Lietuvių rašytoja Vanda Juknaitė gimė 1949 m. Rõkiškio rajone. Ji daug metų dėstė literatūrą universitete. Rašo dramas, prozą, publicistiką. Ne vienus metus dirbo su benamiais, gatvės vaikais, neįgaliaisiais, įsteigė jiems stovyklą.
Knygoje „Tariamas iš tamsos“ yra pokalbis su jūsų bendraamžiu Jonu iš daugiavaikės šeimos. Aptarsime kelias pokalbio ištraukas. Skaitydami pagalvokite, ar pritariate Jonui. Įsidėmėkite, apie ką kalbama, kaip nuo vienų dalykų pereinama prie kitų.
Kokį įsivaizduojate patį Joną? Gal dėl kai ko norėtumėte su juo pasiginčyti?
TARIAMAS IŠ TAMSOS
Jonas
Vilnius Antãkalnio vidurinė mokykla, 6 kl.
<...>
1
V. J. O ką tu labiau myli, mamą ar tėtę?
Jonas Negaliu pasakyti, tikrai. Pas mus nėra šitaip. Abudu myliu. Vienodai.
V. J. O kas yra meilė?
Jonas Meilė yra bendravimas gal. Atsidavimas kitam.
V. J. Tai tada, kai atsiduodi kitam, sau lyg ir nieko nebeturi.
Jonas Daug kas, aš nežinau, kažkoks čia dabar žmogus yra pasakęs, kad mieliau dovanoti, negu gauti.
V. J. „Kažkoks čia dabar žmogus“, matyt, buvo didelis turtuolis. Vargšui džiaugsmingiau yra gauti.
2
Jonas Mes per Kalėdas vienas kitam padarom po dovanėlę. Aš padarau visoms savo seserims ir broliams, o jie visi padaro man. Ir taip visi gaunam daug dovanėlių. Gauti ne taip malonu, kaip matyti, kad kitiems patinka, jų reakciją.
V. J. Smagiau suteikti kitam džiaugsmo, nei pačiam džiaugtis? Kaip suprasti? Šiuolaikiniai žmonės mokosi mylėti patys save.
Jonas Gal ir nesuprantama. Bet kai per Kalėdas visi šypsosi, plėšia mažiai ten tas visas dovanėles, žiūri ten tuos visus saldainius, ten viską, ir taip linksma. Kažkam tu reikalingas, kartu ir matai tada.
3
V. J. Tokiems darbams reikia labai didelės širdies. Jauti, kad ji labai didelė, ar nejauti?
Jonas Ne, nejaučiu.
V. J. O mamos širdis?
Jonas Didelė.
V. J. Kodėl?
Jonas Dėl to... ji dėl mūsų labai stengiasi. Net kai kada vakarais labai ilgai dirba.
V. J. O ką ji dirba?
Jonas Sakykim, ko nespėjo padaryti per dieną. Vakarais sudeda drabužius, ką rytoj rengtis, na, mažiesiems.
V. J. O tu jau pats susidedi?
Jonas Taip, žinoma. Mamai labai patinka, kai turi laisvo laiko, tai čia va būna vakarais vėlai, sakykim, pasiūti krepšį sesei ar kam.
V. J. Tokį krepšį, kokio kiti neturi?
Jonas Mhm. Sakykim, dabar madingos „tašės“2 plačia rankena, ir ta „tašė“ kaip maišas koksai. Iš gražių gobelenų, tai labai gražiai atrodo.
2 Tãšė (vok. Tasche, neteiktina svetimybė) – rankinė, krepšys.
V. J. Iš to, ką čia pasakoji, gali pamanyti, kad mama lepina jus.
Jonas Ne.
V. J. Kodėl ne?
Jonas Nežinau, kaip čia pasakyti. Gal tėvai lepina vaikus tada, kai leidžia jiems viską daryti, nesudraudžia ir nepataria gal ko, ko negalima ir nereikia daryti. Pas mus, daug kas sako, pas mus namuose yra tvarka.
4
V. J. Tokiuose namuose, kur mažai vietos ir devyni vaikai, yra tvarka? Kad nuolatinė betvarkė, tai tikiu.
Jonas Taip sako. Tokiai šeimai reikia tvarkos. Dėl to, kad jei nebūtų tvarkos, tai būtų baisu.
V. J. Aš labai noriu sužinoti, bet niekaip nesiseka, kaip ta tvarka yra padaroma.
5
Jonas Gal ne viskas duodama, ko tu nori. Yra viskam riba.
V. J. Vaikams paaiškinama, kad čia yra riba?
Jonas Tu pats turi jausti tą ribą.
