Tema 3.6 (Istorija 7)

Tarp senovės Egipto dievų

Šioje temoje JŪS

  • Susipažinsite su svarbiausiais egiptiečių dievais.
  • Sužinosite, kokie buvo egiptiečių laidojimo papročiai ir koks buvo jų požiūris į mirtį.
  • Pasvarstysite, kodėl egiptiečiams buvo svarbi pomirtinio teismo idėja.

Kiek dievų? Kokie jie?

Kasmetinis gyvybę nešančio Nilo potvynis ar kasdienė šviesą skleidžiančios saulės kelionė senovės egiptiečiams buvo didžiulės paslaptys, kurių jie negalėjo paaiškinti moksliniais metodais. Šiuose reiškiniuose ir visame juos supančiame pasaulyje jie matė dievus ir jų veikimą. Dievai sukūrė visą šį matomą pasaulį, taip pat ir žmones, kurie, atsidėkodami už būtį, juos garbino. Egiptiečių dievų pasaulis buvo labai gausus, jie tikėjo daug dievų ir deivių – žinome daugiau kaip tūkstantį jų vardų! Dievai buvo atsakingi už skirtingas pasaulio ar gyvenimo sritis. Toks tikėjimas, kai tikima ir garbinama daug dievų, vadinamas politeizmù. Tik XIV a. pr. Kr. faraonas Echnatonas pabandė pertvarkyti religiją ir įtvirtinti vieno dievo Atono, saulės, garbinimą. Dėl to jis net įkūrė naują miestą Achetatoną (dab. Al Amarna) ir perkėlė ten sostinę. Šis karalius pirmasis pasaulyje norėjo įtvirtinti monoteizmą. Tačiau egiptiečiai nebuvo linkę tam pritarti ir po karaliaus mirties grįžo prie buvusios religijos.

Senovės Egipte dievai ir deivės buvo vaizduojami labai įvairiai. Jie galėjo atrodyti kaip žmonės su tam tikrais dievų ženklais rankose ar su ypatingomis karūnomis ant galvų. Pavyzdžiui, dievas Ptahas, pasaulio kūrėjas, anot vieno iš pasakojimų, sugalvojęs jį savo mintyse ir sukūręs savo žodžiu, visuomet buvo vaizduojamas kaip vyras su apsiaustu, rankose laikantis gyvenimo ir stiprybės simbolius (29 pav.). Dievai ir deivės galėjo būti pavaizduoti ir kaip gyvūnai arba žmonės gyvūnų ar paukščių galvomis! Taip dangaus dievas Horas buvo vaizduojamas sakalo galva, dievas Sobekas – krokodilo, o meilės ir džiaugsmo deivė Basteta – katės galva (30 pav.).

29 pav. Dievas Ptahas (bronzinė statulėlė, apie 600 m. pr. Kr.). Grafas Mykolas Tiškevičius XIX a. viduryje ją rado Egipte ir sugrįžęs į Líetuvą padovanojo savo giminaičiui. Nebloga dovana atminimui, ar ne?
30 pav. Egipto dievai: 1. Ra-Horachtis (dienos saulė), 2. Ozyris, 3. Izidė, 4. Setas, 5. Totas, 6. Sobekas, 7. Basteta, 8. Maata. Kuris iš jų jums gražiausias, o kuris baisiausias?

Ir senovėje žmones stebino, ir mus vis dar stebina, kad egiptiečiai taip vaizdavo savo dievus. Pavyzdžiui, rašto ir raštininkų globėjas išminties dievas Totas buvo vaizduojamas kaip vyras paukščio ibio galva arba kaip pavianas! Negalime tiksliai paaiškinti, kodėl egiptiečiai dievus įsivaizdavo būtent taip. Vis dėlto suprantame, kad jie dievams priskyrė tokių galių, kokių žmonės neturėjo. Juk žmonės nemokėjo skraidyti kaip sakalai, nebuvo tokie stiprūs kaip krokodilai ar galbūt retai buvo tokie meilūs kaip katės! Ir apskritai, kaip galima pavaizduoti dieviškumą?

Per visą Egipto istoriją ypatingą vaidmenį vaidino saulės dievas Ra. Jis teikė šviesą ir šilumą. Jo amžina kelionė dangumi tarsi Nilo upe užtikrino pasaulio tvarką ir laiko tėkmę. Neatsitiktinai su Ra jo laive buvo vaizduojama ir jo duktė deivė Maata, įkūnijanti tiesą, tvarką ir teisingumą. Saulės dievo kelionė nebuvo rami. Kiekvieną dieną jis turėjo įveikti didžiulę gyvatę – suirutės ir tamsos dievybę Apopį, – kuri stengėsi sustabdyti laivą. Taigi egiptiečiai tikėjo gėrio pergale tiek dievų, tiek valstybės, tiek ir visuomenės gyvenime.

