Tema 5.8 (Literatūra 5 kl.)

Kaip suprasti?

Anekdòtas – tai trumpas juokingas pasakojimas, kuriame kalbama apie kokį nors veikėjui nutikusį įvykį ar tiesiog susiklosčiusią situaciją. Anekdote juokiamasi iš žmogaus ydų, netinkamo elgesio, nepagrįstų norų, bandymo pagudrauti savo naudai ar tiesiog iš nesusikalbėjimo. Šiam trumpam pasakojimui būdinga staigi, netikėta, juokinga pabaiga.

Anekdotai, kaip ir visi tautosakos žanrai, yra dažniau pasakojami, negu skaitomi. Senesniuose, tradiciniuose anekdotuose, panašiai kaip pasakėčiose, dažnai veikia tie patys personažai: kiškis, lapė, meška ir kt. Šiuolaikiniuose anekdotuose taip pat mėgstami pasikartojantys veikėjai, pavyzdžiui, anekdotuose mokyklos tema dažnai pasakojama apie Petriuko nuotykius.

Anekdotas yra artimas mįslei, nes jį reikia perprasti. Juoką kelia netikėtas sugretinimas, dviprasmybė, staigus minties posūkis, bet klausantieji visa tai turi patys atpažinti.

Daugiau
Daugiau pasirinkimų

JUOKAS – DALYKAS RIMTAS

Aptarkite kelis anekdotus. Juos skaitydami, atkreipkite dėmesį į tai, kas kelia juoką.

1

Kūno kultūros pamokoje visi guli ant nugaros ir „važiuoja dviračiu“.
​– Bernardai, kodėl tu nesportuoji, o ramiai guli, – pyksta mokytoja.
​– Argi nematote? Aš važiuoju nuo kalno.

Aptariame tekstą

  1. Kokios dvi veiklos gretinamos pasakojimo pradžioje?
  2. Kuo pedalų mynimas važiuojant dviračiu skiriasi nuo „važiavimo dviračiu“ atliekant pratimą?
  3. Kodėl supyksta mokytoja?
  4. Kaip manote, kodėl Bernardas pirmiausia atsako klausimu?
  5. Kokį argumentą Bernardas pateikia, paaiškindamas, kodėl ramiai guli, kai reikia „važiuoti dviračiu“? Kodėl?
  6. Kaip Bernardas siūlo suprasti atliekamo pratimo pavadinimą?
  7. Kaip vertinate tokį mokinio atsakymą? Kokias jo savybes atskleidžia ši situacija?
  8. Kas kelia šypseną šioje situacijoje?
2

Stovi ežiukas ant kelmo ir sako:
​– Aš stiprus, aš stiprus.
​Eina meška. Tik bimpt su letena, ir ežiukas nusirideno. Atsikėlė, vėl užlipo ir sako:
​– Aš stiprus, aš stiprus – tik labai lengvas.

Aptariame tekstą

  1. Kaip apie save kalba ežiukas, stovėdamas ant kelmo?
  2. Kaip vertinate tokią jo nuomonę apie save?
  3. Ką padaro pro šalį einanti meška? Kaip manote, kodėl?
  4. Kaip elgiasi atsikėlęs ežiukas?
  5. Kaip jis paaiškina tai, kas jam nutiko?
  6. Kokios ežiuko savybės atskleidžiamos šiame pasakojime?
  7. Kokia vaizduojama meška?
  8. Kas pasakojamoje situacijoje kelia šypseną?

Paaiškinkite, kuo grindžiamas pajuokavimas šiame anekdote. Atkreipkite dėmesį, kad ir šiame, ir prieš tai skaitytame anekdote apie ežiuką nė neabejojama, jog lokys yra daug stipresnis ir jam, kaip sakoma, reikia užleisti kelią.