V. J. Kokiu būdu?
Jonas Na, pavyzdžiui, nori ir neprašai.
V. J. O kaip sužinoti, kad nereikia prašyti?
Jonas Ta riba yra, kai žinai, kas tau būtina, kas tau reikalinga.
V. J. Turi pats atsirinkti?
Jonas Na, tai turi pagalvoti, ar tau praktiškai to daikto prireiks, ar tik tam kartui.
V. J. Turi žinoti, kad ne visi žmogaus norai gali būti išpildyti?
Jonas Žinoma.
6
V. J. Ar dažnai serga tavo broliukai ir sesutės?
Jonas Ne. Na, gal mes stengiamės teikti pirmenybę ten tokiom žolelėm, arbatom. Dėl to, kad galima išgyti ir kitaip, be antibiotikų.
V. J. Bet kad galėtum pakeisti antibiotikus žolelėmis, reikia prie vaiko labai daug stovėti, labai rūpestingai jį slaugyti.
7
Jonas Taip... tai aš tą ir sakau. Jei mama nori ką nors dėl savęs nuveikti, tai dažnai tą daro vakarais. Savo malonumui ką nors ar kažką...
V. J. Kai jūs visi sumiegat?
Jonas Taip, kai sumiegam.
V. J. Tai kiek ji pati miega?
Jonas Nežinau... Dabar tiksliai pasakyti negaliu, dėl to... būna... Kai tas broliukas mažas, tai jis ir naktį verkia, mama turi keltis ir su juo būt. Na, tai tas miegas yra toks kaip ir sujauktas, galima sakyt.
V. J. Ar tu manai, kad tavo mama laiminga?
Jonas Taip.
V. J. Iš ko sprendi?
Jonas Na... gal jai sunku, bet ji niekada to neparodo... kad ji... kad jos ta šypsena nėra dirbtinė.
V. J. Žmogau, ir tavo šypsena nėra dirbtinė. Dažnai ji jus pabučiuoja?
Jonas Na, sakykim, kai kur nors išeini, kai grįžti.
V. J. Tai ji nieko daugiau ir neveikia, tik bučiuojasi ir bučiuojasi, devyni išeina, devyni grįžta...
Jonas Ne, ne visada. Sakykim, kai į kokį žygį išeini, kai kur toliau išvažiuoji. Tokiais atvejais.
<...>
8
V. J. Sakai, kad reikia turėti labai šiurkščią, žiaurią širdį, kad paliktum savo vaiką. Bet mokyklose daugėja agresyvių vaikų. Pasitaiko, kad vaikai nužudo savo bendraklasius ir mokytojus. Gal esi apie tokius dalykus girdėjęs?
Jonas Esu girdėjęs. Čia matote vaikus, tai irgi yra tokių, kurie prie kitų kabinėjasi, nori pasirodyti, kokie jie stiprūs.
V. J. Kodėl jie nori pasirodyti?
Jonas Gal jiems kažkas negerai ar gal jie turi problemų šeimoje?
9
V. J. O kas vaikui šeimoje yra blogiausia? Kas tai būtų?
Jonas Gal neturėti mamos arba tėčio, gal kai tėvai grįžta vėlai vakare. Na, kai nebūna dieną su tuo vaiku ir nebendrauja.
V. J. Kai tėvai grįžta namo vėlai vakare, tai tas pats, kas jų neturėti?
Jonas Aišku... vis dėlto, kai neturi, tai gal ir skaudžiau... netgi gal...
V. J. Netgi gal.
Jonas Šiaip labai panašu vis dėlto. O gal net atvirkščiai yra. Skaudžiau, kai turi tėvus, bet jie tavim nesirūpina, negu iš viso jų nėra. Manau net gal... yra skaudžiau, negu iš viso neturėti tėvų.
10
V. J. Šiuolaikiniai tėvai labai neturi laiko. Jie mano, kad savo meilę galima išreikšti perkant dovanas, daiktus. Vaikai prie to pripranta ir sako: noriu, pirk, arba pabėgsiu iš namų. Pirk, arba nusižudysiu, noriu, ir viskas.
Jonas Vaikai paprastai nepagalvoja, ar jiems visa tai yra būtina.
11
V. J. Tai kas gi vis dėlto vaikams yra būtina?
Jonas Čia šiaip, gal ne tik vaikams... Bendravimas, meilė.
V. J. Kai to neturi, turbūt dėl to tada koks „plejeris“3 tampa gyvybės ar mirties klausimu?
3 Plejeris (angl. player, neteiktina svetimybė) – grotuvas, leistuvas, ausinukas.
Jonas Taip.
