Šioje temoje MES
- Susipažinsime su pirmaisiais Gediminaičių dinastijos atstovais ir jų genealogijos medžiu.
- Aptarsime Lietuvõs Didžiõsios Kunigaikštỹstės padėtį valdant Gediminui.
- Išnagrinėsime Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raidą valdant Algirdui ir Kęstučiui.
Gediminaičių dinastijos iškilimas
Pradėkime nuo istorijos apie akmenį, gulintį Lietuvos sostinėje Vilniuje, šalia Neries upės. Būtų akmuo kaip akmuo, jei nebūtų išskirtinis, ne dėl dydžio ar spalvos, bet dėl jame iškalto ženklo (4.1 pav.). Ar jį atpažįstate? Jis tiesiogiai susijęs su Gediminaičiais. Kada ir kokiomis aplinkybėmis jis ten atsirado, niekas tiksliai negali pasakyti. Manoma, jis ilgą laiką gulėjo upėje ir žymėjo didžiojo kunigaikščio valdas. Tik prieš kelis dešimtmečius akmuo buvo iškeltas iš upės ir padėtas ant kranto. Būtent nuo šio akmens verta pradėti pažintį su Lietuvą kūrusia gimine.
Nužudžius Mindaugą, Lietuvoje keitėsi valdovai, bet nė vienas iš jų nebuvo toks galingas kaip karalius. XIII a. pabaigoje iškilo nauja valdovų giminė, kurios atstovai Lietuvą valdė iki XVI a. antros pusės. Tai Gediminaičių dinãstija (kelios ar daugiau vienos kilmės valdovų kartų), valdžiusi ne tik Lietuvą, jos šakõs – Jogailaičių – atstovai vėliau tapo Lénkijos, Veñgrijos ir Čèkijos valdovais. Taigi Gediminaičius galime vadinti garsiausia ir įtakingiausia valdovų dinastija.
Nesunku suprasti, kad šios giminės pavadinimas (savotiška pavardė) kilo nuo didžiojo kunigaikščio Gedimino. Bet ne jis buvo pirmasis šios giminės atstovas. Manoma, kad giminės pradininkas buvo Skalmantas. Giminę Gedimino vardu imta vadinti siekiant išryškinti jo ypatingumą, svarbą ir garbę. Beje, šioje dinastijoje netrūko išskirtinių valdovų. Su jais susipažinsime. Pirmieji Gediminaičiai, kurie tapo Lietuvos valdovais, buvo Butigeidis ir, vėliau, jo brolis Butvydas. Prisiminkite, kas yra genealogijos medis, ir pamėginkite išnagrinėti dalį Gediminaičių dinastijos genealogijos medžio (4.2 pav.). Visus giminės atstovus pavaizduoti įmanoma, bet labai sunku. Senovėje gausi šeima buvo įprasta, todėl šiame genealogijos medyje matote tik Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovais tapusius asmenis ir jų valdymo metus.
Klausimai ir užduotys
- Nurodykite pirmą ir paskutinį Gediminaičių giminės atstovus, valdžiusius LDK.
- Kokie giminystės ryšiai siejo: a) Gediminą ir Jogailą; b) Vytautą ir Kęstutį; c) Jogailą ir Žygimantą Augustą; d) Butvydą ir Algirdą; e) Algirdą ir Vytautą?
- Kuris Gediminaitis ilgiausiai valdė LDK?
- Kuris LDK valdžiusių Gediminaičių vardas genealogijos medyje dažniausias?
- Suskaičiuokite, kiek metų Gediminaičiai valdė LDK.
