Šioje temoje MES:
- nustatysime 1861 m. prasidėjusio JAV pilietinio karo priežastis;
- galėsime paaiškinti, kodėl buvo nužudytas JAV prezidentas Abrahamas Linkolnas;
- išsiaiškinsime, kaip pasikeitė JAV pasibaigus pilietiniam karui.
1. JAV teritorijos didinimas ir Monro doktrina
Perskaitykite šią potemę ir pamėginkite išspręsti nurodytą istorinę problemą.
PROBLEMA: kodėl ant Amerikos karinio jūrų laivyno parašyta „Monro doktrina“ (18.1.2 pav.)? Kaip šis užrašas susijęs su JAV ir karikatūroje matomų Europos valstybių santykiais? Kodėl?
Kaip ir kodėl keitėsi JAV teritorija XVIII a. pab. – XX amžiuje?
Šiais laikais matome glaudžius politinius, ekonominius santykius tarp JAV ir Europos demokratinių valstybių. Tokia draugystė atsirado Pirmajame pasauliniame kare ir sustiprėjo pasibaigus Antrajam pasauliniam karui. To nebuvo Naujaisiais laikais JAV vykdant ekspansinę (agresyvią) užsienio politiką. XVIII a. antroje pusėje susikūrusios JAV per visą XIX a., daugiausia vykdydamos ekspansinę politiką, nuolat didino valstybės teritoriją (18.1.1 pav.). Daugumą žemių JAV įsigijo laimėjusios karą su Mèksika. XIX a. viduryje buvo prijungtos Naujõsios Mèksikos, Kalifòrnijos ir kitos, šiandien nuo JAV neatsiejamos, žemės. Už jas Mèksikai buvo sumokėta piniginė kompensacija. Kai kurios žemės buvo nupirktos iš didžiųjų Europos valstybių. Pavyzdžiui, 1803 m. iš Prancūzijos nupirkta Luizianà, 1819 m. iš Ispanijos – Flòrida ir teisės į Òregono žemes, 1867 m. iš Rùsijos – Aliaskà. Taigi kartu daugėjo gyventojų, toliau buvo naikinami Amèrikos vietos gyventojai indėnai.
Per gana trumpą laiką Šiáurės ir Pietų̃ Amèrikos žemynuose JAV tapo stipriausia valstybe. XIX a. pr. JAV metė iššūkį Europos valstybėms. Iš pradžių JAV prezidentas Džeimsas Monro (James Monroe, 1758–1831) 1821 m. atsisakė kištis į Europos ginčus („Mes niekada nedalyvavome Europos valstybių karuose, joms sprendžiant savo pačių reikalus, – tai nesuderinama su dabartine mūsų politika.“), o po dvejų metų, 1823-iaisiais, savo pranešime JAV Kongresui paskelbė garsiąją Monrò doktriną (18.1.2 pav.). JAV prezidento teigimu, 1) Amerikos žemynas negali būti Europos valstybių kolonizuojamas; 2) Europos politinė sistema yra skirtinga nuo Amerikos ir kiekvienas bandymas ją įsteigti Vakarų pusrutulyje sudaro grėsmę taikai ir JAV saugumui; 3) JAV nesikiša į jau esančias Europos valstybių kolonijas; 4) JAV nesikiša į Europos karus, kilusius tik dėl Europos reikalų.
Remdamosi Monro doktrina, JAV šeimininkavo Atlanto vandenyne, kuris skyrė JAV nuo Europos, Europos valstybės buvo įspėtos nesikišti į Amerikos reikalus. Monro doktrina neapsiribojo vien išsakytais principais. Ji drąsiai perspėjo Europos galiūnes, kad jaunoji valstybė nedvejodama stosianti į karą, jei Vakarų pusrutulio neliečiamumui iškilsiąs pavojus. Europos galios plėtrą „į bet kurią šio pusrutulio dalį“ JAV laikysiančios „grėsme savo taikai ir saugumui“. JAV taip leido suprasti, kad nuo šiol perima visos Amerikos globą ir valdys pagal principą „Amerika – amerikiečiams“. Taip siekta sustiprinti JAV karinę ir ekonominę galią Amerikos žemyne ir susilpninti Europos įtaką jame.
