Šioje temoje MES:
- apibūdinsime Abiejų Tautų Respublikos (ATR) silpnėjimo priežastis;
- aptarsime, kaip ir kodėl 1772 m. pasikeitė ATR teritorija;
- nustatysime, kuri valstybė XVIII a. daugiausia kišosi į ATR vidaus reikalus.
1. ATR politinė padėtis XVIII a.
Perskaitykite šią potemę ir pamėginkite išspręsti nurodytą istorinę problemą.
PROBLEMA: kodėl ATR laikotarpiu tik 63 proc. susirinkusių seimų dirbo sėkmingai?
Kurių dabartinių Europos valstybių teritorijas apėmė ATR?
1569 m. Liùblino unijos pagrindu įkurta ATR buvo didelė valstybė (6.1 pav.) ir iš Euròpos žemėlapio priverstinai išnyko 1795 metais. Istorikai sutaria, kad ATR nuo pat įkūrimo turėjo daug problemų, jos silpnino valstybę tiek iš vidaus, tiek iš išorės (1 šaltinis). Kaip pažymi istorikas Normanas Deivisas (Norman Davies), ATR „politinis anarchizmas buvo vienas iš idealų, kuriais vadovavosi bajorų demokratija“. Išskirtinę bajorijos padėtį valstybėje atspindėjo šūkis „Lenkija laikosi dėl to, kad jai niekas nevadovauja“. Tokia situacija susiklostė laipsniškai. 1572 m. mirus karaliui Žygimantui Augustui, pasibaigus Gediminaičių valdovų dinastijai, kiekvieną kartą karaliai būdavo renkami (6.1 lentelė). Lénkijos ir Lietuvõs bajorija išrinkdavo tą kandidatą, kuris jai garantavo daugiau teisių ir privilegijų. Per daugiau kaip du šimtus metų renkant karalių vis didėjo bajorijos įtaka valstybėje. Ilgainiui valstybėje įsigalėjo bajorijos anárchija, ją taikliai įprasmino nuo XVII a. vid. ATR seimuose įsigalėjusi liberum vèto teisė. Dėl šios tvarkos dažnai seimai išsiskirstydavo nepriėmę nė vieno įstatymo. Išaugus bajorijos įtakai šalyje karaliaus vaidmuo tapo simbolinis: jo valdžia nebuvo paveldima, jis negalėjo įvesti absoliutizmo, privalėjo laikytis bajorijai duotų įsipareigojimų. ATR silpnino bajorijos susijungimai į karines konfereñcijas ir dažnos jų tarpusavio kovos. XVIII a. pr. šalies politiniame gyvenime didžiausią įtaką turėjo kelios didikų šeimos. Baudžiavinis ūkis silpnino šalies ūkį.
6.1 lentelė. ATR seimai ir jų darbas
Valdovai | Valdymo metai | Sušaukti seimai | Neįvykę ir nebaigti | Sėkmingų seimų dalis, proc. | Vidutinė trukmė, dienomis |
Žygimantas Augustas | 1569–1572 | 3 | – | 100 | 74 |
Henrikas Valua | 1573–1578 | 1 | – | 100 | 41 |
Steponas Batoras | 1576–1586 | 7 | 3 | 57 | 47 |
Zigmantas Vaza | 1587–1632 | 37 | 6 | 84 | 39 |
Vladislovas Vaza | 1632–1648 | 15 | 3 | 80 | 38 |
Jonas Kazimieras | 1648–1668 | 20 | 7 | 65 | 39 |
Mykolas Kaributas | 1669–1673 | 6 | 4 | 33 | 51 |
Jonas Sobieskis | 1674–1696 | 12 | 6 | 50 | 63 |
Augustas II | 1697–1733 | 21 | 12 | 43 | 28 |
Augustas III | 1733–1763 | 16 | 14 | 12 | 27 |
Stanislovas Augustas | 1764–1795 | 13 | 1 | 92 | 162 |
Iš viso | 1569–1793 | 151 | 56 | 63 | – |
Valstybė silpnėjo ir iš išorės. Nuo XVIII a. pr. pirmiausia kaimyninė Rusija ėmė atvirai kištis į ATR vidaus reikalus. Tam įtakos turėjo nedidelė ATR kariuomenė, dalies jos bajorų pasidavimas Rùsijos įtakai, žymiai didesnis Rusijos karinis pajėgumas. 1717 m. Nebyliajame seimè (6.2 pav.) Rusijos bajorai nustatė 24 tūkst. karių skaičių: 18 tūkst. – Lénkijai ir 6 tūkst. – Lietuvai. Rusijos ir kitų kaimyninių valstybių karinės pajėgos buvo žymiai gausesnės. Be to, lenkų ir lietuvių kariuomenė nebuvo finansuojama iš valstybės iždo, lėšų turėjo surinkti pati. Mokesčiai būdavo renkami karaliaus dvaruose, skirtuose kariuomenei išlaikyti. Nuo 1717 m. ATR teritorijoje buvo dislokuota Rusijos kariuomenė. XVIII a. antroje pusėje, be Rusijos, į ATR vidaus reikalus ėmė kištis Prūsija ir Áustrija.