Klausimai ir užduotys

  1. Kaip buvo vaizduojami egiptiečių dievai? Kodėl būtent taip?
  2. Kuris Egipto dievas buvo laikomas svarbiausiu? Kodėl?
  3. Paaiškinkite, kuo skiriasi politeizmas ir monoteizmas.

Kas laukia po mirties?

Naktį saulės dievo laivas nusileisdavo į požeminį pasaulį, kurį egiptiečiai įsivaizdavo kaip mirusiųjų karalystę. Jie tikėjo, kad po mirties galės amžinai gyventi anapus ir regėti dievus. Panašiai kaip dievas Ozyris, kuris, anot vieno iš mitų, buvo pirmasis Egipto karalius ir pirmasis pažinęs mirtį. Jį nužudė pavydus brolis Setas, kad užimtą jo sostą. Ozyrio žmona Izidė pasirūpino savo vyro kūnu, o kapaviečių globėjas dievas Anubis šakalo galva padarė iš jo pirmąją mumiją (31 pav.). Taip Ozyris atgimė mirusiųjų karalystėje ir tapo jos valdovu. Ozyrio sūnus Horas atkeršijo už tėvą ir perėmė sostą kaip teisėtas paveldėtojas. Todėl Egipte kiekvieno karaliaus sūnus po savo tėvo mirties gali teisėtai perimti valdžią.

31 pav. Virš mumijos palinkęs dievas Anubis (kapo sienų tapyba)

Taigi kiekvienas egiptietis norėjo po mirties atgimti kaip Ozyris, bet tam reikėjo būti mumifikuotam. Mumifikavo ne tik tam, kad išsaugotų kūną, bet ir kad padarytų jį dievišką. Mumifikavime dalyvaudavo ir magiškus ritualus atlikdavo žyniai. Mumifikuojant buvo išimami vidaus organai ir įdedami į tam skirtus indus. Pats kūnas išvalomas ir išdžiovinamas. Padaryti mumiją trukdavo ilgai – 70 dienų. Galiausiai kūnas būdavo ištepamas kvapiaisiais aliejais bei kvapiosiomis dervomis ir suvyniojamas į lininius vyturus. Taip paruoštą ir amuletais papuoštą mumiją paguldydavo į ištapytą medinį karstą ar išraižytą akmeninį sarkofagą. Užsakyti mumiją ir įrengti kapavietę galėjo ne kiekvienas, viskas kainavo labai brangiai ir tik pasiturintys egiptiečiai galėjo tai sau leisti. Nepasiturintys egiptiečiai buvo paprasčiausiai laidojami dykumos smėlyje ar net upėje.

Laidotuvių dieną karstą su mumija nugabendavo prie kapo. Čia žyniai atlikdavo „burnos atvėrimo“ apeigas. Jie paliesdavo mumijos lūpas, akis, nosį ir ausis tam tikru įrankiu, kad „pažadintų“ mumiją gyvenimui po mirties. Tada ją palaidodavo kape su įvairiausiomis įkapėmis – daiktais, kurie turėjo praversti mirusiajam pomirtiniame gyvenime: indai su mumifikuojant išimtais organais, drabužiai, baldai, papuošalai, ginklai, maistas ir kt. Buvo ir ant papiruso užrašytų magiškų tekstų, skirtų padėti mirusiajam pasiekti amžiną gyvenimą ir išvengti pavojų aname pasaulyje. Pati svarbiausia buvo vadinamoji Mirusiųjų knyga, pilna magiškų užkalbėjimų ir piešinių (32 pav.). Ji atsirado apie 1500 m. pr. Kr. ir buvo pirmoji iliustruota knyga pasaulio istorijoje!

32 pav. Mirusiųjų knygos nuotrupos, apie 1300 m. pr. Kr., vienintelis senovės Egipto papirusas Lietuvoje, saugomas Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaunè

