Tema 3.4 (Lietuvių kalba 8)

Bendrinė kalba

MOKYMOSI TIKSLAI

  • Susipažinsite su bendrine kalba ir jos vaidmeniu.
  • Sužinosite bendrinės kalbos atsiradimo aplinkybes.

STEBIME

Pažvelkite į nuotrauką ir įsivaizduokite, kad esate naujos bendrinės kalbos kūrėjai.

  1. Kokios tarmės ar kitos kalbos atmainos pagrindu norėtumėte ją sukurti? Kodėl?
  2. Kokių priemonių (pvz.: gramatikos, žodynų) reikia, kad šalies gyventojai vartotų tą kalbą?
  3. Kokie sklaidos būdai padėtų įgyvendinti šį jūsų sumanymą?

AIŠKINAMĖS

Bendri kalba – tai pagal tam tikrus principus ir kriterijus sunorminta kalba. Kalbos normoms įtvirtinti reikšmingos yra gramatikos ir žodynai. Ši kalbos atmaina turi rašytinę ir sakytinę formas, yra vartojama visose viešojo gyvenimo srityse (žiniasklaidoje, politikoje, kultūroje, švietime ir kitur).

Lietuvių bendrinės kalbos užuomazgos siekia raštijos pradžią. XVI–XVII a. išryškėjo trys bendrinės kalbos variantai. Mažojoje Lietuvoje buvo vartojama vakarų aukštaičių, o Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje – vidurio ir rytų aukštaičių tarmėmis paremta bendrinė kalba. XIX a. pirmoje pusėje išryškėjo žemaičių tarmės vaidmuo kalbos raidai, tačiau nė vienos iš šių tarmių poveikis nebuvo toks reikšmingas, kad ji taptų visiems priimtina bendra rašomąja kalba.

Bendrinei kalbai atsirasti reikia atitinkamų socialinių, politinių, kultūrinių veiksnių. Daugelio kitų Vakarų Europos šalių bendrinės kalbos (anglų, prancūzų, ispanų, vokiečių, lenkų, italų, vengrų) susiformavo dar Viduramžiais arba Renesanso epochoje. Dabartinė lietuvių bendrinė kalba susikūrė palyginti vėlai – tik XIX a. pabaigoje XX a. pradžioje, kai sustiprėjus lietuvių tautiniam atgimimui kilo poreikis leisti lietuvišką spaudą. Tarminį pagrindą dabartinei bendrinei kalbai parinko tuo metu visuomenei svarbūs asmenys: Vincas Kudirka, Jonas Basanavičius, Jonas Jablonskis, Jonas Šliūpas, Jurgis Mikšas ir kt., dalyvavę tautiniame atgimime. Šie inteligentai buvo kilę iš valstiečių sluoksnio, iš Užnemunės (tik Jonas Šliūpas buvo vakarų aukštaitis šiauliškis). Bendrinės kalbos pagrindu jie paėmė savo tarmę – pietinių vakarų aukštaičių kauniškių. Žinoma, šiai tarmei pasirinkti įtakos turėjo vakarų aukštaičių tarme rašytų Rytų Prūsijos lietuviškų raštų tradicija. Be to, tuo metu buvo populiarios Augusto Šleicherio ir Frydricho Kuršaičio gramatikos, kuriose kaip tik ir buvo pateikti vakarų aukštaičių tarmės pavyzdžiai.

Vincas Kudirka
Jurgis Mikšas
Jonas Basanavičius
Jonas Šliūpas
Jonas Jablonskis

Bendrinė kalba turėjo tapti prestižine kalbos atmaina, kad visi norėtų jos mokytis ir plačiai vartoti. Tam reikšmingą įtaką darė laikraščiai „Aušra“ (1883–1886 m.) ir „Varpas“ (1889–1905 m.). O 1918 m. atkūrus Lietuvos valstybingumą ir 1922 m. lietuvių kalbą paskelbus valstybine kalba bei priėmus Pradžios mokyklų įstatymą dėl bendrinės kalbos jos sklaida dar labiau sustiprėjo.

Dabar bendrinę lietuvių kalbą vartoja visi asmenys, kalbantys lietuviškai. Jos prestižu – skatinimu kalbėti lietuviškai ir pasididžiavimu kalbant – nuolat rūpinasi valstybė. Ji užtikrina lietuvių kalbos gyvavimą visose viešojo gyvenimo srityse.

