Skyriaus santrauka
Žiedinio augalo organų (1 pav.) paskirtis
- Žiedai skirti daugintis.
- Lapai vykdo fotosintezę.
- Stiebai iškelia, laiko lapus ir žiedus, apytakiniais audiniais keliauja vanduo ir maisto medžiagos.
- Šaknys įtvirtina augalą dirvožemyje, siurbia vandenį ir mineralines medžiagas, kaupia maisto atsargas.
Žiedai skirstomi į pavienius (2 pav.) ir žiedynus (3 pav.).
Lapai skirstomi į paprastuosius ir sudėtinius (4 pav.).
Lapo išorinė sandara: lapkotis, lapalakštis, lapo gyslos (5 pav.).
Šaknys skirstomos į liemenines ir kuokštines (6 pav.).
Žiedas – gaubtasėklių lytinio dauginimosi organas (7 pav.).
Procesas, kai vabzdžiai arba vėjas perneša žiedadulkes, vadinamas apdulkinimu. Ant piestelės purkos patekusi žiedadulkė sudygsta. Apvaisinimas įvyksta tada, kai vienas iš spermių susilieja su kiaušialąste.
. . .
Augalo vaisių sudaro sėkla ir apyvaisis. Sėkla formuojasi iš sėklapradžio, apyvaisis – iš sienelės.
Pagal vaisiaus susidarymą skiriami tikrieji vaisiai (formuojasi iš mezginės) ir netikrieji vaisiai (formuojasi iš kitų žiedo dalių). Dar vaisiai skirstomi į atsidarančiuosius, skeltavaisius ir uždaruosius; vienasėklius ir daugiasėklius.
Vaisiai saugo bręstančias sėklas ir padeda jas paskleisti. Sėkloms plisti padeda gyvūnai, vėjas, vanduo, paskleidžia pats augalas.
Augalų dauginimasis vegetatyviniais organais vadinamas nelytiniu, arba vegetatyviniu, dauginimusi. Augalai gali daugintis svogūnais, stiebagumbiais, šakniastiebiais, dauginami skiepijant, akiuojant.
. . .
Samanos turi lapus, stiebą, netikras šaknis – rizoidus, ląstelėse yra chloroplastai, todėl jos priskiriamos augalams. Samanose vanduo su ištirpusiomis mineralinėmis medžiagomis juda ne indais, o skverbdamasis iš ląstelės į ląstelę. Pelkių samanos kiminai rizoidų neturi. Iš kiminų susidaro durpės. Samanos dauginasi sporomis.
Sporiniams induočiams priklauso paparčiai, asiūkliai, pataisai. Jie turi vandens ir rėtinius indus, todėl yra labiau išsivystę už samanas. Dauginasi sporomis, lytiniam dauginimuisi būtinas vanduo. Iš senovinių sporinių induočių susidarė akmens anglys.
Plikasėkliai nežydi ir nebrandina vaisių, tačiau dauginasi sėklomis. Kankorėžiai – plikasėklių dauginimosi organas. Plikasėklių apvaisinimui vanduo nereikalingas. Didžioji dalis plikasėklių turi visžalius lapus – spyglius.
Gaubtasėkliai yra geriausiai išsivysčiusi ir gausiausia augalų grupė. Gaubtasėklių sėklas gaubia vaisius. Jie turi žiedus, todėl vadinami žiediniais augalais. Pagal sėklaskilčių skaičių sėkloje gaubtasėkliai skirstomi į vienaskilčius ir dviskilčius.
. . .
Augalai pagal paskirtį grupuojami į duoninius, pluoštinius, vaistinius, dekoratyvinius. Jie maitinasi patys ir maitina kitus organizmus. Iš pluoštinių augalų gaminamas pluoštas verpalams, vaistiniai augalai naudojami ligoms gydyti, iš aliejinių augalų gaunamas aliejus, dekoratyviniai augalai puošia žmogaus aplinką. Svetimžemių, arba invazinių, augalų sėklos įvežamos tikslingai arba atsitiktinai su kroviniais.
