Šioje temoje MES:
- nustatysime 1917 m. vasario revoliucijos Rusijoje priežastis;
- sužinosime Rusijos caro Nikolajaus II veiksmus per Vasario revoliuciją;
- aptarsime svarbiausius Laikinosios vyriausybės darbus.
Rusija Pirmojo pasaulinio karo pradžioje
AKTUALU! Kodėl, vykstant Pirmajam pasauliniam karui, ėmė smukti Rusijos caro Nikolajaus II autoritetas jo valdomos valstybės visuomenės akyse?
Pirmasis pasaulinis karas parodė carinio valdymo silpnybes – režimą jau buvo sukrėtę 1905–1906 m. revoliucijos įvykiai ir nusilpninusi nenuosekli politika: nuolaidas visuomenei keitė valdžios siekiai sustiprinti caro valdžią, t. y. grįžti prie senos tvarkos. Prasidėjęs karas smarkiai susilpnino nuo užsienio valstybių kapitalo įplaukų ir technikos naujovių labai priklausomą šalies ekonomiką. Kitaip, nei tikėjosi caro vyriausybė, karas užsitęsė ir jame patirtos nesėkmės turėjo skaudžių padarinių. Praradusi vakarines provincijas (jas 1915 m. okupavo Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos kariuomenės), Rusija neteko Lénkijos pramonės, o ji buvo labiausiai išvystyta visoje imperijoje. Šalies pramonei skaudų smūgį sudavė 1915 m. sutrikusi geležinkelių transporto sistema (garvežių, vagonų ir kelių remontui trūko detalių). Po kelių mėnesių pradėjo stigti pramonės gaminių. Šalyje įsivyravo nepriteklius ir infliãcija. Kaimuose padėtis taip pat sparčiai blogėjo: valstybė nesuteikė valstiečiams kreditų, buvo nutraukta 1906 m. pradėta P. Stolypino žemės ūkio reforma, vyko visuotinė vyrų mobilizacija, maisto produktų rekvizicija, nutrūko miesto ir kaimo mainai. Miestuose ėmė trūkti maisto produktų. Vyriausybė nepajėgė tinkamai organizuoti šalies valdymo ir aprūpinti kariuomenės.
Caras Nikolajus II pagrindinį dėmesį skyrė fronto reikalams. 1915 m. rugsėjį jis perėmė vyriausiojo kariuomenės vado pareigas. Tačiau Rusijos pajėgas fronte ir toliau lydėjo nesėkmės. Tai dar labiau smukdė valdžios autoritetą. Atsiskyręs savo specialiame traukinyje prie Mogiliavo, kur buvo įsikūręs Rusijos kariuomenės generalinis štabas, jau nuo 1915 m. rudens caras iš tikrųjų nebevaldė šalies. Valstybės reikalams didelę įtaką darė jo žmona Aleksandra Fiodorovna, jos pagrindinis patarėjas buvo apsimetėlis ir apgavikas Grigorijus Rasputinas, (1869–1916, 39.1 pav.). Jis tapo caro šeimos numylėtiniu, kai Nikolajaus II žmona pakvietė jį į rūmus tikėdamasi, kad jis išgydys hemofilija sergantį caraitį Aleksejų (sosto įpėdinį). Caro žmonos globojamas G. Rasputinas (prieš karą ragino carą Nikolajų II į jį nesikišti) (1 šaltinis) su pertraukomis gyveno caro rūmuose. Konservatyviai ir labai pamaldžiai Rusijos visuomenei didelį nepasitenkinimą kėlė caro žmonos draugystė su šventuoju apsimetančiu G. Rasputinu (1916 m. gruodį caro artimieji jį nužudė) ir jos pačios vokiška kilmė. Pamažu valstybės vidaus padėtis darėsi nebevaldoma, ėmė gausėti streikų. Pavyzdžiui, dėl užtrukusio karo nesėkmių ir dėl maisto bei kitų reikalingų prekių trūkumo kilo neramumų Petrograde (Sankt Peterburge). 1916 m. sausio 22 d. (sausio 9 d.) įvyko demonstracija 1905 m. Kruvinajam sekmadieniui paminėti. Skirtingais duomenimis, demonstracijoje dalyvavo nuo 40 iki 100 tūkst. žmonių. Apsieita be didesnių susirėmimų.
Klausimai ir užduotys
- Apibūdinkite Rusijos padėtį Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse.
- Kodėl carui Nikolajui II nepavyko stabilizuoti padėties šalyje net perėmus vyriausiojo kariuomenės vado pareigas?
