Tema 2.6 (Literatūra 7)

Apie karo patirtis kitaip

Arturas Dronis – jaunas (22 m.) ukrainiečių poetas, patyręs Ukrainoje vykstančio karo realybę fronte.

Jo poezijos vertėjas į lietuvių kalbą Marius Burokas pasakoja: „Susitikom Lvive trumpam. Talentingas, protingas, puikus pasakotojas. Jis buvo grįžęs iš fronto – kontūzytas, apšalęs kojų pirštus. Jam reikėjo išsikalbėti – pasakojo mums fronto istorijas. Pasakojo, kaip sėdint kelias dienas apkasuose, kai šaltis –20 °C, ištinka haliucinacijos. Pasakojo daug. Ir tai, kaip išėjęs į frontą, galvojo neberašyti, žodžiai buvo netekę prasmės. Bet žuvus bičiuliui ir mokytojui, kuriam pats užmerkė akis, pradėjo rašyti vėl.“

Arturas Dronis
Arturas Dronis
Daugiau
Daugiau pasirinkimų

Kaip suprasti?

Eilėraštis neaprašinėja veikėjo, nepasakoja jo nuotykių. Eilėraštis kalba apie žmogaus jausmus ir išgyvenimus. Kartais tai būna netikėtai aplankęs įspūdis, kuris tarsi apnuogina lyrinį subjektą, išryškina slegiantį, neretai dramatišką, konfliktą. Eilėraštis yra labiausiai informacine prasme įkrautas tekstas. Rašyti eilėraštį – tai menas kalbėti trumpai, paminint tik aprašomų dalykų detales, pasitikint skaitytoju, kad šis atpažins užuominas, perkeltines reikšmes. Eilėraštis – tai bandymas rasti žodžius tam, ką sunku papasakoti, rasti žodžius savo išskirtinei patirčiai.

Ukrainiečio A. Dronio eilėraštyje neminimas Rùsijos karas prieš Ukrainą. Kas šio eilėraščio autorius ir apie ką konkrečiai kalbama jame, mes sužinome iš poeto ir vertėjo į lietuvių kalbą M. Buroko komentaro. Pačiame eilėraštyje tik iš vienos kitos detalės suprantame, kad kalbama, kaip fronte esantys kovotojai per atvangos valandėlę valgo mandariną.

Mandarinas šiame eilėraštyje yra svarbi detalė. Jo valgymas yra metãfora – vaizdingas paslėptas palyginimas, siejantis skirtingus, bet turinčius panašių savybių dalykus. Šiuo atveju – tai netikėtas persikėlimas iš rūsčios karo realybės į jaukų, saugų vaikystės pasaulį.

Daugiau
Daugiau pasirinkimų

Apie karo patirtis kitaip

***

  1. Kai nusisegam liemenes,
    ​nusiimam šalmus, nusivelkam
    ​striukes, nusimaunam pirštines
    ​ir valgom mandarinus prie krosnelės,
    ​ir tampam panašūs į vaikus,
    ​kartais galvoju,
    ​kad tu kažkur čia, gretimam kambary.
  1. Kaime
    ​kažkokia vietinė moteris
    ​pašaukė vaiką: „Sūneli!“
  1. Ir visi mes
    ​atsigręžėm.

Aptariame tekstą

1.1. Kieno vardu kalbama?

1.2. Iš ko galima suprasti, kas yra lyrinis subjektas ir kiti, kurių vardu kalbama? Kokie veiksmai išvardijami?

1.3. Iš kokių detalių galima spręsti, kur ir kada tai vyksta?

1.4. Kaip manote, ar skanėstų valgymas įprastas dalykas tokiomis aplinkybėmis? Kodėl šiuo atveju svarbi nuoroda, kad valgoma prie krosnelės?