Monro doktrinai atsirasti didelę įtaką turėjo JAV stiprėjimas, aktyvi Šventosios sąjungos veikla, karo veiksmai slopinant revoliuciją Ispanijoje XIX a. 3-iajame dešimtmetyje. JAV valdžia bijojo, kad Europoje gyvuojanti Šventoji sąjunga gali siekti pagelbėti Ispanijai atgauti prarastas kolonijas Lotỹnų Amèrikoje, nors jos jau buvo oficialiai paskelbusios nepriklausomybę. Be to, manyta, kad Rùsija Šiáurės Amèrikoje siekia savo valdomą Aliãską išplėsti iki Oregono. Kaip paaiškėjo vėliau, informacija apie buvusias Ispanijos kolonijas ir Rusiją nepasitvirtino.
Klausimai ir užduotys
- Kokiu būdu JAV prisijungė Aliaską?
- Įvardykite ir paaiškinkite Džeimso Monro doktrinos nuostatas.
2. Pilietinio karo priežastys ir pradžia
Perskaitykite šią potemę ir pamėginkite išspręsti nurodytą istorinę problemą.
PROBLEMA: kodėl 1861 m. JAV suskilo į dvi dalis ir šalyje kilo pilietinis karas?
Susikūrus JAV, ilgainiui ėmė ryškėti skirtingas Pietų ir Šiaurės valstijų požiūris į vergus. Jų, manoma, į Šiaurės Ameriką buvo atvežta iš Ãfrikos apie 13 mln. (prisiminkite 4 vadovėlio temą apie JAV susikūrimą). Pietų valstijos buvo už vergiją, o Šiaurė tam prieštaravo. Nesutarimai dar labiau sustiprėjo, kai šiaurinėse valstijose pradėjo plisti abolicionizmas – judėjimas už vergijos panaikinimą. Tam didelę įtaką turėjo ir 1852 m. išleista Harietos Elizabetos Bičer-Stou (Harriet Elizabeth Beecher-Stowe) knyga „Dėdės Tomo trobelė“, smerkianti vergiją (1 šaltinis).
Pietų valstijų ūkio pagrindas buvo didžiulės medvilnės, tabako ir kitų žemės ūkio kultūrų plantacijos, kuriose dirbo vergai (čia buvo išauginama apie 75 proc. pasaulio medvilnės, o pajamos iš medvilnės eksporto sudarė pusę JAV eksporto pajamų). Šiaurės valstijose vyko pramonės perversmas ir industrializãcija, daugėjo miestų ir jų gyventojų. Vergovę keitė našesnis ir veiksmingesnis samdomas darbas. Nesutarimų daugėjo ir dėl skirtingo požiūrio į prekybą su Didžiąja Britãnija: Pietų valstijos siekė laisvos prekybos ir galimybės nusipirkti pigesnių Didžiõsios Britãnijos prekių, o Šiaurės valstijos, norėdamos plėtoti vidaus pramonę ir apsaugoti vidaus rinką, stengėsi didinti muitus užsienio valstybių prekėms.
Nesutarimai įplieskė konfliktą, kai 1860 m. naujuoju JAV prezidentu buvo išrinktas Šiaurės valstijų atstovas respublikonas Abrahamas Linkolnas (Abraham Lincoln, 1809–1865). Tų pačių metų pabaigoje Pietų Karolinà paskelbė atsiskirianti nuo JAV. Jos pėdomis pasekė dar keletas Pietų valstijų. 1861 m. jau 11 Pietų valstijų atsiskyrė nuo JAV ir įkūrė naują valstybinį vienetą – Amerikos konfederacijos valstijas (sostine paskelbtas Ričmondas, esantis Virdžinijoje). Atsiskyrusios Pietų valstijos įkūrė savo kongresą, išrinko prezidentą ir siekė kitų valstybių, taip pat ir JAV, pripažinimo.
Tarp Amerikos konfederacijos valstijų ir jos nepripažįstančių JAV kilo pilietinis karas (1861–1865 m.) (18.1.3 pav.). Nors karo išvakarėse Šiaurės valstijose gyveno beveik 2,5 karto daugiau gyventojų ir ekonomiškai jos buvo gerokai pranašesnės, karo pradžioje kur kas labiau sekėsi Pietų valstijoms. Tam įtakos turėjo jų pusėje kariaujantys žymūs karininkai (pvz., generolas Robertas Edvardas Li (Robert Edward Lee) ir Tomas Džonatanas Džeksonas (Thomas Jonathan Jackson), laiku paskelbta visuotinė mobilizacija, karo reikalams sutelkta ekonomika. Be to, Pietų valstijas rėmė buvusios metropolijos – Didžioji Britanija ir Prancūzija. Tikėtasi, kad jos, siekdamos susilpninti JAV, ryšis pripažinti Amerikos konfederacijos valstijas kaip nepriklausomą valstybę, bet taip neįvyko.