1917 m. vasario revoliucija
Perskaitykite šią potemę ir pamėginkite išspręsti nurodytą istorinę problemą.
PROBLEMA: kodėl Rusijos caras Nikolajus II prieštaringai vaizduojamas 39.3 ir 39.4 paveiksluose? Kokios priežastys lėmė tokius caro vaidmenis?
Dėl nesėkmių fronte, bado, smunkančio šalies ūkio, kurį dar labiau žlugdė varginančių šalčių banga, kilo streikų ir demonstracijų. 1917 m. vasario 23 d. į Petrogrado gatves išėjo apie 200 tūkst. darbininkų ir bedarbių. Kilo susirėmimų su policija. Kovo 10 d. (pagal senąjį rusų kalendorių – vasario 25 d.) caras įsakė kariuomenei nuraminti minią karinėmis priemonėmis. Neišvengta žmonių aukų (39.2 pav.). Padėtis pasikeitė netrukus kareiviams atsisakius vykdyti įsakymą ir perėjus į minios pusę. Sostinėje prasidėjo sukilimas.
Atsižvelgdama į įvykius, kovo 12 d. Valstybės dūma sudarė laikinąjį Valstybės dūmos komitetą, kairiosios partijos (eserai, menševikai ir kt.) pradėjo rinkti darbininkų ir kareivių deputatų sovietus (tarybas) (vėliau šios tarybos susijungė). Nikolajus II įsakė pasitelkti kariuomenę sukilimui malšinti, bet netrukus, susipažinęs su tikrąja padėtimi ir sulaukęs kariškių patarimų, perdavė sostą savo sūnui, vėliau – broliui Michailui (2 šaltinis). Tačiau šis, nežinodamas, kaip suvaldyti padėtį, taip pat pasitraukė. Valdžia perėjo į laikinosios vyriausybės rankas, taip baigėsi daugiau kaip tris šimtmečius trukęs Romanovų dinastijos valdymas. 1917 m. rugsėjį Rusija buvo oficialiai paskelbta respublika. Dar neseniai visagalis caras Nikolajus II (39.3 pav.) ir jo šeima, nepavykus pasitraukti į užsienį, nuo 1917 m. rugsėjo buvo laikomi namų arešto sąlygomis Carskoje Selo (39.4 pav.), o vėliau Tobolske.
Klausimai ir užduotys
- Kaip 1917 m. pradžioje caras Nikolajus II bandė stabilizuoti padėtį Rusijoje?
- Apibūdinkite caro Nikolajaus II padėtį po 1917 m. vasario revoliucijos.
Mėginimai įvesti demokratinį valdymą
Perskaitykite šią potemę ir pamėginkite išspręsti nurodytą istorinę problemą.
PROBLEMA: kodėl Rusijoje bandymas pirmą kartą šalies istorijoje įvesti demokratinį valdymą sulaukė prieštaringų vertinimų?
Po Vasãrio revoliùcijos valdžia Rusijoje atiteko Valstybės dūmai. 1917 m. kovo 15 d. ji pavedė kunigaikščiui Georgijui Lvovui sudaryti Laikinąją vyriausybę. Aleksandrui Kerenskiui (39.5 pav.) atiteko teisingumo ministro postas. Beje, lietuviui Valstybės dūmos atstovui Martynui Yčui atiteko švietimo viceministro postas. Iki spalio mėnesio pasikeitė trys laikinosios vyriausybės (pirmoms dviem vadovavo G. Lvovas, trečiai – A. Kerenskis). Visi naujos valdžios atstovai – ir liberalai kadetai, kurie turėjo daugumą pirmose dviejose vyriausybėse, ir menševikai bei eserai (socialistai revoliucionieriai), kurie gavo daugumą trečiojoje vyriausybėje, – siekė šalyje įvesti demokratiją.
Jau valdymo pradžioje buvo paskelbta nemažai demokratinių laisvių: visuotiniai rinkimai, panaikinta religinė ar rasinė diskriminacija, tautinėms mažumoms pažadėta autonomija, pripažintos Lénkijos ir Súomijos teisės į savarankišką apsisprendimą. Sudarytos sąlygos tautoms, okupuotoms carinės Rusijos, kovoti dėl savo nepriklausomybės (3 šaltinis). Valdžia siekė sukelti patriotizmo bangą, suvienyti visuomenę, užtikrinti karinę pergalę kovoje su Trilype sąjunga ir priartinti šalį prie Vakarų demokratijos.