V. J. O kodėl svarbiausia bendravimas ir meilė?
Jonas Iš šitų abiejų svarbesnė meilė.
V. J. Kodėl?
Jonas Be meilės nebūtų bendravimo. O be bendravimo žmonės tada gyventų visi atskirai. Jei visi atskirai, tai negalėtų susitarti, ir nebūtų tvarkos. O jei nebūtų tvarkos, tai būtų kažkokia jovalynė. Kiekvienas darytų, ką tiktai nori.
V. J. Įdomu – ką jie norėtų daryti?
Jonas Jie darytų viską savaip.
V. J. Neatsižvelgdami į kitus?
Jonas Taip. Neatsižvelgdami į kitus.
12
V. J. Manai, kad žmonės dėl visų dalykų gali susitarti?
Jonas Taip. Turi susitarti.
V. J. Bet kaipgi žmonėms susitarti, kai visų nuomonės skiriasi?
Jonas Žinoma, dažnai sprendimas būna ne visai toks, kaip tu nori. Tai, žinoma, galima ir prieštarauti, ir stengtis, kad jis būtų pasiektas, bet kad nebūtų pykčio įžiebta. Tartis, kad sutaptų visų nuomonė.
<...>
Aptariame tekstą
- Kuo ypatinga šeima, kurioje auga Jonas? [1–4]
- Kaip Jonas supranta meilę? [1]
- Ką jis sako apie Kalėdų dovanas? Ką jam reiškia dovanoti ir gauti dovanų? [2]
- Kaip Jonas aiškina, ką reiškia turėti didelę širdį? [3]
- Ką Jonas sako apie tvarką namuose? Kodėl ji labai svarbi jų šeimoje? [4]
- Apie kokias ribas jis kalba? Kas jas nustato? [5]
- Kaip gydosi Jono šeima? Ką tai atskleidžia apie jų šeimą? [6]
- Ką Jonas pasakoja apie mamą? Kaip ji rūpinasi vaikais? [7]
- Iš ko Jonas supranta, kad mama laiminga? Kodėl pabrėžia, kad jos šypsena ne dirbtinė? [7]
- Kaip Jonas aiškina nederamo kai kurių vaikų elgesio priežastis? [8]
- Kas, pasak Jono, vaikui blogiausia šeimoje? [9]
- Į kokią šiuolaikinių tėvų problemą atkreipia dėmesį Joną kalbinanti rašytoja? Kaip šie tėvai sprendžia problemą? [10]
- Kas, Jono nuomone, svarbiausia vaikui ir apskritai žmogui? [11, 12]
- Kaip Jonas siūlo gyventi siekiant to, kas svarbiausia? [12]
Apibendriname
- Kas yra pokalbio dalyviai? Kas rodo, kad jie kalbėjosi iš tiesų ir pokalbis nėra išgalvotas?
- Ar Jonas kalba nuoširdžiai, sako tai, ką iš tikrųjų mano, ar nori įtikti pašnekovei, parinkti „teisingą“ atsakymą, pasirodyti geresnis, negu yra? Kodėl taip manote?
- Ko savo klausimais Jonui siekia rašytoja?
- Apibūdinkite Joną, remdamiesi jo atsakymais.
- Kaip gyvena daugiavaikės šeimos mama? Kaip berniukas supranta mamos laisvą laiką? Ar tas laikas iš tiesų laisvas?
- Kaip patys atsakytumėte į rašytojos klausimą „Ar tu manai, kad tavo mama laiminga?“
- Paaiškinkite Jono mintį, kad blogiausia vaikui tada, kai jis turi tėvus, bet jie juo nesirūpina, neskiria pakankamai laiko. Ar pritariate Jonui? Paaiškinkite, kodėl.
- Kuriems Jono atsakymams pritariate? Dėl kurių norėtumėte ginčytis?
- Ko dar paklaustumėte Jono? Gal paprašytumėte ką nors patarti?
- Užpildykite lentelę: palyginkite Jono požiūrį į meilę šeimoje su G. Morkūno teksto „Vasara su Katšuniu“ veikėjo Bernardo nuomone, kokie yra mylintys ir nemylintys tėvai.
Tėvų meilė pagal Joną | Tėvų meilė pagal Bernardą | Netikra meilė pagal Joną ir Bernardą |
|
Kuriame tekstą
Remdamiesi Jono atsakymais, keliais sakiniais aprašykite gyvenimą didelėje laimingoje šeimoje. Rašykite pirmuoju asmeniu (Jono vardu) arba trečiuoju asmeniu (žvelgdami į viską iš šalies).