Tema 5.6 (Lietuvių kalba 7)

Įvardžiuotiniai ir sangrąžiniai dalyviai, jų rašyba, vartojimas

MOKYMOSI TIKSLAI

  • Išmoksite įvardžiuotinių dalyvių darybos ir rašybos.
  • Išmoksite sangrąžinių dalyvių darybos ir rašybos.
  • Suprasite įvardžiuotinių ir sangrąžinių dalyvių vartosenos ypatumus.

STEBIME

Dalyviams būdingos veiksmažodžio ir būdvardžio ypatybės. Pažvelkite į paryškintus sakinių žodžius ir atsakykite į klausimus.

1. Tada nuskriaustieji jautęsi tinkamai neįvertinti. 2. Slaptomis buvo šaipomasi iš tokių tuščių kalbų. 3. Kalbantysis įvardijęs pabudusiųjų jauseną. 4. Kai aušra buvo įsidienojusi, jis kreipęsis į bendraminčius.

1. Kuria spalva pažymėti įvardžiuotiniai dalyviai yra panašūs į būdvardžius gerasis, geroji, jaunesnysis, jaunesnioji?

2. Kita spalva pažymėti dalyviai yra sangrąžiniai. Kurioje žodžio vietoje yra sangrąžos dalelytė -si, -is?

3. Kuris sangrąžinis dalyvis yra su priešdėliu? Tarp kurių žodžio dalių yra sangrąžos dalelytė?

AIŠKINAMĖS

Aptardami dalyvio gramatinius požymius, sužinojote, kad dalyviai, kaip ir asmenuojamieji veiksmažodžiai, gali turėti sangrąžinę fòrmą. Sangrąžiniai dalyviai daromi iš sangrąžinių veiksmažodžių.

SANGRĄŽINIAI DALYVIAI

Nepriešdėliniai

Priešdėliniai

klausosi – klausąsis,

klausėsi – klausęsis,

klausytis – klausydavęsis, klausysiąsis;

Veikiamoji rūšis

Neveikiamoji rūšis

nesiklauso – nesiklausąs,

nesiklausė – nesiklausęs,

nesiklausyti – nesiklausydavęs, nesiklausysiąs;

atsineša – atsinešamas, atsinešama,

atsinešti – atsineštas, atsinešta.

Sangrąžinių nepriešdėlinių dalyvių vartojamas tik vardininkas: rengęsis (vns.), rengęsi (dgs.); džiaugęsis (vns.), džiaugęsi (dgs.). Kitus linksnius atstoja formos su priešdėliu be-: besirengusio, besirengusiam, besidžiaugusio, besidžiaugusiam.

Aptardami dalyvio gramatinius požymius, sužinojote ir tai, kad dalyviai, kaip ir būdvardžiai, gali turėti įvardžiúotines fòrmas.

Veikiamųjų ir neveikiamųjų dalyvių įvardžiuotinės formos daromos iš paprastųjų formų:

laukiantis + jis láukiantysis; laukianti + ji láukiančioji;

laukiamas + jis laukiamàsis; laukiama + ji laukiamóji;

laukęs, laukusio + jis láukusysis; laukusi + ji láukusioji;

lauktas + jis lauktàsis; laukta + ji lauktóji.

Įvardžiuotiniai dalyviai linksniuojami panašiai kaip įvardžiuotiniai būdvardžiai. Prisiminkite linksnius, kuriuose rašomos nosinės raidės.

 

ESAMASIS LAIKAS

Vienaskaita

Veikiamoji rūšis

Neveikiamoji rūšis

Vyriškoji giminė

Moteriškoji giminė

Vyriškoji giminė

Moteriškoji giminė

V.

K.

N.

G.

Įn.

Vt.

láukiantysis

láukiančiojo

láukiančiajam

láukiantįjį

láukiančiuoju

láukiančiajame

láukiančioji

láukiančiosios

láukiančiajai

láukiančiąją

láukiančiąja

láukiančiojoje

laukiamàsis

láukiamojo

laukiamájam

láukiamąjį

laukiamúoju

laukiamãjame

laukiamóji

laukiamõsios

láukiamajai

láukiamąją

laukiamąja

laukiamõjoje

ESAMASIS LAIKAS

Daugiskaita

Veikiamoji rūšis

Neveikiamoji rūšis

Vyriškoji giminė

Moteriškoji giminė

Vyriškoji giminė

Moteriškoji giminė

V.