Tačiau naujoji valdžia gana neryžtingai siekė teisingumo ir skleidė demokratines laisves, ji nesprendė taikos, žemės, nacionalinių klausimų. Vis dar strigo tiekimas, vyravo nepriteklius, infliacija, nedarbas – visa tai didino įtampą tarp valdžios ir gyventojų. Maža to, rugpjūčio pabaigoje vokiečių kariuomenė užėmė Rỹgą, iškilo grėsmė Petrogradui. Padėtis buvo kritinė, todėl vyriausiasis kariuomenės vadas Lavras Kornilovas, palaikomas kai kurių kariškių, pareikalavo Petrogrado apylinkėse sutelkti daugiau karinių dalinių ir mieste paskelbti karo padėtį. A. Kerenskis L. Kornilovo reikalavimą įvertino kaip maištą ir atleido jį iš vyriausiojo kariuomenės vado pareigų. L. Kornilovas atsisakė paklusti, apkaltino vyriausybę ryšiais su Vokietijà ir paragino gelbėti šalį. Tačiau jis nesulaukė kariuomenės ir politinių partijų pritarimo. Maištas žlugo, L. Kornilovas buvo suimtas. Šis įvykis parodė, kad valdžia, kaip ir visuomenė, nebuvo vieninga. Tai buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios V. Lenino vadovaujami bolševikai spalį sugebėjo užgrobti valdžią.
Klausimai ir užduotys
- Kaip keitėsi padėtis Rusijoje šalies valdymą perėmus Laikinajai vyriausybei?
- Kodėl Laikinajai vyriausybei nepavyko stabilizuoti padėties Rusijoje?
APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
- Kaip Pirmasis pasaulinis karas paveikė Rusijos vidaus gyvenimą?
- Nurodykite Vasario revoliucijos priežastis.
- Apibūdinkite svarbiausius Laikinosios vyriausybės darbus.
- Su kokiais vidaus ir išorės sunkumais susidūrė Laikinoji vyriausybė siekdama pertvarkyti Rusiją?
TYRINĖKITE!
Remdamiesi interneto svetaine epaveldas.lt, palyginkite, kaip Rusijos lietuviai to meto spaudoje vertino politinę, ekonominę ar kultūrinę šalies padėtį prieš Vasario revoliuciją ir po jos. Ta tema parenkite pranešimą ir jį pristatykite klasės draugams.
Darbas su šaltiniais
1 ŠALTINIS
1914 m. liepos 17 d. Grigorijaus Rasputino laiškas Rusijos carui Nikolajui II
Mielas drauge,
sakau dar kartą, debesis virš Rusijos, marios širdgėlos ir sielvarto, tamsu ir nėra jokios vilties spindulio. Ašarų jūra beribė, o kraujo? Ką galiu pasakyti? Nėra žodžių, nenusakomas siaubas. Žinau, jie visi nori iš tavęs, kad kariautum, ir aiškiai nesuvokia, kad bus vien pražūtis. Sunki Dievo bausmė, kai Jis atima protą, tai pabaigos pradžia. Esi caras tėvas savo žmonėms, neleisk bepročiams tave įveikti ir sunaikinti patiems save ir žmones. Taip, jie nugalės Vokietiją, o Rusija? Kai pagalvoji, niekada niekas iš tikrųjų nėra tiek kentėjęs, kaip Rusija, skęsdama savo kraujyje. Didžiulė bus pragaištis, sielvartas nesibaigiantis.
Grigorijus
Pagal Simon Sebag Montefiore knygą „Užrašyta istorija. Laiškai, pakeitę pasaulį“, Vilnius, 2021, p. 159.
Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus:
- Koks pagrindinis laiško tikslas?
- Kaip šaltinyje vertinamas caras Nikolajus II ir Rusija? Atsakymą pagrįskite šaltinio teiginiais.
- Ar caras Nikolajus II atsižvelgė į laiško autoriaus prašymą? Atsakymą pagrįskite.
- Kurios laiško autoriaus prognozės išsipildė?