Tikriausiai ne kartą esate matę Gediminaičių stulpų ženklą, būtent jis iškaltas Žvėryno akmenyje. Gediminaičių stulpai naudoti Viduramžiais (4.3, 4.4 pav.), bet ir šiais laikais šis ženklas iškalamas paminkluose arba pats tampa paminklu (4.5 pav.), šis ženklas matyti Lietuvos kariuomenės vėliavose ir uniformose (4.6 pav.), juo puošiami marškinėliai, kepurės. Nors jis susijęs su Gediminaičiais, pirmieji jų atstovai jo dar nenaudojo. Pirmą kartą šis ženklas aptinkamas didžiojo kunigaikščio Vytauto 1397 m. antspaude. Tik Vytautui valdant Gediminaičių stulpai tapo valdovo ženklu. Kokia jų reikšmė? Niekas tikrai nežino. Gal jums pavyks tai išsiaiškinti?
Klausimai ir užduotys
- Kas laikomas Gediminaičių dinastijos pradininku?
- Kuris Gediminaičių dinastijos atstovas tapo pirmuoju Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu?
- Pasvarstykite, kodėl Gediminaičių dinastija buvo pavadinta ne Skalmanto, o Gedimino vardu.
Tyrinėkite
Savo gyvenamojoje vietoje arba internete raskite ne mažiau kaip penkis objektus, kuriuose pavaizduoti Gediminaičių stulpai.
Gediminas ir trys iš jo nuopelnų
Vienas svarbiausių mūsų sostinės Vilniaus ženklų yra miesto širdyje ant kalno stovinti Gedimino pilis, tiksliau, pilies bokštas. Ar kada esate užkopę į pačią bokšto viršūnę ir kaip Viduramžių kunigaikštis ar kunigaikštytė žvelgę žemyn į Vilnių? Jei ne, tikimės, kad tai padarysite. Tiesa, turėtumėte apie pilį žinoti du dalykus: pirma, Gedimino laikais čia stovėjo medinė pilis, dabar esanti pilis yra atkurtos XV a. pr. pastatytos pilies dalis; antra, tikrasis pilies pavadinimas – Vilniaus Aukštutinė pilis, tačiau dėl didžiojo kunigaikščio Gedimino nuopelnų ir sąsajų su Vilniumi pilis vadinama jo vardu.
1316 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio soste Vytenį pakeitė jo brolis Gediminas (4.7 pav.). Jis turėjo net 13 vaikų (8 sūnus ir 5 dukras)! Nors Gediminas nepriėmė krikšto ir nebuvo karūnuotas, amžininkai jį vadino karaliumi pripažindami jo įtaką ir galią. Kodėl mums svarbus didysis kunigaikštis Gediminas? Dėl daugelio dalykų, bet keli iš jų yra reikšmingiausi.
Pirmas dalykas, Gedimino valdymo metais Lietuva modernėjo. Kitaip sakant, valstybėje vyko pokyčiai, kurie jau buvo įvykę Vakarų Europoje. Kūrėsi monarchinis valdymas ir sosto perdavimo vyriausiam sūnui tradicija. Gediminas suprato, kad būtina palaikyti ryšius su Vakarų pasauliu, todėl rašė laiškus Ròmos popiežiui ir juose skundėsi, kad kryžiuočiai elgiasi piktavališkai, žudo ir skriaudžia lietuvius. Taip pat parašė laiškų Vakarų Europos miestų pirkliams, amatininkams ir kitiems miestiečiams kviesdamas juos atvykti ir apsigyventi. Prie Gedimino visur buvo statoma daugiau mūrinių pilių, kaip antai Trãkuose, Mẽdininkuose, Kaunè ir kitose LDK vietose.
1322 m. vasarą Gediminas laiške Romos popiežiui Jonui XXII rašė:
„Dabar jūsų prakilnybei šiuo laišku pranešame, jog mūsų pirmtakas karalius Mindaugas su visa savo karalyste buvo atsivertęs į Kristaus tikėjimą, bet dėl žiaurių skriaudų ir nesuskaičiuojamų Vokiečių namo brolių magistro išdavysčių visi nuo tikėjimo atsitraukė, todėl, o varge, ir mes iki pat šios dienos liekame mūsų protėvių klaidoje. Nes daugelį kartų mūsų pirmtakai Rygos arkivyskupams siuntė taikai sudaryti savo pasiuntinius, bet [tie] juos žiauriai nužudė. <...>
Ir žemes palieka nuniokotas, kokios plyti Žiemgaloje ir daug kur kitur. Bet sako, kad tai daro gindamas krikščionis. <...>
O dabar, gerbiamas Šventasis Tėve, karštai maldaujame, jog į mūsų apverktiną padėtį pažvelgtute, kadangi esame pasiruošę jums, kaip ir kiti krikščionių karaliai, visur kur paklusti ir katalikų tikėjimą priimti, jei tik būtume visai nepriklausomi nuo minėtų kankintojų, būtent minėto magistro bei brolių.“
Gedimino laiškai, parengė S. C. Rowell, Vilnius: Vaga, 2003, p. 39.Klausimai ir užduotys
- Kam parašytas šis laiškas?