1.5. Kaip mandarino valgymas susiejamas su vaikyste? Ar galima sakyti, kad jų valgymo epizodas tarsi nukelia į vaikystę?

1.6. Kaip pasikeičia kalbėjimo būdas šeštoje eilutėje? Kuriuo asmeniu prabylama?

1.7. Apie ką pagalvoja lyrinis subjektas? Kas galėtų būti tas „tu“, į kurį kreipiamasi? Ar tai galima pavadinti kario vizija?

2.1. Į kokią erdvę ir kaip persikeliama 2 epizode?

2.2. Kaip pasikeičia kalbėjimo būdas? Ar toliau kalbama apie save, ar tęsiasi kalbėjimas „mes“ vardu, ar konstatuojami įvykiai žvelgiant į juos iš šalies?

2.3. Antroje posmo eilutėje moteris pavadinama „vietine“. Ką iš to suprantame apie karius?

2.4. Kuo svarbus ir ypatingas moters kreipimasis į sūnų? Kaip tai susiję su paskutinėmis pirmo posmo eilutėmis?

3.1. Kieno vardu kalbama trečiame posme? Kokį šiame eilėraštyje jau naudotą kalbėjimo būdą tai primena?

3.2. Kaip paaiškintumėte paskutiniame posme įvardytą veiksmą „ir visi mes / atsigręžėm”? Ar tai visus tame kambaryje esančius karius aplankiusi vizija? Ką ji sako apie karius, jų amžių, tarpusavio santykius, bendrą patirtį?

Apibendriname

  1. Surašykite eilės tvarka kalbėjimo būdo pokyčius šiame eilėraštyje ir aptarkite lyrinio subjekto santykius su greta esančiais bendražygiais.
  1. Surašykite eilės tvarka eilėraštyje minimus (realius ar įsivaizduojamus) erdvės pokyčius. Pradėkite nuo to, ką galima numanyti – erdvė, iš kurios ateinama į frontą, erdvė prieš įeinant į namus, kur bus nusisegamos liemenės ir t. t.
  2. Į du stulpelius surašykite tai, kas susiję su realybe šiame eilėraštyje ir kas susiję su lyrinio subjekto ir kitų karių įsivaizdavimu (tai, ką vadinome vizijomis). Pagalvokite, į kurį stulpelį reikėtų įrašyti „mandariną“.
  1. Aptarkite perkeltinę žodžio „mandarinas“ reikšmę šiame eilėraštyje. Ką jis primena kariui?
  2. Šiame eilėraštyje minimos pirštinės ir krosnelė. Koks vaidmuo skiriamas šalčio ir šilumos priešpriešai? Kokiu metų laiku galėjo vykti eilėraštyje minimi veiksmai?
  3. Kas vienija visus, esančius kambaryje? Kaip manote, kodėl?
  4. Kodėl atsigręžimas į moters, šaukiančios sūnų, balsą toks svarbus kambaryje susirinkusiesiems?
  5. Grįžkime prie „mes“, kurių vardu kalbama. Kas jie yra eilėraščio pradžioje ir kuo jie tampa eilėraščio pabaigoje? Kas iš tikrųjų čia susirinkusiuosius labiausiai sušildo?
  6. Kas susieja susirinkusiuosius kambaryje? Kaip tai padeda suprasti eilėraščio autoriaus biografijos faktai?
  7. Kaip eilėraštis gali būti perskaitytas nežinant parašymo aplinkybių ir kaip žinant autoriaus gyvenimo kontekstą?

Kuriame tekstą

Daugelyje skaitytų tekstų kokie nors daiktai (sidabrinis asiliukas, mandarinas) ar vietos (miškas) veikėjams sukelia prisiminimus ar tam tikrus vaizdinius, kurie padeda išgyventi realybę. Sugalvokite ir aprašykite tokią situaciją, kai koks nors daiktas ar konkreti vieta iš realybės nukelia į prisiminimą ar į kokią įsivaizduojamą erdvę. Rašydami galvokite, kodėl toks persikėlimas yra svarbus.

Daugiau
Daugiau pasirinkimų
Prašau palaukti