2 ŠALTINIS
Iš 1917 m. kovo 2 d. Rusijos caro Nikolajaus II paskelbto manifesto
Didžios kovos su išorės priešu, beveik trejus metus bandančiu pavergti mūsų tėvynę, dienomis Viešpats Dievas panoro atsiųsti Rusijai dar vieną sunkų išbandymą. Prasidėję vidiniai liaudies neramumai gresia blogai paveikti tolesnę atkaklią kovą su priešu. Rusijos likimas, Mūsų didvyriškosios kariuomenės garbė, liaudies gerovė, visa Mūsų brangiosios Tėvynės ateitis reikalauja, kad žūtbūt kariautume iki pergalingos pabaigos. <...>
Šiomis lemtingomis Rusijos gyvenimo dienomis Mes laikome savo pareiga palengvinti Savo liaudžiai suvienyti ir sutelkti visas jėgas, kad greičiau būtų pasiekta pergalė, ir kartu su Valstybės dūma Mes nusprendėme, kad reikia atsisakyti Rusijos Valstybės Sosto ir Aukščiausiosios Valdžios. <...> Mes savo palikimą perduodame Mūsų Broliui Didžiajam kunigaikščiui Michailui Aleksandrovičiui ir laiminame jį žengiant į Rusijos Valstybės Sostą. Prisakome Broliui Mūsų Valstybės reikalus tvarkyti visiškoje ir neišardomoje vienybėje su liaudies atstovais įstatymų leidybos įstaigose tais pagrindais, kurie bus nustatyti, davus tam nesugriaunamą priesaiką...
Pagal Jevgenij Anisimov knygą „Imperatorių Rusija“, Vilnius, 2017, p. 716.
Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus:
- Koks manifesto paskelbimo tikslas?
- Kokios Rusijos vidaus problemos minimos šaltinyje?
- Apie kokią „pergalingą pabaigą“ kalbama šaltinyje?
- Apibūdinkite caro Nikolajaus II padėtį tuo metu, kai paskelbtas manifestas.
- Kuo Rusijai svarbus manifesto paskelbimas?
3 ŠALTINIS
Apie padėtį Ukrainoje 1917 metais
1917 m. balandžio 1 d., sekmadienio, rytą Kyjive įvykęs žygis laikomas nepaprastu, nes buvo toks pirmasis. Iki tol Ukrainos nacionalinis sąjūdis buvusiose Rusijos imperijos teritorijose dar nesireiškė taip galingai. Bet praėjo vos kelios savaitės po Vasario revoliucijos, nuvertusios carą Nikolajų II, ir viskas atrodė įmanoma.
Plevėsavo mėlynos ir geltonos Ukrainos ir raudonos socialistų vėliavos. Vaikų, karių, fabrikų darbininkų, žygiuojančių orkestrų ir tarnautojų minia nešė šūkius „Laisva Ukraina laisvoje Rusijoje!“ arba senąjį kazokų karinį užrašą „Nepriklausoma Ukraina su savo etmonu!“. <...> Kalbėtojai vienas po kito kvietė minią paremti ką tik sudarytą Centrinę radą – „centrinę tarybą“, – kuri susiformavo prieš kelias dienas ir dabar pretendavo perimti Ukrainos valdymą. <...>
Netrukus po nepriklausomybės paskelbimo 1918 m. sausio 26 d. Ukrainos Respublikos užsienio reikalų ministras pasiekė <...> kad jo valstybę de facto pripažintų visos pagrindinės didžiosios Europos valstybės <...>.
Centrinės rados pasiūlytos reformos – ypač jos planai atimti žemę iš savininkų be kompensacijos – sukėlė suirutę ir sąmyšį kaime. Liaudies eitynės, vėliavos ir laisvė <...> nepadėjo suformuoti veiksmingos valdininkijos <...> kuri vykdytų reformas, ir užtektinai stiprios kariuomenės, kuri atremtų invaziją ir apsaugotų valstybės sienas. <...>
1918 m. sausį Leninas sankcionavo pirmą sovietų išpuolį prieš Ukrainą, o vasarį trumpam įvedė Kyjive antiukrainietišką režimą. <...>
Pagal Anne Applebaum knygą „Raudonasis badas. Stalino karas prieš Ukrainą“, Vilnius, 2023, p. 37–38, 41.
Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus:
- Kuo Ukrainai reikšmingi 1917 metai?
- Kokiomis aplinkybėmis buvo paskelbta Ukrainos nepriklausomybė?
- Apibūdinkite sunkumus, su kuriais susidūrė nepriklausomybę paskelbusi Ukrainos valstybė.
- Nurodykite nepriklausomos Ukrainos stipriąją ypatybę.
- Kodėl Ukrainai nepavyko išsaugoti nepriklausomybės?
- Palyginę šaltinyje aprašytos Ukrainos ir dabartinės Ukrainos padėtį, nurodykite po vieną padėties panašumą ir skirtumą.
Sąvokos
Infliãcija – bendrojo kainų lygio kilimas per laiko vienetą, pasireiškiantis piniginio vieneto perkamosios galios sumažėjimu.
Rekvizicija – priverstinis negrąžintinas turto paėmimas visuomenės poreikiams atlyginant jo vertę savininkui ar valdytojui.
Vasãrio revoliùcija – 1917 m. revoliucija, kai Rusijoje buvo nuversta monarchija.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"