Tema 2.1 (Literatūra 5 kl.)

Šeimos jausmas

Ką turėtumėte išmokti?

  • Atskirti grožinio ir negrožinio teksto veikėjus.
  • Suvokti ir paaiškinti, kaip kuriamas veikėjo paveikslas grožiniame kūrinyje.
  • Stebėti ir suprasti, kaip keičiasi veikėjo charakteris, o neretai ir vertybės.
  • Palyginti to paties kūrinio veikėjus.
  • Palyginti skirtingų kūrinių veikėjus pagal tam tikrus bruožus.
  • Parašyti veikėjo charakteristiką.

Skyriaus įvadas

Paklaustas, kas jam svarbiausia gyvenime, dažnas atsakytų, kad šeima. Vaikui turėti mamą ir tėtį – pats didžiausias džiaugsmas. Vaikystėje svarbu, kad jie būtų arti ar bent netoliese, bet atsitinka, kad protarpiais tėvai būna nutolę trumpesnį ar ilgesnį laiką, o kartais ir, deja, negrįžtamai. O ir šeimai būnant kartu susiduriama su bendravimo sunkumais, neretai kyla ir rimtesnių nesutarimų.

Kaip tai išgyventi, išspręsti, iškęsti, ką apie tai galvoti? Čia į pagalbą gali ateiti literatūra: knygose skaitome ne tik apie vaikų džiaugsmus, saugumo jausmą glaudžiantis prie tėvų, apie niekuo nepakeičiamą mamos ir tėčio meilę, bet ir apie artimųjų keistenybes, nesusipratimus, iškylančius bendraujant ir išgyvenant kasdienes ar ypatingas situacijas.

Literatūra neretai tampa tikru pagalbininku ar atrama patyrus nuoskaudą, susidūrus su neteisybe. Rašytojai pasakoja, kaip jaučiasi ir kaip elgiasi neišklausytas, dėmesio stokojantis ar net skriaudžiamas vaikas, kai jam nesaugu, kai jis pamirštas ir nemylimas.

Skaitydami šio skyriaus tekstus pagalvosite ir apie save, ir apie savo tėvus ar kitus artimuosius. Išsakysite, o gal užrašysite savo mintis, išgyventus jausmus ir suprasite, kaip panašiai, o gal visiškai kitaip jaučiasi kiti.

Kaip suprasti?

Literatūros kūriniuose labai svarbūs yra veikėjai. Dar kitaip jie gali būti vadinami personažais, kartais juos pavadiname net herojais, jei nuveikia ką nors tikrai svarbaus ir reikšmingo ne tik sau, bet ir kitiems. Veikėjai dažniausiai būna žmonės, bet pasitaiko kūrinių, ypač literatūroje vaikams, kuriuose veikti gali ir gyvūnai, augalai, gamtos reiškiniai, fantastinės būtybės, daiktai. Bet net ir veikėjai ne žmonės turi arba įgyja žmogiškų bruožų. Taigi ir trumpame kūrinyje atskleidžiamas vienoks ar kitoks veikėjo paveikslas, kuriamas jo charãkteris, parodomi individualūs būdo bruožai.

Skaitydami šio skyriaus tekstus esate kviečiami stebėti ir suprasti, kaip kuriami veikėjų charakteriai, kaip jie keičiasi, mokytis juos aptarti, ieškoti tiksliausių apibūdinimų.

Atkreipkite dėmesį, kad charakterį atskleidžia ar kuria kūrinio įvykių seka ir šie dalykai tekste:

  • paties veikėjo veiksmai, elgesys;
  • veikėjo kalba;
  • išvaizda, apranga;
  • vardas, pavardė, pravardė;
  • aplinka, kurioje gyvena ar atsiduria veikėjas;
  • reagavimas į įvykius, kitų veikėjų veiksmus, išgyvenimus;
  • kitų veikėjų elgesys, atsiliepimai, komentarai;
  • pasakotojo komentarai;
  • požiūris į gyvenimą, vertybes.

Vienų veikėjų charakteriai jums bus lengviau suprantami, kiti galbūt sunkiau apčiuopiami, o treti gal liks visai svetimi, mįslingi, bet būtent tokie kuo įvairesni literatūriniai susitikimai su kuo skirtingesniais personažais yra itin vertingi. Taigi, norint geriau ką nors perprasti, reikia mokytis skaityti atidžiai, sugaudyti svarbias kūrinio detales, jas kaupti, įsidėmėti, susieti ir padaryti išvadas. Toks skaitymas ir kūrinio personažo pažinimas ne tik įdomus, bet ir naudingas, nes skaitytojui padeda geriau suprasti ir savo paties, ir kitų žmonių charakterį gyvenamoje tikrovėje, kaupti bendravimo patirtį.

Prašau palaukti