- Pasvarstykite, kodėl šiame laiške Gediminas mini karalių Mindaugą.
- Koks kryžiuočių (Vokiečių namo brolių) elgesys aptariamas šiame istorijos šaltinyje? Kokiais motyvais kryžiuočiai pateisino savo elgesį?
- Ko siekė Gediminas šiuo savo laišku?
Antras dalykas, Gediminas išplėtė Vilnių, jis tapo sostine, tai yra pagrindiniu mūsų valstybės miestu. Legenda teigia, kad Vilnių įkūrė Gediminas (4.8 pav.), tačiau tai nėra visiška tiesa. Žmonės šioje vietoje apsigyveno gerokai anksčiau, bet Gediminas nusprendė gyvenvietę sustiprinti, išplėsti ir joje įkurti savo pagrindinę būstinę. Būtent šio didžiojo kunigaikščio 1323 m. parašytame laiške pirmą kartą minimas mūsų sostinės pavadinimas, taigi Gediminas garsino miesto vardą kaip staugiantis jo sapne geležinis vilkas. Vilnius tapo LDK centru, kuriame didysis kunigaikštis sprendė svarbius uždavinius, rašė laiškus, priimdavo pasiuntinius.
Trečias dalykas, Gedimino valdymo metais buvo sėkmingai atremiami kryžiuočių antpuoliai, ginamos valstybės vakarų žemės ir Lietuva plečiama į rytus (4.9 pav.) užimant Baltarusijos ir dalies Ukrainos teritorijoje buvusias žemes.
Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas, nors ir nebuvo pripažintas karaliumi, dėl turėtos įtakos, nuveiktų darbų ir reikšmės Lietuvai, be jokios abejonės, prilygsta karaliui Mindaugui. Abu gerai suprato, kad Lietuvos valstybė turi sukti vakarietišku keliu.
Klausimai ir užduotys
- Paaiškinkite, kodėl Gediminas laikomas Vilniaus miesto įkūrėju.
- Kodėl Gediminas siuntė laiškus į Vakarų Europą? Kam jis rašė?
- Įsižiūrėkite į LDK žemėlapį (4.9 pav.) ir išvardykite miestus, kuriuos LDK prisijungė Gedimino valdymo metais.
Tyrinėkite
Užsiminėme apie Vilniaus miesto įkūrimo legendą. Pasinaudokite knygomis ar internetu ir raskite Vilniaus miesto įkūrimo legendos aprašymą. Perskaitykite jį ir pagal šią legendą sukurkite komiksą arba animacinį filmuką.
Dviejų brolių valdymas: Algirdas ir Kęstutis
Tęskime pažintį su Gediminaičiais. Mirus Gediminui, sostas, kaip ir priimta monarchijose, atiteko jo vyriausiam sūnui Jaunučiui, tačiau jam nebuvo lemta valdyti ilgai. Du jaunesni jo broliai – Algirdas (4.10 pav.) ir Kęstutis (4.11 pav.) – suvienijo jėgas ir nuvertė Jaunutį nuo sosto. Ko tik nebūta Viduramžiais! Šie broliai sutarė ir valdė kartu. Nors LDK didžiuoju kunigaikščiu tapo vyresnis brolis Algirdas, Kęstučio vaidmuo taip pat buvo svarbus, jis buvo vadinamas bendravaldžiu. Toks valdymas LDK buvo įprastas, tačiau būtent prie Algirdo ir Kęstučio, ko gero, aiškiausiai matomas.
