Ar įsivaizduojate, kokie augalai yra svarbūs ir naudingi gyvūnams ir žmogui? Žmogus augalus naudoja maistui, vaistams, aprangai, jais puošia namus ir aplinką. Tokie naudą žmogui teikiantys augalai vadinami naudingaisiais augalais.
Šioje temoje jūs:
- sužinosite apie naudinguosius augalus;
- gebėsite apibūdinti svetimžemių augalų rūšis ir jų įtaką kitoms augalų rūšims.
Kuo mums svarbūs augalai?
Augalai kaupia organizmui būtinas maisto medžiagas ir vitaminus. Dauguma žmonių neįsivaizduoja savo namų be duonos. Javai (6.9.1 pav.) – rugiai, kviečiai, miežiai – yra duoniniai augalai. Jų grūdai malami į miltus arba smulkinami ir gaunamos kruopos. Iš miltų kepama ne tik duona, bet ir įvairūs pyragai, tortai, gaminami makaronai. Iš kruopų verdamos košės, gaminami įvairūs garnyrai.
Kai kurių augalų sėklos kaupia augalinius riebalus, iš jų gaunamas aliejus. Tokie augalai vadinami aliejiniais. Daugiausia aliejaus sukaupia linų, sezamų, sojų, alyvmedžių sėklos, kokosų ir aliejinių palmių vaisiai. Įvairios šalys naudoja vis kitokį aliejų. Lietuvoje populiariausias spaustas rapsų (6.9.2 pav.) ir saulėgrąžų (6.9.3 pav.) aliejus.
Augalai, iš kurių gaunamas pluoštas, vadinami pluoštiniais. Lietuvoje nuo seno auginami pluoštiniai linai. Specialiai apdorojus jų stiebus gaunami verpalai. Linai rudenį raunami ir iškuliamos sėklos. Linų sėklos vadinamos sėmenimis (6.9.4 pav.). Pasaulyje yra daugiau augalų, iš kurių gaunamas pluoštas, tik šie augalai Lietuvoje neauga. Tai vilnamedis (6.9.5 pav.), kurio pluoštas susidaro tiesiog ant sėklų ir jas apauga. Iš šio pluošto verpiami siūlai, audžiami audiniai. Iš perdirbti skirtų atliekų gaminama vata.
Dar 5000 m. pr. Kr. buvo pastebėta, kad augalai turi gydomųjų ypatybių. Tokie augalai vadinami vaistiniais. Lietuvoje auga apie 800 vaistinių augalų rūšių. Jie naudojami vaistams, gydomiesiems gėrimams, antpilams ir kompresams gaminti. Liepų, šermukšnių, čiobrelių (6.9.6 pav.) žiedų arbata mažina temperatūrą, malšina kosulį, lengvina atsikosėjimą. Valerijonų šaknys, katžolės, gudobelių žiedų arbata gerina širdies veiklą. Ramunėlių žiedų arbata nuramina, padeda greičiau užmigti. Alavijų sultys pagreitina žaizdų gijimą. Karčiųjų kiečių lapai gerina virškinimą (6.9.7 pav.).
Nors augalai turi gydomųjų ypatybių, kiekvieną žmogų gali veikti skirtingai, todėl savavališkai vartoti šių augalų nerekomenduojama. Reikėtų pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Tikriausiai nerasime namų, kuriuose neauga gražių kambarinių ar sodo augalų. Tokie augalai vadinami dekoratyviniais. Šiuos augalus žmonės renkasi pagal poreikį ir pagal tai, kiek jiems reikia priežiūros (6.9.8 pav.). Vieniems labiau patinka žydintys, kitiems – žaliuojantys augalai. Iš kitų kraštų atvežtiems augalams reikia išskirtinių sąlygų, todėl jie auginami oranžerijose.
Svetimžemiai augalai
Ko gero, jau nieko nestebina po pasaulį keliaujantys žmonės. Jie kartais parsiveža egzotinių augalų. Vienus augalus, pavyzdžiui, bulves, pomidorus, kukurūzus, žmonės atvežė tikslingai, bet yra ir tokių, kurie pas mus pateko atsitiktinai, pavyzdžiui, įvairios piktžolės su prastai išvalytomis javų sėklomis. Daug augalų atkeliavo su įvairiais kroviniais, naudingosiomis iškasenomis, pavyzdžiui, akmens anglimis. Augalai, kurie atkeliavo į mūsų kraštą ir išplito ten, kur jų seniau nebuvo, vadinami svetimžemiais, arba invaziniais, augalais (6.9.9–6.9.11 pav.). Jie išplito soduose, daržuose, pievose, vandens telkiniuose. Tokie augalai keičia kraštovaizdį, išstumia seniai augančias augalų rūšis, todėl yra nepageidaujami. Jie labai greitai plinta, todėl naujose vietose neturi konkurentų.
Klausimai ir užduotys
- Nurodykite, kaip augalai skirstomi pagal naudingumą.
- Kurie augalai naudojami duonai gaminti?
- Palyginkite lino ir vilnamedžio pluoštus.
- Kaip kitų kraštų augalai patenka į mūsų šalį?
- Paaiškinkite, kodėl taip greitai išplinta svetimžemiai augalai.
- Pamąstykite, kokių priemonių būtų galima imtis, kad sumažėtų svetimžemių augalų ir jie neišstumtų vietinių augalų rūšių.
Praktinė veikla
Susiskirstykite grupėmis ir parenkite pristatymus:
- Viena iš pasirinktų temų apie augalų naudą:
- Lietuvoje auginami aliejiniai augalai;
- Lietuvoje augantys vaistiniai augalai;
- Lietuvoje auginami javai, naudojami duonai ir kitiems kepiniams;
- Lietuvoje auginami pluoštiniai augalai.
- Apie pasirinktus 2–3 svetimžemius augalus.
- Apie 2–3 nykstančius ir į Lietuvos raudonąją knygą įrašytus augalus.
Apibendrinimas
- Augalai grupuojami pagal paskirtį: duoniniai, pluoštiniai, vaistiniai, dekoratyviniai.
- Augalai maitinasi patys ir maitina kitus organizmus.
- Iš pluoštinių augalų gaminamas pluoštas verpalams, vaistiniai augalai naudojami ligoms gydyti, iš aliejinių augalų gaunamas aliejus, dekoratyviniai augalai puošia žmogaus aplinką.
- Svetimžemių, arba invazinių, augalų sėklos įvežamos tikslingai arba atsitiktinai su kroviniais.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"