Kodėl Nebyliojo seimo konstitucijų rinkinio antraštinis lapas išspausdintas lenkų kalba?
Klausimai ir užduotys
- Kaip pasikeitė ATR Seimo darbas įvedus liberum veto teisę?
- Aptarkite, kodėl buvo sušauktas Nebylusis seimas. Kodėl jis gavo tokį pavadinimą?
2. Bandymai sustiprinti valstybę ir I ATR padalijimas
Perskaitykite šią potemę ir pamėginkite išspręsti nurodytą istorinę problemą.
PROBLEMA: kokią problemą sprendžia 6.3 paveiksle matomi asmenys? Kodėl ji iškilo?
1763 m. mirė ATR karalius Augustas III. Prasidėjo tarpuvaldis, laikotarpis, kai šalis neturėjo savo valdovo. Rusija, siekdama savo įtakoje išlaikyti ATR, darydama spaudimą pasiekė, kad naujuoju karaliumi būtų išrinktas buvęs Jekaterinos II meilužis Stanislovas Augustas Poniatovskis (valdė 1764–1795) (6.4 pav., 2 šaltinis). Tai turėjo garantuoti, kad Rusija išlaikys didelę įtaką kaimyninėje valstybėje, taip pat lenkų ir lietuvių didikams neleis stiprinti savo valstybingumo. Tačiau naujasis ATR valdovas, priešingai nei tikėjosi Rusija, kartu su grupe bajorų bandė reformuoti savo vadovaujamą valstybę.
1764–1766 m. pradėtos įgyvendinti reformos, kuriosturėjo sustiprinti valstybę. Siekta panaikinti liberum veto ekonominiais klausimais, padidinti kariuomenę, pakeisti ATR Seimo darbo tvarką, sustiprinti karaliaus valdžią. Tuo tikslu 1766 m. įkurtos Iždo ir Karo reikalų komisijos. Tais pačiais metais ATR Seimas atmetė Rusijos reikalavimą sulyginti bajorų stačiatikių ir protestantų (disidentų) politines teises su katalikų. Dalis ATR bajorijos perėjo į Rusijos pusę. 1767 m. Rusijos kariuomenei apsupus Váršuvą, karalius S. A. Poniatovskis perėjo į Rusijos pusę. ATR buvo sugrąžinta iki reformų buvusi senoji tvarka, kuri vėl užtikrino dideles bajorijos teises: senoji karaliaus rinkimų tvarka, bajorijos turėtos privilegijos, teisė nepaklusti karaliui, Seime sugrąžinta liberum veto teisė. Kitais metais disidentams suteiktos visos politinės teisės. Rãdomo ir Vilniaus bajõrų konfederacijų ir karaliaus dėka buvo sustabdytos jau pradėtos reformos ir ATR valstybingumas atribotas nuo Rusijos.
