Tema 6.7 (Biologija 7 kl)

Sporiniai induočiai – augalai, turintys apytakos indus (6.6 tema)

Sąvokos: sporiniai induočiai, soras, polaiškis

Ar kada nors teko matyti žydintį papartį? Iš ko susidarė akmens anglys? Kaip atrodė augalai prieš 300 milijonų metų ir kokios tuo metu buvo sąlygos? Sporiniai induočiai skiriasi nuo samanų, nors, kaip ir jos, dauginasi sporomis.

Šioje temoje jūs:

  • susipažinsite su sporiniais induočiais ir jų sandara;
  • išsiaiškinsite, kaip dauginasi sporiniai induočiai;
  • palyginsite samanų ir sporinių induočių dauginimosi ypatumus;
  • suprasite, kodėl tokie svarbūs sporiniai induočiai.
6.6.1 pav. Kelminis papartis (Dryopteris filix-mas)
6.6.2 pav. Šarkakojis pataisas (Lycopodium clavatum)
6.6.3 pav. Dirvinis asiūklis (Equisetum arvense)

Prieš 300 milijonų metų Žemėje karaliavo sporiniai induočiai – dideli medžiai. Tai labai sena augalų grupė. Dabartiniai sporiniai induočiai yra įvairaus dydžio, dažniausiai žoliniai augalai. Prie jų priskiriami žoliniai ir mediniai paparčiai (Dryopteris) (6.6.1 pav.), pataisai (Lycopodium) (6.6.2 pav.), asiūkliai (Equisetum) (6.6.3 pav.). Šie augalai vieni į kitus mažai panašūs. Sporiniai induočiai geriau prisitaikę išgyventi sausumoje. Jie turi lapus, stiebus, šakniastiebius su šaknimis ir apytakinius audinius. Lapai padengti plonu vaškiniu sluoksniu, todėl taupiai garina vandenį.

Daugiau
Daugiau pasirinkimų

Paparčiai niekada nežydi

Paparčiai – daugiamečiai žoliniai augalai, augantys ūksminguose, drėgnuose miškuose. Po žeme jie turi stambų šakniastiebį, iš kurio dygsta lapai. Kad augtų, naudoja per praeitą vasarą šakniastiebyje sukauptas maisto atsargas. Vasaros viduryje paparčio apatinėje lapų pusėje susidaro rusvos spalvos kauburėliai – sorai (6.6.4 pav.). Juose bręsta sporos. Subrendusios sporos išbyra ir drėgnoje dirvoje sudygsta. Nuo sporų sudygimo iki augalo susiformavimo praeina daug laiko. Taigi paparčiai niekada nežydi.

6.6.4 pav. Apatinėje paparčių lapų pusėje susiformuoja sorai, o juose subręsta sporos, kuriomis paparčiai dauginasi.

Panagrinėkite, kaip dauginasi ir vystosi papartis (6.6.5 pav.). Paparčiai šakniastiebiais gali daugintis ir vegetatyviškai.

6.6.5 pav. Paparčio vystymosi ciklas
Daugiau
Daugiau pasirinkimų

Asiūkliai – į eglutes panašūs augalai

Asiūkliai (6.6.6 pav.) auga drėgnuose miškuose, pelkėse, laukuose, pievose ir daržuose kaip piktžolė. Ypač dažnas dirvinis asiūklis. Šie augalai išaugina dvejopus stiebus. Pavasarį išauga rudi stiebai, kurių viršūnėse susidaro varputės, o jose subręsta sporos. Sporoms išbyrėjus, rudi pavasariniai stiebai nunyksta. Tuomet iš to paties šakniastiebio išauga tiesūs vegetatyviniai stiebai su šakelėmis iš šonų. Tai žali vasariniai stiebai, kurių paskirtis – fotosintetinti ir šakniastiebiuose kaupti organinių medžiagų atsargas.

6.6.6 pav. Dirvinis asiūklis: a – vasarinis stiebas; b – pavasarinis stiebas.
Daugiau
Daugiau pasirinkimų

Pataisai – visžaliai augalai

6.6.7 pav. Šarkakojis pataisas

Pataisai (6.6.7 pav.) – nedideli žoliniai augalai – auga miškuose. Turi gulsčius ir stačius stiebus. Statūs stiebai išauga iš gulsčių, yra sudaryti iš dviejų šakelių. Šių šakelių viršūnėse išauga varputės, o jose subręsta sporos, kuriomis pataisai dauginasi. Sporos dygsta labai lėtai, o ir pats augalas auga labai lėtai. Pataisams, kaip ir samanoms, daugintis reikalingas vanduo. Pataisai įrašyti į Lietuvos saugomų augalų sąrašą.

Daugiau
Daugiau pasirinkimų

Akmens anglių susidarymas

Prieš 300 milijonus metų augo didžiuliai senoviniai sporiniai induočiai. Pasikeitus klimatui, šie augalai žuvo ir atsidūrė vandens telkiniuose. Bėgant laikui, juos palaidojo upių sąnašos arba pelkių dumblas. Veikiami Žemės plutos judesių ir slegiami naujų sąnašų, durpių sluoksniai grimzdo vis giliau. Dėl didelio slėgio ir Žemės gelmių šilumos jie per milijonus metų virto anglimis (6.6.8 pav.). Anglys gerai dega, išskiria daug šiluminės energijos, todėl žmogus jas naudoja kaip iškastinį kurą.

6.6.8 pav. Akmens anglių susidarymas

Klausimai ir užduotys

  1. Kokie augalai priskiriami sporiniams induočiams?
  2. Nurodykite, ką bendro turi visi sporiniai induočiai.
  3. Kokia asiūklio pavasarinio ir kokia vasarinio stiebo paskirtis?
  4. Paaiškinkite, kodėl sporiniai induočiai užauga aukštesni nei samanos.
  5. Paaiškinkite, kodėl paparčio kiaušialąstei apvaisinti būtinas vanduo.
  6. Palyginkite gegužlinio ir paparčio sandarą ir dauginimosi ypatumus.

Praktinė veikla

Atlikite praktinį darbą „Augalų stiebų skersinio pjūvio tyrimas“.

Darbo tikslas – patyrinėti ir palyginti skirtingų augalų stiebų skersinį pjūvį.

Priemonės ir medžiagos: kelių augalų – paparčio, asiūklio, chrizantemos – stiebai, vanduo, rašalas, stiklinė, peilis.

Darbo eiga:

  1. Į stiklinę su vandeniu įlašinkite keletą lašų rašalo.
  2. Įmerkite paparčio, asiūklio, chrizantemos stiebus.
  3. Po kelių valandų skersai perpjaukite visus stiebus.
  4. Apžiūrėkite kiekvieno stiebo pjūvį.
  5. Stebimą vaizdą nupieškite sąsiuvinyje.
  6. Palyginkite paparčio, asiūklio, chrizantemos stiebus, nurodydami skirtumus.

Apibendrinimas

  • Sporiniams induočiams priklauso paparčiai, asiūkliai, pataisai.
  • Sporiniai induočiai turi vandens ir rėtinius indus, todėl yra labiau išsivystę už samanas.
  • Dauginasi sporomis, lytiškai daugintis būtinas vanduo.
  • Iš senovinių sporinių induočių susidarė akmens anglys.
Daugiau
Daugiau pasirinkimų
Prašau palaukti