Klausimai ir užduotys
- Kuriai politinei partijai priklausė Abrahamas Linkolnas?
- Kuriose JAV valstijose buvo išplitęs vergovinis ūkis? Aptarkite plačiau.
3. Vergijos panaikinimas, Abrahamo Linkolno nužudymas ir Šiaurės valstijų pergalė
Perskaitykite šią potemę ir pamėginkite išspręsti nurodytą istorinę problemą.
PROBLEMA: kodėl per pilietinį karą buvo nužudytas JAV prezidentas A. Linkolnas?
Karas permainingai tęsėsi ketverius metus. Pamažu pilietiniame kare persvarą įgijo Šiaurės valstijos. 1862 m. pabaigoje šiauriečių kariuomenė, kuriai nuo 1863 m. vadovavo talentingi generolai Julisas Simpsonas Grantas (Ulysses Simpson Grant) ir Viljamas Tekumsė Šermenas (William Tecumseh Sherman), perėjo į kontrpuolimą. Tam įtakos turėjo JAV valdžios priimti svarbūs nutarimai. Remiantis 1862 m. gegužę JAV Kongrese priimtu Homstedų aktu (įstatymu), kiekvienas amerikietis, nekovojantis pietiečių pusėje, galėjo gauti žemės sklypą.
Siekdamas užsitikrinti Pietų valstijose gyvenančių juodaodžių paramą, 1862 m. rugsėjį A. Linkolnas paskelbė aktą, kuriuo nuo 1863 m. sausio 1 d. naikinama vergija. Juo skelbta, kad visi vergai valstijose, sukilusiose prieš JAV, yra laisvi. Juodaodžius leista priimti į JAV karines pajėgas (18.1.4 pav.). Taip Pietų valstijų vergai tapo Šiaurės valstijų šalininkais. Ši kova Šiaurės valstijoms tapo kova su vergija. Tų pačių metų kovą Šiaurės valstijose buvo įvesta visuotinė karo prievolė. Tai ir lėmė, kad 1865 m. balandžio 9 d. Pietų valstijos buvo priverstos kapituliuoti.
Kaip juodaodžiui, buvusiam vergui, pavyko įstoti tarnauti į JAV kariuomenę?
Iš viso per pilietinį karą žuvo daugiau kaip 600 tūkst. žmonių. Baigiantis pilietiniam karui, buvo nužudytas JAV prezidentas A. Linkolnas, priėmęs įstatymą dėl vergijos panaikinimo ir siekęs suvienyti JAV (18.1.5 pav., 2 šaltinis).
Šiaurės valstijoms laimėjus pilietinį karą, 1865 m. JAV Kongresas patvirtino 13-ąją konstitucijos pataisą dėl vergijos panaikinimo. Formaliai visoje šalyje vergija buvo panaikinta. 1868 m. JAV nauja konstitucijos pataisa juodaodžiams suteikė pilietines teises ir uždraudė diskriminacinio pobūdžio valstijų įstatymus, kurie galėtų įtvirtinti piliečių nelygiateisiškumą. Kita konstitucijos pataisa 1870 m. numatė rinkimų teisę, t. y. draudė rasiniu pagrindu atimti ar apriboti rinkimų teisę (3 šaltinis). Tačiau iš tikrųjų lygiateisiškumo nebuvo. Tam priešinosi Pietų valstijos, jos buvusius vergus diskriminavo, vyko rasinė segregãcija – juodaodžiai privalėjo naudotis atskiru transportu, vaikus leisti į atskiras mokyklas, gyventi juodaodžiams skirtuose kvartaluose. Juodaodžiai buvo diskriminuojami kone iki XX a. antros pusės.
Pietų valstijose veikė rasistinė organizacija Kukluksklãnas (KKK). Ji trukdė juodaodžiams naudotis pilietinėmis teisėmis, gautomis po pilietinio karo. Kukluksklano nariai persekiodavo juodaodžius, žiauriai elgėsi ir su baltaisiais, kurie pakančiai žiūrėjo į juodaodžius ar mėgino juos gelbėti. Vien XIX a. paskutiniajame dešimtmetyje Kukluksklanas kasmet nulinčiuodavo apie pusantro šimto juodaodžių.