Abu broliai turėjo savo valdomas žemes ir buvo atsakingi už skirtingas veiklos sritis. Algirdas valdė Lietuvą iš Vilniaus ir sparčiai plėtė valstybės teritoriją į rytus (4.9 pav.). Jam valdant prie LDK buvo prijungta daugiausia naujų žemių. Kito ne tik valstybės teritorija, bet ir visuomenė, nes prijungtų žemių gyventojai buvo krikščionys, o lietuviai dar laikėsi pagonybės. Algirdas taip pat nepriėmė krikšto, nors krikštas būtų suteikęs kitų politinių galimybių. Jam plečiant valstybės teritoriją, rytuose lietuviai susidūrė su tas pačias žemes valdyti siekiančia Aukso orda – mongolų įkurta valstybe.
O Kęstutis buvo įsikūręs Trãkuose ir gynė valstybę nuo kryžiuočių, puolančių iš vakarų. Jis ne tik sėkmingai gynė, bet ir rengė atsakomuosius žygius į priešų žemes. Tačiau mirus broliui Algirdui daug kas pasikeitė. Kurį laiką Kęstutis valdė su sūnėnu Jogaila, bet jų santykiai blogėjo. 1381 m. Kęstutis, nušalinęs Jogailą nuo valdžios, užėmė Lietuvos didžiojo kunigaikščio sostą. Lietuvą jis valdė neilgai, nes Jogaila netrukus sostą susigrąžino. Kęstutis buvo nužudytas, tačiau Gediminaičių dinastija nesibaigė, jos atstovai ir toliau valdė LDK.
Taigi pradėję pažintį su Gediminaičių dinastija sužinojome apie pirmuosius jos atstovus ir svarbiausius jų nuopelnus Lietuvai, todėl nukeliavę prie Žvėryno akmens galėsime ir kitiems papasakoti apie šią išskirtinę giminę.
Klausimai ir užduotys
- Kaip Algirdas tapo Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu?
- Kokį titulą turėjo kunigaikštis Kęstutis? Ką jis reiškia?
- Paaiškinkite, už ką buvo atsakingas Algirdas ir už ką Kęstutis.
- Kaip keitėsi LDK visuomenė valdant Algirdui?
Tyrinėkite
Pasidomėkite, dėl ko nesutarė Kęstutis ir Jogaila. Kaip, kur ir kodėl Kęstutis buvo nužudytas?
APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
- Išvardykite ne mažiau kaip tris šioje temoje aptartus Gediminaičių dinastijos atstovus. Paaiškinkite, kuo ši valdovų dinastija išskirtinė ir svarbi Lietuvos istorijai.
- Nurodykite ir apibūdinkite ne mažiau kaip tris didžiojo kunigaikščio Gedimino valdymo bruožus. Kuris iš jų, jūsų nuomone, yra svarbiausias? Kodėl taip manote?
- Paaiškinkite, kaip Algirdas ir Kęstutis valdė LDK. Kaip manote, ar toks valdymas pasiteisino? Atsakymą pagrįskite.
TYRINĖKITE
Suburkite bendraklasių grupę ir drauge padarykite pasirinkto Lietuvos didžiojo kunigaikščio (Gedimino, Algirdo ar Kęstučio) pilies maketą. Pasinaudodami internetu išsiaiškinkite, kokioje pilyje jis galėjo gyventi, ir kibkite į darbą, o jį baigę surenkite maketų parodą.
IŠSAKYKITE SAVO NUOMONĘ
Tikriausiai jau supratote, kad Viduramžiais net tarp vienos giminės atstovų kildavo ginčų dėl valdžios. Kaip manote, kas svarbiau: gauti valdžią ar išsaugoti gerus šeimos santykius tarp brolių ar tarp dėdės ir sūnėno? Atsakymą pagrįskite.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"