Tema 6.4 (Lietuvių kalba 5 kl.)

Vientisinis sakinys. Sakinio dalys

Sakinį galima suprasti kaip teksto vienetą, kuris perteikia kokią nors mintį ar jausmą. Aiškiai matyti, kad sakinys susideda iš smulkesnių elementų.

Vientisinis sakinys. Sakinio dalys

46.1. Iškelkite klausimą kiekvienam sakinio žodžiui.

Vakare vaikai taškėsi šiltose balose.

Žodžiai, atsakantys į tam tikrus klausimus, keliamus iš kitų žodžių, vadinami sãkinio dalimis. Tradiciškai skiriamos dvi jų grupės pagrindinės ir añtrininkės sakinio dalys.

Sakinyje gali būti kelios tos pačios sakinio dalys. Pavyzdžiui, sakinyje Grybai, skruzdės ir žiogeliai kepures iš tolo kelia yra net trys veiksniai. O sakinyje Moterys dar stovėjo tarpduryje ir juokėsi yra du tariniai.

Prielinksniai, jungtukai, dalelytės vadinami tarnybiniais žodžiais, nes sakiniuose aptarnauja kitas kalbos dalis. Jie vieni sakinio dalimis neina. Pavyzdžiui, prielinksniai prisišlieja prie kurios nors sakinio dalies: Mokykla stovi (kur?) prie parko.

Sakinys, kurį sudaro tik veiksnys ir tarinys, vadinamas neišplėstiniù. Sakinys, turintis ir antrininkių sakinio dalių, išplėstiniù.

Vieną sekmadienį trys draugai pakvietė Profesorę paiškylauti ir sugalvojo štai tokį neįprastą žaidimą. Apatinėje eilutėje sudėkite neišplėstinį sakinį, paskui išplėskite – bus mįslė.

Apie tai išsamiau kalbėsime aukštesnėse klasėse, o dabar tik pasimokykime skirti neišplėstinius ir išplėstinius sakinius.

46.2. Atskirai išrašykite neišplėstinius ir išplėstinius sakinius.

Bet vis dėlto vieną kartą prašvito saulė. Kvepia žemė. Bemat šiukšlyne šalia pabjurusio kelio prasiskleidė geltoni šalpùsnio žiedai. Vasarą eisi ir šalpusnio apdulkėjusių lapų, kai aplinkui tiek daug žalumos, net nepastebėsi.

Pasisuko vėjas. Pašalo. Apsiniaukė.

Šalpusniai tebežydi.

Vakare pakilo pūga ir siautė, drėbdama šlapią sniegą, visą naktį.

Šalpusnio žiedų nebėra. Pasislėpė šiltuose sidabriniuose kailiniuose. (Antanas Ramonas)

SUŽINOKITE DAUGIAU

Įsidėmėkite: žodžiai, kurie nesusiję klausimais su sakinio dalimis, patys nėra sakinio dalys. Pavyzdžiui, kreipinys (Dabar kalbėk tu, Jonuk.) ir įterpinys (Gulbei, matyt, nelabai patiko tvenkinio svečiai.).

46.3. Išplėskite sakinius.

1. Pamokos baigėsi. 2. Autobusas sustojo. 3. Girdisi muzika. 4. Mėnulis švietė. 5. Žuvėdros klykė. 6. Smėlis biro. 7. Varvekliai kabojo.

46.4. Sutartinėmis linijomis pabraukite veiksnius ir tarinius.

1. Apšiuręs namelis stovėjo po liepomis. 2. Lėktuvų takai raižė dangų skersai ir išilgai. 3. Paspirtukai ir riedlentės stovėjo surikiuoti po valgyklos langais. 4. Už brūzgynų atsivėrė nuostabus dzūkiško kaimelio vaizdas. 5. Obuolys nuo obels netoli rieda. 6. Mokytojos klausimas nuskambėjo netikėtai ir piktai. 7. Sniegas paslėpė rudeninius purvus ir šiukšles.

Prašau palaukti