Klausimai ir užduotys
- Kaip vergijos klausimas buvo vertinamas JAV visuomenėje?
- Aptarkite, ko siekė Kukluksklano organizacijos nariai.
4. Rekonstrukcija ir JAV galios stiprėjimas
Perskaitykite šią potemę ir pamėginkite išspręsti nurodytą istorinę problemą.
PROBLEMA: kuo JAV nusipelnė prezidentas Teodoras Ruzveltas (Theodore Roosevelt, 1858–1919)? Prisiminkite, kokie kitų 18.1.6 paveiksle matomų JAV prezidentų nuopelnai savo šaliai.
Pasibaigus pilietiniam karui, JAV valdžia stengėsi kuo greičiau atkurti Pietų valstijas. Prasidėjo vadinamoji rekonstrukcija – Pietų valstijų pertvarkos ir įtraukimo į JAV programa. Į Pietų valstijas buvo įvesta federalinė kariuomenė, prezidentas paskyrė gubernatorius. 1867 m. Pietų valstijose įvyko valstijų konventų rinkimai, ir išrinkta naujoji valdžia panaikino Pietų valstijų atsiskyrimo nuo JAV aktus. Nors išliko baltųjų ir juodaodžių nesutarimų, iš esmės rekonstrukcija buvo baigta ir JAV galutinai suvienytos.
Politiniai pokyčiai paspartino ir JAV ekonomikos raidą. XIX a. pab. JAV tapo galingiausia pasaulio valstybe. 1885 m. pagal pramonės mastą ji jau lenkė Didžiąją Britãniją, tuo metu stipriausią pramoninę valstybę. XX a. pr. JAV sunaudojo daugiau energijos negu Vokietijà, Prancūzijà, Áustrija–Veñgrija, Rùsija, Japònija ir Itãlija kartu; anglių kasyba JAV išaugo 8 kartus, plieno gamyba – 5,2, geležinkelių ilgis – 5,7, kviečių derlius – 2,6 karto. Jau 1860 m. JAV turėjo didžiausią geležinkelių tinklą, 1869 m. baigtas tiesti pirmasis žemyninis geležinkelis. Miestuose atsirado elektrifikuotas transportas, pastatyta estakadų, dangoraižių.
Pokyčius lėmė po pilietinio karo sparčiai vykdyta šalies rekonstrukcija, pramonės plėtra, gausūs gamtos ištekliai, didžiuliai imigrantų, tarp jų ir lietuvių (žr. 35 vadovėlio temą apie Europos ir Lietuvos gyventojų migraciją), srautai. Šalies ekonomiką nuo užsienio šalių konkurencijos saugojo dideli muitai, o nuo užsienio valstybių kišimosi – Monro doktrina.
Ekonomiškai sustiprėjusi valstybė toliau plėtė savo teritoriją. 1898 m. laimėjo karą su Ispãnija ir iš jos gavo Filipinùs bei Puèrto Riką, o Kubà, nors ir paskelbta nepriklausoma valstybe, buvo priklausoma nuo JAV. Be to, 1904 m. gruodžio 6 d. Monro doktrina papildyta vadinamuoju Ruzvelto sekmeniu: prezidentas T. Ruzveltas (18.1.6 pav.) paskelbė visuotinę „civilizuotos valstybės“ teisę kištis į Vakarų pusrutulio valstybių reikalus, o tai daryti galėjo tik JAV: „Vakarų pusrutulyje JAV ištikimybė Monro doktrinai gali priversti jas, kad ir nenoromis, tapti tarptautine policine jėga pasipiktinimą keliančiais pažeidimų ar bejėgiškumo atvejais.“
Jau 1902 m. JAV privertė Haitį sumokėti skolas Euròpos bankams. 1903 m. JAV sukurstė visuotinį sukilimą Panãmoje, padėjo jos gyventojams išsivaduoti iš Kolùmbijos ir išsikovoti nepriklausomybę, bet prieš tai nustatė sau pavaldžią kanalo zoną toje vietoje, kur vėliau buvo iškastas Panamos kanalas. 1905 m. finansiškai priklausoma nuo JAV tapo Dominikos Respùblika. 1906 m. amerikiečių kariuomenė užėmė Kùbą. Kartu su Vakarų Euròpos valstybėmis JAV įsitvirtino Tolimuõsiuose Rytuosè. Ši valstybė pasaulyje darėsi vis galingesnė, jos galių Vakarų Europos valstybės vis labiau turėjo paisyti.