Pasitikrinu ir įsivertinu
Moku sąvokas.
Baikite sakinius:
- Gaubtasėklių dauginimosi organai yra ...
- Mezginėje yra ..., kuriame bręsta moteriškoji lytinė ląstelė.
- Žiedinių augalų šaknys yra ... ir ...
- Žiedinių augalų lapai skirstomi į ... ir ...
- Kuokeliniai žiedai yra ..., o piesteliniai – ...
- Žiedą sudaro ..., ..., ..., ..., ...,
- Apdulkinimas – tai ...
- Apvaisinimas – tai ...
- Pagal apyvaisį žiedinio augalo vaisiai skirstomi į ... ir ...
- Vegetatyvinis dauginimasis – ...
- Rizoidai – tai ...
- Kiminai yra ...
- Polaiškis yra ...
- Plikasėkliai augalai neturi ...
- Samanos ir sporiniai induočiai dauginasi ..., o plikasėkliai ir gaubtasėkliai – ...
- Mokslas, nagrinėjantis augalus, jų sandarą, gyvenimo būdą ir įvairovę, vadinamas ...
Gebu atpažinti ir apibūdinti.
- Išvardykite visas augalų grupes ir nurodykite po 2–3 šioms grupėms priklausančius augalus.
- Įvardykite paveiksle pažymėtas augalo dalis.
- Įvardykite paveiksle pažymėtas žiedo dalis. Kokia jų paskirtis?
- Kokie požymiai rodo, kad samanos yra paprastos sandaros augalai?
- Palyginkite gegužlinius ir kiminus. Kuo šios samanos panašios ir kuo skiriasi?
- Paparčiai, asiūkliai, pataisai – visi šie augalai priskiriami sporinių induočių grupei. Paaiškinkite, kodėl.
- Palyginkite dirvinio asiūklio pavasarinius ir vasarinius stiebus. Ar kiti sporiniai induočiai tokius turi?
- Persibraižykite ir užpildykite lentelę.
Vabzdžių ir vėjo apdulkinamų žiedų palyginimas
Požymis | Vabzdžių apdulkinamas žiedas | Vėjo apdulkinamas žiedas |
Žiedo dydis | Didelis | Mažas, smulkus |
Žiedo spalva | ||
Nektaras | ||
Žiedo aromatas | ||
Žiedadulkių kiekis | ||
Žiedadulkių dydis | ||
Kuokelių ir piestelių išsidėstymas |
- Nurodykite penkis vėjo ir penkis vabzdžių apdulkinamus žiedinius augalus.
- Įvardykite paveiksle pažymėtas sėklos dalis. Kuriuo skaičiumi pažymėta vienaskilčio augalo sėkla, o kuriuo – dviskilčio?
Gebu paaiškinti ir įrodyti.
- Paaiškinkite, kodėl neverta ieškoti paparčio žiedo.
- Papasakokite, kaip susidaro durpės.
- Kodėl kankorėžiai nėra nei sėklos, nei vaisiai?
- Paaiškinkite, kaip spygliuočiai prisitaikę taupyti vandenį.
- Įvardykite kelias svetimžemių augalų rūšis, paplitusias Lietuvoje. Kaip šie augalai pateko į mūsų kraštus?
- Pateikite pavyzdžių, kai augalai ir gyvūnai yra vieni kitiems naudingi.
- Pasidomėkite, iš kokių augalų gaunamas natūralus pluoštas.
- Pasidomėkite, kodėl sodininkai kultūrinius augalus daugina vegetatyviškai.
- Išvardykite augalus, kurie naudingi ir kaip aliejiniai, ir kaip pluoštiniai augalai.
- Pateikite pavyzdžių, kuo naudingos pelkių samanos kiminai.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"