K.

N.

G.

Įn.

Vt.

láukiantieji

láukiančiųjų

láukiantiesiems

láukiančiuosius

láukiančiaisiais

láukiančiuosiuose

láukiančiosios

láukiančiųjų

láukiančiosioms

láukiančiąsias

láukiančiosiomis

láukiančiosiose

laukiamieji

laukiamų

laukiamiesiems

laukiamúosius

laukiamaisiais

laukiamuõsiuose

láukiamosios

laukiamų

laukiamósioms

laukiamąsias

laukiamõsiomis

laukiamõsiose

Įvardžiuotiniai dalyviai gali sudaiktavardėti. Tuomet jie nurodo ne tik iš veiksmo kylančią ypatybę, bet ir patį daiktą arba asmenį: miegamojo (kambario, kuriame miegama) baldai, susirinko tikintieji (žmonės, kurie tiki Dievą). Sudaiktavardėjęs įvardžiuotinis dalyvis gali pakeisti daiktavardį, kai pavadina kalbamuoju momentu (laikinai) veikiantį asmenį: laukiantys žmonės ėmė nerimautilaukiantieji ėmė nerimauti.

Sudaiktavardėjęs įvardžiuotinis dalyvis, vartojamas be pažymimojo žodžio, sakinyje gali eiti veiksniu arba papildiniu.

 

Sudaiktavardėjusiu dalyviu sakinyje reiškiamas

Pavyzdys

Veiksnys

Susirinkusieji ←(Kas tylėjo?)→ tylėjo.

Papildinys

Miegančiuosius(Ką pažadino?) – pažadino didžiulis triukšmas.

ĮTVIRTINAME

1. Iš pateiktų sangrąžinių veiksmažodžių padarykite veikiamosios rūšies būtojo kartinio laiko dalyvius. Pavyzdys: apsivilko – apsivilkęsapsivilkusi. Šių žodžių gali prireikti atliekant tolesnes užduotis.

Apsivilkti, užsimauti, užsidėti, įsisegti, užsirišti, susijuosti, pasikabinti, apsiauti.

2. Pasirinkite 2.1. arba 2.2. užduotį ir ją atlikite. Vartokite sangrąžinius dalyvius.

  1. Pasidomėkite legendinės roko grupės „Antis“ istorija. Ko ji siekė savo teatralizuotais koncertais? Pažvelkite į nuotraukas ir parašykite penkis sakinius, kaip apsirengęs „Anties“ dainininkas. Kodėl, jūsų nuomone, jis taip apsirengęs?

Pavyzdys. Karo dalyvį vaizduojantis dainininkas yra įsisegęs...

 
 
  1. Pažaiskite žaidimą „Kuo tu šiandien apsirengęs?“ Sustokite po du nugara ir pasakykite, kaip šiandien apsirengęs jūsų draugas. Tuomet draugas pasakoja, kaip jūs apsirengęs. Jeigu draugas ko nors nepasako, priminkite: „Ką aš užsirišęs (užsirišusi) ant kaklo? Ką įsisegęs (įsisegusi) į atlapą?“

1. Auginame  augalus (kurie gydo). 2. Nesimokėme  ženklų (kurie įspėja). 3. Gerkite  vaistus (kurie ramina). 4. Įsijunkite  kompiuterį (kurį nešiojatės). 5. Duokite indą  vandeniui (kurį geriate). 6. Palaukite šiame ligoninės  (kabinetas, kuriame ligoniai laukia). 7. Išneškite  medžiagas (kurios sprogsta). 8. Atsivėsino  gėrimais (kurie gaivina). 9. Pasiruoškite  darbui (kurį rašys).