Klausimai ir užduotys
- Aptarkite, kaip pasikeitė JAV ekonomika XIX a. antroje pusėje.
- Kokia T. Ruzvelto doktrinos esmė?
APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
- Kokie bruožai būdingi JAV užsienio politikai XIX amžiuje?
- Dėl kokių priežasčių JAV pilietinį karą pralaimėjo Pietų valstijos?
- Kaip susijusios Monro ir T. Ruzvelto doktrinos?
- Kokios JAV ekonomikos kilimo priežastys XIX a. antroje pusėje – XX a. pradžioje?
- * Palyginkite JAV raidą iki pilietinio karo ir jam pasibaigus. Nurodykite panašumus ir skirtumus.
TYRINĖKITE!
Remdamiesi internetu, raskite ir aprašykite JAV pilietiniame kare priešingose pusėse kariavusių dviejų asmenų svarbiausius biografijos faktus. Kokių panašumų ir skirtumų nustatėte? Kuris asmuo jums padarė didesnį įspūdį? Kodėl?
Darbas su šaltiniais
1 ŠALTINIS
Iš knygos „Dėdės Tomo trobelė“
Mano ateitis man vis dar neaiški. Tiesa, tu man sakei, kad baltieji mane pakęs, nes mano odos spalva ne tamsi, o žmonos ir vaikų visai šviesi. Galbūt aš ir galėčiau likti tarp jų. Bet įsivaizduok, kad aš visai to nenoriu. Mano simpatijos yra ne tėvo, bet motinos rasės pusėje. Jam buvau tiek reikalingas, kiek geras šuo arba arklys, o vargšei užguitai motinai aš buvau vaikas; ir nors savo motinos niekad nemačiau gyvos nuo to laiko, kai mus išskyrė žiaurūs pirkliai, vis dėlto aš žinau, kad ji mane labai mylėjo. Mano širdis tai jaučia. Kai aš pagalvoju, ką ji iškentėjo, kai pagalvoju apie savo jaunystės kančias, apie savo narsios žmonos nusivylimus ir kovą, apie Naũjojo Orleãno vergų prekyvietėje parduotos sesers kančias, neturiu noro dėtis amerikiečiu, nenoriu turėti su jais nieko bendro.
Bet tu pasakysi, kad mūsų tauta turi teisę egzistuoti Amerikos respublikoje, kaip airiai, vokiečiai, švedai! Sakykime, kad tai tiesa. Mes privalome gauti lygias teises, kaip ir visi kiti, nepaisant rasės, odos spalvos. O tie, kurie atima mums tą teisę, yra neištikimi savo skelbiamiems žmonių lygybės principams.
Mes ypač daug privalome reikalauti iš Amerikos valstybės, nes ji visų mūsų nelaimių kaltininkė. Bet aš kartoju: aš nereikalauju atpildo už praeities skriaudas. Aš noriu gyventi savo šalyje, tarp savo žmonių!
Tu pavadinsi mane entuziastu. Pasakysi, kad aš apgaubiau Libèriją romantiškomis svajomis. Tai netiesa. Aš viską numačiau, viską apgalvojau. Aš ten dirbsiu, nepaisydamas jokių kliūčių ir nepasisekimų. Dirbsiu visą savo gyvenimą iki pat mirties. Ir esu tikras, kad man neteks gailėtis dėl savo apsisprendimo.
Pagal Harriet Beecher-Stowe knygą „Dėdės Tomo trobelė“, vertė Vanda Šiugždinienė, Vilnius, 2020, p. 619–621.Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus:
- Kokia problema aptariama šaltinyje?
- Kodėl iškilo aptariama problema?
- Kaip šaltinio autorius vertina amerikiečius? Kodėl?
- Ko siekia šaltinio autorius?
- Kokią išvadą galite padaryti apie JAV visuomenę aptariamuoju laikotarpiu?
