Sąvokos:
paveldimumas, kintamumas, mutacija, dirbtinė atranka, selekcija, veislė
Šioje temoje jūs:
- suprasite, kad visi žmonių auginami ir veisiami organizmai turi laukinius protėvius;
- sužinosite, kad visi palikuonys ne tik paveldi tėvų požymius, bet ir turi savitų;
- atlikdami praktinę veiklą sužinosite daugiau apie žmonių auginamas augalų ar gyvūnų veisles.
Atidžiai apžiūrėkite 3.1.1 paveiksle parodytas kates. Kuo jos panašios ir kuo skiriasi? Kokių dar žinote kačių veislių? Ar visos jos išgyventų laukinėje gamtoje?
Paveldimumas
Manoma, kad iš miškinės katės, dar vadinamos vilpišiu (3.1.2 pav.), kilo naminė katė (3.1.1 pav.). Miškinių kačių rūšis anksčiau buvo paplitusi visoje Euròpoje. Žinoma, gyveno ir Lietuvõs miškuose, tačiau dar XIX a. išnyko.
Patyrinėkite pateiktus kačių paveikslus. Pastebėsite, kad visos katės turi bendrų požymių: kailis, kūno ir ausų forma. Kailis maskuojamųjų spalvų, kad susilietų su aplinka ir galėtų susimedžioti grobio. Ausys stačios ir pasuktos į šonus, kad išgirstų net menkiausią šlamesį. Akys didelės, gerai mato tiek dieną, tiek naktį. Pėdos plaukuotos, nagai įtraukti, kad galėtų tyliai judėti. Dėl šių požymių katės geriau prisitaiko prie gyvenamosios aplinkos.
Katėms dauginantis, jų jaunikliai paveldi abiejų tėvų požymius. Paveldimùmas – tai organizmo gebėjimas savo požymius perduoti palikuonims.
Ar visi paveldimieji požymiai naudingi? Tikrai ne. Laukinėje gamtoje nuolat vyksta natūralioji, arba gamtinė, atranka. Daugiau naudingų požymių, padedančių išgyventi, turintys individai susimedžioja daugiau grobio, užima saugesnes teritorijas ir nukonkuruoja mažiau prisitaikiusius individus. Jie susilaukia daugiau palikuonių ir jiems perduoda savo paveldimuosius požymius. Silpnesnieji neturi arba turi labai mažai palikuonių, todėl jų požymiai jiems žuvus išnyksta, o stipresnių individų požymiai pradeda dominuoti.
Kintamumas
3.1.3 paveiksle parodyta karvių šeima. Ar pastebite, kokie skirtingi jaunikliai?
Visų gyvųjų organizmų ląstelėse yra paveldimoji medžiaga. Apie ją daugiau mokysitės temoje „Paveldimoji medžiaga, saugoma chromosomose“ (p. 66). Kiekvieno individo paveldimoji medžiaga skirtinga, koduojanti skirtingus požymius, pavyzdžiui, kailio spalvą, kailio raštą. Paveldimoji medžiaga saugoma ląstelių branduoliuose.
Dauginantis patino ir patelės lytinės ląstelės susitinka, jų branduoliai susilieja. Atsiranda nauja ląstelė su abiejų tėvų paveldimąja medžiaga. Iš šios ląstelės vystosi jauniklis, turintis abiejų tėvų paveldimųjų požymių. Jis panašus į tėvus, bet taip pat skirsis nuo jų, nes susidarys naujų požymių derinių.
Kintamùmas – gyvųjų organizmų gebėjimas kisti, įgyti naujų savybių ir požymių.
Nauji požymių deriniai gali padėti jaunikliui geriau prisitaikyti prie aplinkos, pavyzdžiui, kitokios spalvos kailis padės geriau pasislėpti nuo plėšrūnų.
Mutacija – viena iš kintamumo formų
3.1.4 paveiksle parodyti du skirtingi baltagalvės žiedynai. Kuo konkrečiai jie skiriasi?