ĮTVIRTINAME

  1. Perskaitykite hiphopo dueto Lilo (Konstantino Kiverio) ir Innomine (Rolando Venckio) dainos žodžius ir paklausykite dainos. Atlikite užduotis.
    1. Išrinkite bendrinėje kalboje nevartotinus žodžius ir posakius.
    2. Palyginkite dainos ir tradicinio rašytinio teksto sakinius ir junginius. Kodėl jie skiriasi?
    3. Aptarkite, kaip reikėtų vertinti nenorminius žodžius dainos tekste.

„Viso labo šiandien“

Ir aš čia ne prie ko visai (× 4)

O mano vakar toks pasipūtęs
​Slepiasi po kapišonu, lyg kam rūpi
​Rytojus mano – toks lengvabūdis
​Kinta nuolat kaip sąskaitos likutis

Mano vakar skambina ex’am
​Mano vakar domis ar draugais liksim
​Truputį paisto...
​Nesupranta, kodėl migdžiau ją vaistais

Ir aš čia ne prie ko visai... (× 2)
​Mano rytojus šoka Vogue’ą

Šoka Vogue’ą, meldžia draugo (meldžia daug ko)
​Boso klauso vietoj priedainių
​Išeit į miestą moka porai gėrimų

Po žinutėm nepalieka „seen“
​Scroll’ina puslapius knygų
​Su bendražygiais miškus Amazonės gesina
​Mano rytojus neima šiaudelių Coffein’e

Nebūt kaip vakar žada, sekmadieniais ypač
​Trina vakar nuotraukas tyčia
​Nejaukiai trypčiot neradus žodžių
​Turbūt juokaujat – žmonės alpsta vien nuo aranžuočių

Žingsniu lėtu, kelnėm lygintom per kantą
​Išdidus miesčionis pasipuošęs implantais
​Lengvai kabina, lengvai paleidžia
​Mano rytojus neturi viskio backstage

Kažkas tarp vakar ir rytoj
​Vakar ir rytoj
​Kažkur tarp vakar ir rytoj
​Vakar ir rytoj (× 2)

Ir aš čia ne prie ko visai (aš viso labo šiandien) (× 4)

Vakar parašė šitą tekstą, rytojus nuoširdžiai nemėgsta jo
​Ne mano, ne man čia, nereikia, nenoriu, nematau (× 4)​

  1. Perskaitykite SMS žinutes (žinučių pabaigoje nurodyta tema). Atlikite užduotis.
    1. Nustatykite kalbos atmainą. Kokiu tikslu buvo parašytos šios žinutės?
    2. Pasvarstykite, kodėl žinutės parašytos nesilaikant bendrinės kalbos reikalavimų.
    3. Persibraižykite lentelę ir ją užpildykite konkrečiais kalbinės raiškos pavyzdžiais.

Kalbinė raiška

Pavyzdžiai

Žodžių trumpiniai

؜

Žargonas

؜

Kitų kalbų žodžiai

؜

Emocijas reiškian­tys ženklai

؜

Žaidimas kalba

؜

1. Jau mačiau, bet dabar eisiu žiūreti ant didelio ekrano su geru soundu.... Ot bus faina......Tiesa, nelabai pagavau kai kurių niuansų (tarkim, kodėl teleportinasi tik iš telefono budeles, o ne iš mobiliako ;) Dar geras prikolas, kad paeioj pabaigoj TAS į Supermeną pavirto :))))

(Kinas)

​2. A1 Kas iš interneto provaiderių siulo savo paslaugas NT platformoje. Domina galimybė naudoti ASP, savo AciveX DLL, SQL server. B1 5ci

(Internetas)

3.

  1. Perskaitykite tekstą apie bendrinės kalbos kilmę. Perrašykite jį ir sudėkite trūkstamus skyrybos ženklus.

XVIII a. lietuvių kalba buvo apleista mokyklose apskritai uždrausta kalbėti lietuviškai, o Vilniaus kraštas visiškai sulenkėjo. Tuo metu šalyje konkuravo keli rašomosios lietuvių kalbos variantai.

XIX a. Vidurio Rytų Europoje kilo tautinis socialinis ir kultūrinis atgimimas. Kai tautinis atgimimas prasidėjo ir Lietuvoje gyventojams prireikė bendros rašomosios kalbos tuomet atgimė ir kalba. Pasirodė pirmieji lietuviški laikraščiai, kurie žadino tautinį patriotizmą ir lietuvybę.

APIBENDRINAME

  1. Atsakykite į klausimus.
    1. Kada susiformavo bendrinė lietuvių kalba?
    2. Kokie veiksniai lėmė jos atsiradimą?
    3. Kokia tarmė yra bendrinės kalbos pamatas?
    4. Kuo skiriasi bendrinė kalba nuo tarmių ir sociolektų?
    5. Kas rūpinasi bendrine kalba?
Prašau palaukti