2 ŠALTINIS
Iš 1863 m. lapkričio 19 d. JAV prezidento Abrahamo Linkolno kalbos
Prieš aštuonias dešimtis ir septynetą metų mūsų tėvų dėka šiame žemyne gimė nauja nacija, pradėta laisvėje ir švelniai tikinti, kad visi žmonės sukurti lygūs. Dabar kariaujame didį pilietinį karą, kuris parodys, ar ši nacija, kaip ir bet kuri kita, taip pradėta ir tikinti tais pačiais idealais, yra pajėgi išsilaikyti. Šiandien susitinkame didžiuliame šito karo mūšio lauke. Mes atvykome čionai skirti dalį šio lauko paskutine poilsio vieta tiems, kas vardan tos nacijos galimybės gyvuoti paaukojo tėvynę. Tai visais atžvilgiais teisingas ir deramas mūsų žingsnis. Vis dėlto, žvelgiant plačiau, negalime šios žemės nei išskirti, nei pagerbti, nei pašventinti. Ją jau pašventino čia kovoję narsūs vyrai, gyvieji ir žuvusieji, ir ne mūsų varganoms galioms ką nors pridėti ar atimti. Pasaulis vargu pastebės ar prisimins, ką mes čia kalbame, bet niekada nepamirš, ką jie padarė. Ir todėl mums, gyviems, dera atsidėti tam nebaigtam darbui, kurį čia kovojusieji taip kilniai dirbo.
Pagal Simon Sebag Montefiore knygą „Kalbos, pakeitusios pasaulį“, vertė Aidas Jurašius, Vilnius, 2014, p. 39.Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus:
- Kokiomis aplinkybėmis pasakyta kalba? Koks jos tikslas?
- Kurios tautos sudarė šaltinyje minimą amerikiečių naciją?
- Kodėl prezidentas amerikiečių nacijos gimimą sieja su XVIII a. pabaiga?
- Apie kokį „nebaigtą darbą“ kalba prezidentas?
- Kurie prezidento išsakyti žodžiai aktualūs ir šiais laikais? Atsakymą pagrįskite.
3 ŠALTINIS
JAV konstitucijos XIII pataisa (1865 m.) ir XV pataisa (1870 m.)
XIII pataisa
1 skyrius. Nei Jungtìnėse Valstìjose, nei kurioje kitoje vietoje, priklausančioje jų jurisdikcijai, negali būti nei vergijos, nei priverčiamo pobūdžio tarnystės, išskyrus atvejus, kai tai yra bausmė už nusikaltimą, už kurį asmuo buvo atitinkamai nubaustas.
2 skyrius. Kongresas turi teisę vykdyti šį straipsnį priimdamas tam tikrus įstatymus.
XV pataisa
1 skyrius. Jungtinių Valstijų piliečiams teisė balsuoti negali būti atimama arba varžoma nei Jungtinių Valstijų, nei jokios valstijos dėl rasės, odos spalvos ar buvusios laisvės apribojimo.
2 skyrius. Kongresas turi teisę įgyvendinti šį straipsnį priimdamas tam tikrus įstatymus.
Pagal knygą „Pasaulio valstybių konstitucijos“, Vilnius, 2016, II t., p. 65–67.Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus:
- Kokiu tikslu buvo priimtos JAV konstitucijos XIII ir XV pataisos?
- Kas yra šaltinyje minimas kongresas?
- Kaip šių konstitucijos pataisų buvo laikomasi JAV XIX a. antroje pusėje? Atsakymą argumentuokite.
- Kurios dokumentuose išdėstytos nuostatos aktualios ir šiais laikais? Kodėl?
Sąvokos
Abolicionizmas – visuomenės politinis judėjimas už vergovės panaikinimą, kilęs XVIII a. pab. JAV.
Industrializãcija – stambiosios mašininės technikos diegimas, pramonės plėtra.
Kukluksklãnas (KKK) – slapta rasistinė teroristinė amerikiečių organizacija, kovojanti su juodaodžių lygiateisiškumu, pažangiomis jų organizacijomis.
Monrò doktrinà – JAV prezidento Dž. Monro 1823 m. paskelbta deklaracija, įspėjanti Europos valstybes nesikišti į Amerikos žemyno vidaus reikalus; kartu JAV įsipareigojo nesikišti į Europos valstybių tarpusavio santykius.
Segregãcija – rasinės nelygybės forma, reiškianti spalvotųjų gyventojų (dažniausiai juodaodžių) atskyrimą nuo baltųjų.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"