Literatūros rūšys
Perskaitykite tris Antikos autorių kūrinių ištraukas ir atsakykite į klausimus.
1.
Hektorą be atvangos tebevijo greitkojis Achilas. Lygiai kaip šuo kalnuos kad jauną elniuką užtinka, Veja daubom jį ir šlaitais, pašokusį staigiai iš guolio; Jei pasislėptų žvėris, kur nors tankmynan įlindęs,
Užuodžia jo pėdsaką šuo ieškodamas, kolei suranda,
– Taip pasislėpt negalėjo ir Hektoras nuo Pelėjono.
2.
KREONTAS
Kas pasidarė? Ko tu nusiminęs toks?
SARGYBINIS
Pirmiausia pasakysiu dėl savęs: ne aš
Tai padariau ir, kas padarė, nežinau,
Ir neteisinga bėdą versti ant manęs.
KREONTAS
Gudrauti moki ir sukiesi vis ratu,
Vis vietoj, bet naujieną pasakyt reikės.
SARGYBINIS
Naujienos tos baisumas verčia neskubėti.
KREONTAS
Sakyki viską tuoj ir dinki iš akių.
SARGYBINIS
Tuojau ir pasakysiu: mirusį kažkas
Palaidojo ir dingo, kūną apibėręs
Sausa smiltim, kaip reikalauja paprotys.
KREONTAS
Ką pasakei? Kas drįso padaryti tai?
3.
Vengia jis tavęs? – Greit sekios iš paskos.
Neima dovanų? – Duos patsai netrukus.
Meilės nėr jame? – Bet turės mylėti
Nori nenori!
KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
- Kuo skiriasi ir kuo panašios šios ištraukos? Apie ką ir kaip kalbama kiekvienoje iš jų?
- Kokiai kultūros ir literatūros epochai priklauso pateiktų ištraukų autoriai? Pasvarstykite, kodėl būtent nuo šios epochos kūrinių pradedame pokalbį apie literatūros rūšis ir žanrus.
- Pasvarstykite (ar prisiminkite), kuo baigėsi Hektoro gaudynės.
- Kaip manote, kodėl po sargybinio žodžių taip supyko Kreontas?
- Kaip Sapfo eilėraščio lyrinis subjektas, tikėtina, tai yra „ji“, guodžia savo draugę?
Epika, lyrika ir drama
Nuo Antikos laikų literatūra skirstoma į tris rūšis: epiką, lyriką ir dramą.
Epikoje pasakotojas dažniausiai žvelgia į įvykius iš šalies, kalba trečiuoju asmeniu. Čia kalbama apie svarbius įvykius, juose dalyvauja daug veikėjų, plačiai aprašoma veiksmo vieta, piešiami veikėjų portretai. Lyrikoje žmogaus vidinis pasaulis dažniausiai atskleidžiamas kalbant pirmuoju asmeniu. Siekiama išsakyti žmogaus santykį su aplinka, kitais žmonėmis, daugiau dėmesio skiriama žmogaus jausmų pasauliui. Dramoje veikėjų dialogai ir monologai papildomi remarkomis, kurios paaiškina veiksmo aplinkybes. Dramoje ypač svarbūs žmonių santykiai, vaizduojami tik patys svarbiausi dramatiški įvykiai, mažiau dėmesio kreipiama į veiksmo aplinką.
Šiandien, skirstant kūrinius į literatūros rūšis, dažniau vadovaujamasi formaliais požymiais: prozinė kalba, eiliuota kalba, draminis dialogas. Tačiau ir senojoje, ir naujojoje ar šiuolaikinėje literatūroje eiliuota gali būti ir epika, ir lyrika, ir drama, visų laikų epiniame pasakojime gausu draminių dialogų. Kartais ir lyrinis kūrinys parašomas prozine kalba. Moderniojoje literatūroje rūšiniai skirtumai dažnai nusitrina – viename kūrinyje jungiami skirtingoms rūšims būdingi bruožai.
Jau Antikoje literatūros rūšys pagal vienus ar kitus požymius buvo pradėtos skirstyti į smulkesnius darinius – žanrus. Šis skirstymas išliko ir vėlesniais laikais. Kai kuriuos žanrus jau esame aptarę žemesnėse klasėse (pasaka, pasakėčia, poema, apsakymas, daina, eilėraštis, drama ir kt.). Šiame vadovėlyje juos aptarsime detaliau.
EPIKA | LYRIKA | DRAMA |
1) pasakojami įvykiai | 1) atskleidžiamas vidinis žmogaus gyvenimas | 1) rodomas veiksmas, kurio centre dviejų priešingų jėgų konfliktas |
2) pasaulio vaizdą perteikia pasakotojas | 2) centre – lyrinis subjektas | 2) veiksmas perteikiamas veikėjų dialogais ir monologais |
3) kuriami veikėjų paveikslai | 3) išorinio pasaulio vaizdai perteikia kalbėtojo jausmus, nuotaikas | 3) veikėjus, scenovaizdį apibūdina remarkos |
KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
- Iki šiol minėjome tik svarbiausius literatūros rūšių bruožus. Kokių dar epikos, lyrikos ir dramos požymių galite nurodyti remdamiesi savo, kaip skaitytojo, patirtimi?
- Papasakokite apie pasirinktą literatūros rūšį. Pateikite konkrečių pavyzdžių. Paaiškinkite, kodėl jūsų pasirinktas kūrinys yra epinis, lyrinis ar draminis.
- Literatūros rūšys nėra griežtai atskirtos, jos veikia viena kitą. Jų sąlytį kartais nurodo žanro apibūdinimas – eilėraštis proza, lyrinė novelė. Taigi epinis kūrinys gali turėti lyrikos ypatybių ir atvirkščiai. Pagrįskite šią mintį remdamiesi skaitytais kūriniais.
- Apibūdinkite prozos kūrinio pasakotoją ir eilėraščio lyrinį subjektą.
- Paaiškinkite, kodėl prozos pasakotojo ir eilėraščio lyrinio subjekto negalima tapatinti su kūrinio autoriumi.
- Įvardykite keletą kūrinių, kuriuose pasakotojas yra stebėtojas, kalbantis trečiuoju asmeniu, arba veikėjas, kalbantis pirmuoju asmeniu. Kurį pasakotoją lengviau charakterizuoti? Kodėl?
- Kaip skiriasi įvykių vertinimas, kai kalbama „aš“ vardu ir kai pasakojama trečiuoju asmeniu?
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"