3

Užėjo kiškis į kavinę, pasiėmė kavos, bandelę, pasidėjo ant stalo ir nuėjo rankų nusiplauti.
​Grįžta, o kavos nėra.
​– Kas išgėrė mano kavą? – klausia piktai.
​Atsistoja lokys ir sako:
​– Aš.
​– O kodėl... o kodėl bandelės nesuvalgei?

Kartais anekdotas reikalauja platesnio žinojimo, apie ką yra kalbama. Čia pateikiamą anekdotą galima suprasti tik žinant pasakėčią apie varną ir lapę, kuri išviliojo sūrį. Paaiškinkite, kas kelia juoką šiame pasakojime.

4

Sėdi varna medyje, laiko snape sūrį. Priėjo lapė ir, nieko nesakiusi, kaip dėjo jai per galvą, pagriebė sūrį ir nubėgo. Varna pakelia galvą, žvaigždutės sukasi, ir sako:
​– Matai, kaip pasakėčią sutrumpino...

Aptariame tekstą

  1. Kuo panaši šio anekdoto ir numanomos pasakėčios situacija?
  2. Kas šiame anekdote, palyginti su pasakėčia, pakeičia įvykių eigą?
  3. Kuo skiriasi varnos ir lapės vaizdavimas abiejuose pasakojimuose?
  4. Kas šiame pasakojime kelia šypseną?
  5. Kaip pasikeistų klausytojo reakcija, jeigu jis nežinotų pasakėčios apie varną ir lapę?

Aptarkite keletą mokyklinių anekdotų apie Petriuką ir kitus mokinius. Ką iš šių anekdotų galima pasakyti apie Petriuką?

5

– Mano sūnus negalės šiandien ateiti į mokyklą.
​– Taip, o kas čia kalba?
​– Mano tėtis, – atsako Petriukas.

Aptariame tekstą

  1. Kas ir ką sako pirmame dialogo sakinyje?
  2. Kieno yra antras klausimas? Kaip manote, kodėl jis užduodamas?
  3. Kodėl Petriuko atsakymas kelia juoką?
  4. Remdamiesi šio anekdoto situacija, apibūdinkite Petriuką.
  5. Kaip Petriukas išsiduoda? Kokį žodį Petriukas turėtų pavartoti, kad neišsiduotų?

Pasiaiškinkite, kas šiuose anekdotuose kelia juoką. Atkreipkite dėmesį, kad daugeliu atvejų juokiamasi iš dviprasmybės.

6

Petriukas klausia mokytojo:
​– Mokytojau, ar galima ką nors bausti už tai, ko jis nepadarė?
​– Žinoma, ne, Petriuk, – atsako mokytojas.
​– Tai gerai, nes aš nepadariau namų darbų.

7

– Petriuk, išvardyk penkis plėšrius žvėris, – sako mokytoja.
​– Vienas liūtas ir keturi tigrai.

8

– Petriuk, išasmenuok veiksmažodį „eiti“.
​– Aš einu... Tu eini...​
​– Greičiau, Petriuk!
​– Jis bėga... Mes bėgame...

9

– Ar žinai, už ką tau parašiau dvejetą? – klausia mokytoja Petriuko.
​– Na štai, mokytoja, parašėte dvejetą ir pati nežinote už ką, – stebisi Petriukas.

10

Tėvas klausia Petriuko:
​– Na, kaip sekasi mokykloje?
​– Puikiai! Sutartį su penkta klase sudariau dar metams!

Apibendriname

  1. Kas kelia šypseną skirtinguose anekdotuose?
  2. Sukurkite 1–2 anekdotus apie mokyklos gyvenimą.
  3. Surenkite anekdotų pasakojimo varžytuves.
  4. Iliustruokite vieną iš vadovėlyje pateiktų arba savo sukurtą anekdotą. Jį dailyraščiu perrašykite šalia piešinio. Pristatykite bendraklasiams, aptarkite.
    ​Surenkite darbų parodėlę „Juokas – dalykas rimtas“.
Daugiau
Daugiau pasirinkimų
Prašau palaukti