Tema 3.9 (Gamtos mokslai 5 kl)

Skyriaus „Vanduo ir gyvybė“ apibendrinimas

Skyriaus „Vanduo ir gyvybė“ apibendrinimas

Tema / sąvoka

Apibūdinimas

Vanduo

  • Pirmoji gyvybė Žemėje atsirado vandenyje.
  • Ieškodami gyvybės ženklų kitose planetose, mokslininkai ieško vandens arba buvusių jo pėdsakų.
  • Vanduo sudaro didžiąją dalį žmogaus ir kitų gyvūnų kūno, jis yra būtinas organų veiklai.

Medienos indai

  • Augalai naudoja vandenį kaip medžiagų nešiklį ir per fotosintezės procesą gamindamiesi maistą.
  • Medienos indai – augalo viduje esantys dariniai, kuriais vanduo su medžiagomis kyla nuo šaknų į kitas augalo dalis.

Saugumo ir etikos gamtoje taisyklės

  • Prieš atlikdami tyrimus gamtoje, turime susipažinti su saugumo ir etikos taisyklėmis.
  • Gamtoje negalima teršti, triukšmauti, trikdyti gyvūnų, valgyti nepažįstamų augalų ir grybų. Svarbu tinkamai apsirengti ir neiti vienam.

Atpažinimo raktas

  • Atpažinimo raktai padeda pažinti pastebėtą organizmą.
  • Atpažinimo raktai paremti organizmų bruožais.
  • Visos organizmų grupės turi atskirus atpažinimo raktus.

Kūdros organizmų įvairovė

  • Kūdroje gyvena daugybė įvairių organizmų: paukščių, augalų, vabzdžių, moliuskų, žuvų.
  • Didelė ir kūdros mikropasaulio įvairovė, matoma pro mikroskopą.

Organizmų karalystė

  • Karalystė – didelė organizmų, kuriuos sieja panašumai, grupė.
  • Gyvieji organizmai skirstomi į penkias karalystes: gyvūnų, augalų, grybų, bakterijų ir protistų.

Fotosintezė

Fotosintezė – procesas, per kurį augalai, naudodami saulės šviesą, vandenį ir anglies dioksidą, pasigamina maisto ir deguonies.

Organizmų grupė

  • Organizmų grupė – tai gyvų organizmų, turinčių bendrų bruožų, visuma.
  • Iš to, kaip organizmas maitinasi ir juda, galime nuspręsti, ar tai gyvūnas, augalas ar grybas.
  • Bestuburiai gyvūnai sudaro didžiąją visų gyvūnų dalį.
  • Pagal tai, kaip juda, kokią kūno dangą ir galūnes turi, stuburiniai gyvūnai gali būti skirstomi į penkias pagrindines klases: žuvis, varliagyvius, roplius, paukščius, žinduolius.

Rūšis

  • Rūšis – artimi organizmai, turintys savitų požymių, galintys tarpusavyje poruotis ir susilaukti vaisingų palikuonių.
  • Rūšių pavadinimai – organizmų rūšių žymėjimas dviem lotyniškais žodžiais: genties ir rūšies.
  • Lotyniškas rūšies pavadinimas rašomas pasviruoju šriftu, pirmasis žodis iš didžiosios raidės, antrasis – iš mažosios. 
  • Karlas fon Linėjus – švedų gamtininkas, sugrupavęs gyvūnus, augalus ir patikslinęs, kas yra rūšis.

Veislė

Veislė – žmogaus dirbtinai išvesta tos pačios rūšies organizmų grupė.

Gentis

Gentis – grupė, apimanti artimas rūšis, kilusias iš bendro protėvio.

Adaptacija

  • Adaptacija – tai organizmų prisitaikymas prie gyvenamosios aplinkos.
  • Organizmai gali prisitaikyti prie aplinkos savo forma ir spalva.

Mimikrija

Mimikrija – organizmų prisitaikymas prie aplinkos apsimetant kitais organizmais arba supanašėjant su jais.

Prisitaikymas prie žiemos

Kad ištvertų žiemą, gyvūnai arba migruoja, arba užmiega žiemos miegu, arba keičia kūno dangą ar spalvą.

Ląstelė

  • Ląstelės – gyvųjų organizmų sudedamosios dalys.
  • Organizmai, sudaryti iš vienos ląstelės, vadinami vienaląsčiais, pavyzdžiui, mielės, bakterijos, valkčiadumbliai, amebos.
  • Organizmai, sudaryti iš daug ląstelių, yra daugialąsčiai, pavyzdžiui, žmogus, šuo ar medis.
  • Ląstelė – mažiausias organizmų struktūrinis vienetas.

Ląstelės organelė

  • Ląstelės organelė – ląstelės dalis, atliekanti tam tikrą funkciją.
  • Tiek gyvūnų, tiek augalų ląstelės turi plazminę membraną, branduolį, citozolį, mitochondrijas.
  • Augalinės ląstelės dar turi ląstelės sienelę, chloroplastus, centrinę vakuolę.

Audinys

Panašios ląstelės susijungia sudarydamos audinius, pavyzdžiui, raumeninį audinį.

Organas

Skirtingi audiniai susijungia sudarydami organus, pavyzdžiui, širdį.

Organų sistema

Organai susijungia sudarydami organų sistemą, pavyzdžiui, kraujotakos sistemą.

Organizmas

Skirtingos organų sistemos susijungia sudarydamos organizmą, pavyzdžiui, žmogaus organizmą.

Prašau palaukti