Visgi ATR valdantieji laikėsi nuomonės, kad „juodieji ereliai“ – Áustrijos, Prūsijos ir Rùsijos simboliai – visada ginčysis tarpusavyje dėl Lénkijos ir Lietuvõs Valstybės ir nuošalyje nedrįs palikti „baltojo erelio“ – ATR. Prognozės nepasitvirtino. Tam įtakos turėjo 1768 m. Bãro konfederacijos, nepatenkintų bajorų dėl Rusijos kišimosi į ATR reikalus, įkūrimas. Baro konfederacija apėmė visą ATR, prieš Rusiją ieškojo paramos Austrijoje, Prancūzijoje ir Osmãnų imperijoje. 1772 m. Baro konfederacijos, kuri neturėjo suderintos programos, karinės organizacijos, vadovautas partizaninis karas buvo pralaimėtas.
Prūsijos, kuri bijojo, kad Rùsija prisijungs visą ATR teritoriją, iniciatyva 1772 m. įvykdytas I ATR padalijimas (6.3, 6.5 pav.). Valstybę pasidalijo Rusija, Austrija ir Prūsija. I ATR padalijimo metu Rusija prisijungė šios valstybės dalį, kurioje gyveno daugiau nei 1,3 mln. gyventojų. Prisijungė Livòniją, baltarusių miestus Pòlocką, Vitebską ir dalį Minsko vaivadijos. Austrija prisijungė Mãžąją Lénkiją, Prūsija – Dìdžiąją Lénkiją ir Gdánsko rajoną. ATR per I padalijimą neteko apie 30 proc. teritorijos ir apie 35 proc. gyventojų. Nuo tada ne tik sumažėjo ATR, bet ir dar labiau išaugo Rusijos įtaka joje: Rusijos pasiuntinys Váršuvoje nurodinėjo karaliui S. A. Poniatovskiui. Po aštuonerių metų Rusijos kariuomenė buvo galutinai įvesta į ATR. Oficialiai ATR liko nepriklausoma, tačiau jos savarankiškumas dėl išaugusios Rusijos įtakos buvo apribotas.
Pakomentuokite paveiksle matomų asmenų veiksmus. Kodėl prie stalo sėdinčiam žmogui surištos rankos?
Klausimai ir užduotys
- Kieno iniciatyva ATR karaliumi buvo išrinktas S. A. Poniatovskis?
- Aptarkite, kurios valstybės dalyvavo I ATR padalijime. Kokie buvo kiekvienos iš jų interesai?
APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
- Apibūdinkite ne mažiau kaip dvi ATR vidaus problemas XVIII amžiuje. Kodėl jos iškilo?
- Nurodykite ne mažiau kaip dvi ATR išorines problemas XVIII amžiuje. Kodėl jos iškilo?
- Aptarkite S. A. Poniatovskio išrinkimo ATR karaliumi aplinkybes.
- Kodėl 1772 m. įvyko I ATR padalijimas?
TYRINĖKITE!
Dirbdami grupėmis padiskutuokite, kodėl XVIII a. ATR nepavyko išsivaduoti iš Rusijos įtakos. Pasidomėkite, kaip ATR XVIII a. antroje pusėje vykusius įvykius vertino kitos to meto Europos valstybės.
Darbas su šaltiniais
1 ŠALTINIS
Iš istoriko Zigmanto Kiaupos straipsnio „Tūkstančio metų kelias“
Per visą Abiejų Tautų Respublikos gyvavimą vyko natūralus Lietuvos ir Lenkijos politinių bajorų tautų suartėjimas, juoba kad jų struktūriniai pagrindai buvo analogiški. Šį suartėjimą lėmė rūpestis dėl bendrų Respublikos reikalų, telktis skatinusi vis sudėtingesnė jos padėtis tarp stiprėjančių kaimynų, plintantys abiejų valstybių bajorų ir ypač didikų šeimyniniai ryšiai bei iš jų išplaukiantys nuosavybės rūpesčiai, lenkų kalbos virtimas viešojo bendravimo kalba ir Lietuvoje. Šiuose procesuose galima įžvelgti Respublikos bajorų politinės makrotautos formavimąsi. Tačiau visiškai aišku, kad iki Respublikos gyvavimo galo XVIII a. pab. tokia tauta nesusiformavo, Lietuvos ir Lenkijos bajorų tautos nesusiliejo į vieną. <...>
Politinė Lietuvos bajorų tauta buvo daugiakalbė (lietuviai, rusėnai, atsikėlę lenkai ar vokiečiai) ir daugiakonfesė (katalikai, stačiatikiai, protestantai, unitai). Ją sudarė vienas tuometinės visuomenės sluoksnis, ji valdė ir reprezentavo Lietuvos valstybę.