Vis dėlto vien kūniško ir magiško aprūpinimo neužtenka, kad būtum priimtas į dievų pasaulį. Laikui bėgant egiptiečiai vis labiau pabrėždavo teisingo ir doro gyvenimo svarbą. Apie 1500 m. pr. Kr. atsirado visuotinio pomirtinio teismo idėja – kiekvieną mirusįjį teisė Ozyris kitų dievų akivaizdoje. Per „neigiančią išpažintį“ mirusysis neigdavo, kad darė bloga, ir vardydavo, kokių nusižengimų jis nepadarė būdamas gyvas. Šį teismą vaizduoja širdies svėrimo scena Mirusiųjų knygose, papirusuose ar kapų sienų piešiniuose (33, 34 pav.). Čia dievas Anubis atveda mirusįjį į teismo salę, kurioje stovi didelės svarstyklės. Ant vienos lėkštelės sveriama mirusiojo širdis, ant kitos – stručio plunksna, deivės Maatos ir teisingumo ženklas. Dievas Totas užrašo svėrimo rezultatus. Mirusysis, kurio širdis lengvesnė už plunksną, nes gyveno dorai ir teisingai, gali toliau keliauti, Horas nuveda jį prie Ozyrio, sėdinčio soste. Mirusysis paskelbiamas teisiuoju ir tampa palaimintuoju, besidžiaugiančiu nauju gyvenimu su dievais ir gyvųjų nešamomis aukomis. Mirusiojo, kuris gyveno nedorai, laukia pabaisa, „mirusiųjų rijikė“. Ji praris jo širdį ir taip pasmerks jį antrajai mirčiai, galutinei nebūčiai.

33 pav. Mirusiųjų teismas, vaizduojamas Hunefero Mirusiųjų knygoje, apie 1300 m. pr. Kr. Ar atpažįstate dievus?
34 pav. Mirusiųjų teismas, vaizduojamas karaliaus dukters Nauni Mirusiųjų knygoje, apie 1000 m. pr. Kr.

Klausimai ir užduotys

  1. Kodėl pasiturintys egiptiečiai buvo mumifikuojami? Kaip tai buvo daroma?
  2. Kodėl mirusieji buvo laidojami su įvairiais daiktais?
  3. Kas buvo daroma per „burnos atvėrimo“ apeigas? Paaiškinkite, kodėl šios apeigos buvo svarbios.

TYRINĖKITE!

Ar žinote, kad Lietuvõs muziejuose taip pat yra egiptiečių mumijų? Pasidomėkite, kur jos saugomos ir ar galima jas pamatyti.

Mirusiųjų knygoje, 125-ame skyriuje, aprašomas mirusiojo teismas. Mirusysis kreipiasi į Ozyrį, vyriausiąjį teismo teisėją:

„Aš atėjau pas tave,
​Atnešiau tau tai, kas teisinga, sunaikinau tau blogį,
​Nenuskriaudžiau jokio žmogaus,
​Nedariau nieko blogo vietoj gero,
​Aš nežinau to, ko nėra.
​Nedariau nieko blogo.
​<...>
​Nedariau nieko, ko nepakęstų dievai.
​<...>
​Nesukėliau [niekam] kančios,
​Nepriverčiau alkti,
​Nepravirkdžiau,
​Nežudžiau,
​Neliepiau žudyti.
​<...>
​Nesumažinau aukų šventyklose.
​<...>
​Neatėmiau pieno iš kūdikio burnos,
​Neatitraukiau gyvulių nuo jų pašaro.“

Iš senovės egiptiečių k. vertė T. Rutkauskas, pagal G. Lapp, The Papyrus of Nu (BM EA 10477), Catalogue of Books of the Dead in the British Museum I, London, 1997.

Klausimai ir užduotys

  1. Kokio tikslo šiuo tekstu buvo siekiama?
  2. Kokių panašumų su krikščionių tekstais galite pastebėti šiame šaltinyje?
  3. Palyginkite šią „neigiančią išpažintį“ su Šešio kapo tekstu (šaltinis, p. 76). Ar tekstai panašūs? Kaip manote, kodėl?
  4. Ar XXI a. žmogus pomirtiniame teisme neigtų tokius pačius nusižengimus? Ką jis kitaip sakytų?
35 pav. Nauni, sveikinanti pomirtinio pasaulio dievus ir sakanti „neigiančios išpažinties“ žodžius

Apibendrinamieji klausimai ir užduotys

  1. Išvardykite ne mažiau kaip penkis egiptiečių dievus. Kurias sritis jie globojo ar už ką buvo atsakingi?
  2. Nurodykite ir apibūdinkite ne mažiau kaip tris egiptiečių laidojimo bruožus.
  3. Paaiškinkite, kodėl senovės egiptiečiams buvo tokia svarbi pomirtinio teismo idėja.

TYRINĖKITE!

Pasidomėkite, kokias medžiagas senovės egiptiečiai naudojo mumijoms daryti. Ar šiais laikais šios medžiagos naudojamos? Jei taip, nurodykite, kam.

IŠSAKYKITE SAVO NUOMONĘ

Kiekviena religija savitai aiškina pomirtinį žmogaus gyvenimą. Pasvarstykite, kodėl jų aiškinimuose galime rasti nemažai panašumų.

Prašau palaukti