4. Perrašydami tekstą apie partizanų dainą „Palinko liepa šalia kelio“, atlikite užduotis.

  1. Įrašykite sudaiktavardėjusio įvardžiuotinio dalyvio mylimasis, mylimoji nurodytas formas.
  2. Pasiklausykite dainos ir atsakykite į paskutiniame teksto sakinyje užduodamą klausimą.

Atidaryti garso įrašą.

Ši daina drausta sovietų laikais. Ji primena romansą – jausmingą kūrinį, kuriame kalbama apie atsiskyrimą nuo ........................ (vns., mot. g., K.) ar ........................ (vns., vyr. g., K.). ........................ (vns., mot. g., G.) ir ........................ (vns., vyr. g., G.) kankina ilgesys. Nors ........................ (vns., vyr. g., V.) ir patiria daugybę dramatiškų situacijų, nors su ........................ (vns., mot. g., G.) nesusitinka, o be jos ........................ (vns., vyr. g., N.) gyventi be galo sunku, ........................ (dgs. vyr. g., K.) ištikimybė lieka amžiams. Klausydamiesi partizanų dainos „Palinko liepa šalia kelio“, atkreipkite dėmesį į dviejų temų – meilės tėvynei ir ........................ (vns., mot. g., N.) – sąsają. Kaip šis romansas gretina dvi ........................ (dgs., mot. g., G.)?

5. Raskite įvardžiuotinius dalyvius. Nustatykite, kuo jie eina sakinyje.

1. Kaip pabudusiųjų dvasinę jauseną įvardija kalbantysis? 2. Kodėl, jūsų manymu, kalbančiajam taip svarbu, kad kova pradedama nuo maldų? 3. Kokį kalbėjimo įspūdį rašantieji turi sukurti laiške? 4. Su kuo eilėraštyje save tapatina šaukiantysis tautą? 5. Kuri daina kvietė į kovą ir apgailėjo žuvusiuosius? 6. Kokie instrumentai turėjo groti giriamąją giesmę? 7. Kokius argumentus pasitelkdamas jis drąsina susirinkusiuosius? 8. Koks karščiausias besileidžiančiojo noras išsakomas kalno papėdėje?

APIBENDRINAME

6. Perskaitykite tekstą ir atlikite užduotis.

Báltijos kely susirinkusieji jaudinęsi, nes tarybiniais laikais toks renginys atrodė beveik neįmanomas. Kiekvienas domėjęsis, ar bus leidžiama filmuoti renginį iš sraigtasparnio. Suaugusieji buvo susikaupę ir susirūpinę, o mes, vaikai, – vien džiaugęsi ir juokęsi. Susidomėjusi laukiau, kas bus toliau. Stovinčiųjų veiduose mačiau tik šypseną, o svarbiausia – nė vieno susiraukusio, nė vieno pikto, nė vieno susierzinusio veido. Net ir tie, kurie anksčiau tarpusavyje tik bardavęsi ir pykdavęsi, dabar stovėjo vieningai susikibę rankomis. Visus vienijusi Laisvės ir Nepriklausomybės idėja.

  1. Išrinkite sangrąžinius dalyvius. Nurodykite, kas jais pasakoma apie Báltijos kelio dalyvius.
  2. Raskite įvardžiuotinius dalyvius. Vieną įvardžiuotinį dalyvį išlinksniuokite.
  3. Remdamiesi dalyvio gramatinio nagrinėjimo planu, išnagrinėkite šešis pasirinktus dalyvius.

DALYVIO GRAMATINIO NAGRINĖJIMO PLANAS

Žodis

Veiksma­žodžio forma, iš kurios padarytas dalyvis

Rūšis

Sangrą­žinis, įvardžiuo­tinis

Lai­kas

Gimi­nė

Skai­čius

Links­nis

7. Iš sąrašo pasirinkite penkis sangrąžinius dalyvius ir su kiekvienu parašykite po sakinį, kaip šiandien nusiteikę jūsų bendraklasiai arba žmonės nuotraukose.

Susidomėjęs, išsigandęs, susirūpinęs, susimąstęs, susijaudinęs, nusivylęs, pasiryžęs, įsimylėjęs, nusiteikęs pakiliai, nusiteikęs ryžtingai, besidžiaugiantis, besijuokiantis.

Prašau palaukti