Toks kintamumas vadinamas mutacija. Mutãcija – tai atsitiktinis organizmo paveldimosios medžiagos pokytis. Būtent dėl mutacijos ir išaugo pakitęs baltagalvės žiedynas. Tokia mutacija augalui naudinga, nes didesnis žiedynas geriau pastebimas vabzdžiams, išnešiojantiems žiedadulkes. Tikėtina, kad jį aplankys daugiau vabzdžių, todėl toks augalas subrandins ir išplatins daugiau sėklų.
Daugelis mutacinių požymių gamtoje neprigyja. Tokių požymių turintys organizmai laukinėje gamtoje tiesiog negali išgyventi ir nesusilaukia palikuonių. Kaip pavyzdį galima pateikti rožinės spalvos žaliąjį žiogą (3.1.5 pav.). Tokį žiogą, tupintį ant augalo lapo, vabzdžialesys paukštis greitai pastebės, pagaus ir sules.
Kaip žmogus išnaudoja organizmų kintamumą?
Žmonėms pradėjus gyventi sėsliai, buvo auginami augalai ir gyvūnai. Norėdami užauginti gausesnį derlių, gauti daugiau naudos iš auginamų gyvulių (mėsos, pieno ar vilnos), žmonės vykdė savo atranką: sėjai atrinkdavo geresnių augalų sėklas (pavyzdžiui, kviečių), kryžmindavo didesnius ir stipresnius galvijus, kad gimtų didesni ir sparčiau augantys jaunikliai. Tokia žmonių veikla vadinama dirbtinè ãtranka.
Selèkcija – mokslas, tiriantis gyvųjų organizmų paveldimųjų savybių keitimą ir tobulinimą. Selekcijos tikslas yra kurti naujas ar tobulinti esamas augalų ir gyvūnų veisles, pritaikant jas žmonių poreikiams.
Dirbtinės atrankos būdais atrinktos ir dauginamos augalų ar gyvūnų grupės su vienodomis paveldimosiomis savybėmis vadinamos veislėmis. Dažnas per dirbtinę atranką sukurtos veislės organizmas savarankiškai laukinėje gamtoje greičiausiai neišgyventų.
Pažvelkite į 3.1.6 paveiksle parodytą beplaukę Peterburgo sfinkso veislės katę. Ši veislė išveista 1994 m. Plikumo požymis atsirado dėl įvykusios mutacijos. Tai žmogui patogi veislė, nes gyvūnai nesišeria, neturi kailio, todėl ieškodami šilumos meiliai glaudžiasi prie žmonių. Suprantama, gamtoje tokios katės be žmogaus pagalbos neišgyventų.
Klausimai ir užduotys
- Paaiškinkite paveldimumo ir kintamumo sąvokas.
- Kuo skiriasi natūralioji atranka nuo dirbtinės?
- Paaiškinkite, kodėl palikuonis turi abiejų tėvų požymių.
- Paaiškinkite, kodėl žmonės vykdo augalų ar gyvūnų selekciją. Pateikite selekcijos pavyzdį.
- Prancūzų buldogas – dar viena žmogaus išveista šunų veislė. Raskite šios veislės šuns iliustraciją ir aprašymą. Paaiškinkite, kodėl prancūzų buldogas laukinėje gamtoje neišgyventų.
- Pagrįskite, kodėl selekcija turi būti vykdoma atsakingai, o naujų veislių veisimas ir platinimas griežtai kontroliuojamas. Atsakydami galite remtis kovinių šunų veislių pavyzdžiais.
Praktinė veikla
- Sudarykite schemą „Pasirinkto laukinio augalo / gyvūno ir veislinio augalo / gyvūno palyginimas“.
- Pasirinkite vieną augalo ar gyvūno veislę. Paieškokite informacijos ir parenkite pranešimą apie ją.
Apibendrinimas
- Paveldimumas – tai organizmo gebėjimas savo požymius perduoti palikuonims.
- Kintamumas – gyvųjų organizmų gebėjimas kisti, įgyti naujų savybių ir požymių.
- Mutacija – viena iš organizmų kintamumo formų.
- Selekcija – mokslas, tiriantis gyvųjų organizmų paveldimųjų savybių keitimą ir tobulinimą. Selekcijos tikslas yra kurti naujas ar tobulinti esamas augalų ir gyvūnų veisles.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"