinio gyvūno, kuris kada nors gyveno Amerikos žemyne, išnykimą (bent jau laukinėje gamtoje), yra gana aiškios. Mums reikia tiksliai žinoti, kokios jos, nes liūdnas bizonų likimas gali perspėti ir neleisti, kad tas pats atsitiktų su mūsų elniais, antilopėmis, briedžiais, šiauriniais elniais, kalnų avimis, kalnų ožkomis, vėpliais ir kitais gyvūnais. Bus labai gaila, jeigu negailestingos žudynės, kurias stebėjome pastaruosius dvidešimt metų, tęsis neišmokus jokių pamokų ateičiai. Jeigu tęsime tokią didmeninę žvėrių skerdimo veiklą, palikuonys lygins mus su piliakalnių statytojais ir urvų gyventojais, kai vienintelė aiški žmogaus funkcija buvo žudyti ir valgyti.
Pirminė bizonų išnaikinimo priežastis <...> buvo civilizacijos atėjimas kartu su visu savo destruktyvumu vietovėms, kuriose gyveno tas gyvūnas. Nuo Didžiojo Vergų ežero [Kanados šiaurėje] iki Rio Grandės [upė JAV pietuose] bizonų gyvenamos vietovės buvo visur užplūstos žmonių su ginklais; ir, kaip visada, laukiniai gyvūnai buvo palaipsniui nušluojami, o didžiausi iš jų tapdavo pirmaisiais taikiniais.
Antrinės bizonų išnaikinimo priežastys gali būti suskirstytos taip:
- Žmogaus beatodairiškas godumas <...> beprasmiškas destruktyvumas ir neapdairumas nenaudojant išteklių, kuriuos gamta jam jau paruošė.
- Absoliučiai nepateisinamas visiškai jokių apsaugos priemonių ir nacionalinės vyriausybės tarnybų nebuvimas vakarinėse valstijose ir teritorijose.
<...>
- Šiuolaikinių medžioklinių ginklų ir kitų sportinių šaunamųjų ginklų ištobulinimas.
Klausimai ir užduotys
- Paaiškinkite, kodėl šaltinyje minimas tyrimas buvo atliktas XIX a. pabaigoje.
- Kodėl šaltinio autoriui rūpėjo išsiaiškinti bizonų išnykimo priežastis?
- Kokia, pasak šaltinio autoriaus, buvo pagrindinė bizonų išnykimo priežastis?
- Nurodykite kitas dvi bizonų išnykimo priežastis, kurias pabrėžia šaltinio autorius.
- Kaip manote, ar šaltinio autoriaus pateiktos priežastys iš tiesų lėmė bizonų išnykimą natūralioje aplinkoje? Atsakymą argumentuokite.
- Pasidomėkite, kokių veiksmų ėmėsi JAV valdžia, siekdama atkurti bizonų populiaciją. Išsiaiškinkite, kokie gyvūnai buvo išnykę Lietuvos miškuose, o vėliau jų populiacija dirbtinai atkurta.
Sąvokos
Akmens anglys – augalinės kilmės nuosėdinė uoliena (naudingoji iškasena). XVIII–XX a. gausiai naudotos (ir vis dar tebenaudojamos) kaip kuras, iš pradžių visiems prietaisams ir pramonės mašinoms veikti, vėliau – daugiausia gaminant elektros energiją ir tiekiant šilumą.
Elektros energija – įvairiais būdais gaminama ir elektros laidais perduodama energija. Ji gali būti paversta į kitokią energiją, pavyzdžiui, šiluminę.
Garo variklis – prietaisas, kuriame deginant kurą (dažniausiai anglis) vandens garas paverčiamas mechaniniu darbu.
Gárlaivis – garu (garo varikliu) varomas laivas.
Geležinkelių tinklas – visoje valstybėje ar net žemyne miestus jungiantis traukiniams skirtų kelių tinklas.
Nacionalinis parkas – valstybei priklausanti teritorija, kurioje saugomas tai vietovei būdingas kraštovaizdis ar kultūrinė visuma, draudžiamà tą visumą galinti pažeisti veikla.
Pramonės revoliucija – procesas ir istorijos laikotarpis, kai atsiradę išradimai leido rankų darbą pakeisti mašinos darbu ir taip plėsti gamybą. Lėmė žmonijos socialinius ir kultūrinius pokyčius.
Vidaus degimo variklis – variklis, kuriame mechaninei jėgai išgauti naudojami naftos produktai. Taip pasiekiama didesnė temperatūra ir slėgis, todėl esama daugiau jėgos.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"