Pagal Zigmanto Kiaupos straipsnį „Tūkstančio metų kelias“, knyga „Lietuvos istorijos metraštis“, 2009 m., 1, Vilnius, 2010, p. 12–13.Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus:
- Kodėl vyko Lenkijos ir Lietuvos bajorų suartėjimas? Koks istorinis įvykis jį paskatino?
- Kas tarpusavyje siejo lenkų ir lietuvių bajorus?
- Kodėl ATR viešojoje erdvėje įsigalėjo lenkų kalba?
- Kodėl bajorų tauta buvo daugiakalbė ir daugiakonfesė?
- Kaip manote, ar ATR laikotarpiu Lietuvos bajorija lenkėjo? Atsakymą pagrįskite.
2 ŠALTINIS
Rusijos istoriko Jevgenijaus Anisimovo nuomonė
Stanislovas Augustas karaliumi tapo vien tik dėl asmeninio imperatorės Jekaterinos II pageidavimo. <...> Jekaterina žinojo, kad jis bijo žengti ryžtingus žingsnius, niekada nerizikuos tą padaryti. <...> Imperatorė ciniškai ir su apskaičiavimu apie jį galvojo ir rašė: „Iš visų pretendentų į sostą jis turėjo mažiausiai teisių į jį, vadinasi, labiau už kitus turėtų būti Rusijai dėkingas.“ Taip karalius Stanislovas Augustas tapo Rusijai „savu“ karaliumi.
Tada buvo paskelbta, kad karaliaus gynimas nuo jo vidaus ir išorės priešų yra Rusijos pareiga. Tai atvertė liūdną Lenkijos ir Lietuvos istorijos puslapį. Ne veltui Stanislovą Augustą vadino „šiaudiniu karaliumi“. Visus valstybės reikalus tvarkė Rusijos pasiuntinys Repninas. <...> Ėjo metai. Karalius karaliavo, bet ne valdė, artėjo valstybės padalijimų epocha. Tie padalijimai vyko karaliaus akyse, ir jis niekuo negalėjo padėti nei Abiejų Tautų Respublikai, nei sau, žodžiu, buvo silpnas, bevalis žmogus.
Pagal Jevgenij Anisimov knygą „Imperatorių Rusija“, vertė Irena Aleksaitė, Vilnius, 2017, p. 356–357.Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus:
- Kieno iniciatyva S. A. Poniatovskis buvo išrinktas ATR karaliumi?
- Kaip šaltinyje vertinamas S. A. Poniatovskis? Kodėl?
- Ką manote apie teiginį, kad S. A. Poniatovskis buvo savarankiškas ATR karalius? Įrodykite arba paneikite dviem argumentais.
- Koks šaltinio autoriaus požiūris į Rusiją ir ATR?
- Su kuriais šaltinio teiginiais sutinkate, kuriems prieštaraujate? Atsakymą pagrįskite.
Sąvokos
Anárchija – valdžios nebuvimas, bevaldystė.
Bajõrų konfederãcija (lot. confoederatio – sąjunga, susivienijimas) – ATR bajorų politinė ginkluota sąjunga, kuri vykdė valstybinės valdžios funkcijas (ypač tarpuvaldžiu), ją pavadavo ar siekė, kad būtų vykdomi konfederatų reikalavimai. XVIII a. bajorų konfederacijų tarpusavio nesutarimai, Rusijos įtaka daliai bajorijos turėjo įtakos ATR žlugimui.
Liberum vèto (liet. laisvasis „draudžiu“) – ATR Seimo nario teisė nutraukti Seimo posėdį ir panaikinti bet kokį jo nutarimą.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"