MOKYMOSI TIKSLAI
- Aiškinsitės, kas yra kalbos norma.
- Sužinosite, kaip kalboje atsiranda naujų žodžių (naujadarų).
- Aptarsite archaizmus ir istorizmus.
STEBIME
Perskaitykite laisvojo stiliaus teksto pavyzdį iš feisbuko ir patyrinėkite, kaip kinta ir atsinaujina lietuvių kalbos leksika. Atsakykite į klausimus, atlikite užduotis.
Hey hey hey, jaunime, visi jauni, veržlūs, komunikabilūs, inovatyvūs, progresyvūs, sėdmaišūs, konkurencingi, greitai augantys, iškalę sikspekus ar ne, entuziastingi, protingi ir išmintingi naujosios kartos japiai bei tūkstantmečio vaikai!!!
Pakrykštaukim kartu, ir tada bus daug daug inovacijų, komunikacijų, entuziacijų, progreso, breinstormo!
- Kurių žodžių nesupratote? Dėl kurių žodžių reikšmės abejojate ir norėtumėte jų reikšmes pasitikrinti žodyne? Aptarkite tai poromis arba su mokytoju.
- Perskaitykite Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyno informaciją apie du žodžius: sėdmaišus ir sikspekas. Kokia jų rūšis, klasė, kilmė? Įvertinkite, ar šie naujažodžiai tinka kreipiniui.
- Kodėl, jūsų nuomone, žmonės vartoja netradicinius žodžius? Kas tai – nauja mada, naujų realijų pavadinimas, žaismė, kūrybiškumo išraiška ar banalybė, yda, kalbos ir kūrybiškumo nuosmukis? O gal kas kita?
AIŠKINAMĖS
Skaitydami apie kalbos atmainas sužinojote, kad bendrinė kalba yra sunorminta. Kalbos normos yra visų pripažįstami kalbos reiškiniai ir jų vartojimo būdai. Skiriamos žodyno, gramatikos, rašybos, skyrybos, tarties ir kirčiavimo normos. Bendrinės kalbos normas nustato kalbininkai, remdamiesi kalbos dėsniais ir polinkiais, taikydami norminimo principus ir atsižvelgdami į vartotojų poreikius. Jos fiksuojamos raštu (norminamuosiuose žodynuose, gramatikose, duomenynuose).
Dabartinės lietuvių kalbos leksika gausi ir įvairi. Ją sudaro ir senieji, dar iš indoeuropiečių prokalbės paveldėti žodžiai, ir skoliniai, ir paveldėtų žodžių bei skolinių pagrindu sudaryti naujadarai.
Leksika yra labiausiai kintantis kalbos lygmuo. Patyrinėję žodynus, duomenynus, matome, kad vienų žodžių jau nebesuprantame ir visiškai nebevartojame, o kitų, kasdien vartojamų, įprastų žodžių juose nerandame. Natūralu, kad keičiantis gyvenimui nuolat kinta ir kalba: vieni žodžiai laikui bėgant pasitraukia, kiti atsiranda. Pavyzdžiui, nebenaudojame kai kurių daiktų, išnyko tam tikri reiškiniai, todėl ir juos įvardijantys žodžiai tapo nebereikalingi. Ir priešingai – atsirado begalė naujovių, todėl mums reikia naujų žodžių, arba naujãžodžių, joms įvardyti. Vis dėlto visose kalbose paprastai žodžių daugiau atsiranda, o ne išnyksta.
Nauji žodžiai atsiranda įvairiai: dažniausiai juos skolinamės iš kitų kalbų arba pasidarome pagal savos žodžių darybos modelius. Tokie neseniai sukurti lietuviški žodžiai vadinami naujadarais. Jie daromi su priešdėliais (antčiužinis), priesagomis (asmenukė), galūnėmis (riedis) arba suduriant žodžius (grojaraštis). Naujadarų sukuriama kasdien, jų ypač daug interneto erdvėje. Kūrybingi šių dienų žmonės puikiai naudojasi kalbos teikiamomis galimybėmis ir drąsiai įvardija gyvenimo pokyčius. Tačiau neužtenka vien tik sukurti žodį. Naujadarai turi paplisti ir būti vartojami.
ŽODYNO KITIMAS | |||
Naujų žodžių atsiradimas | Pasenusių žodžių nykimas | ||
Skoliniai | Naujadarai | Archaizmai | Istorizmai |
instagramas, feisbukas, vaifajus, kroksai, skaipas, jutubas, kedai | keturratis, kietuolis, riedis, žaliavalgis, sėdmaišis, protmūšis, jausmaženklis | byloti (kalbėti), vetušas (senas), sekmas (septintas), labas (geras) | tijūnas (Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pareigūnas), grašis (sidabrinė moneta, iš Italijos paplitusi Europoje) |
Iš vartosenos pasitraukę senoviniai žodžiai skirstomi į archaizmus ir istorizmus. Archaı̇̀zmai – tai dabartinėje lietuvių kalboje nebevartojami žodžiai, kuriuos išstūmė vėliau įsitvirtinę naujesni tų pačių reikšmių žodžiai. Pavyzdžiui, archaizmus sekmas, ašmas pakeitė žodžiai septintas ir aštuntas, o kažkada vartotą būdvardį labas (labas žmogus) – būdvardis geras.
Istorı̇̀zmai – tai pasenusių, šiandien nebenaudojamų daiktų, išnykusių reiškinių pavadinimai. Tokie žodžiai iš vartosenos pasitraukė kartu su jais vadintais daiktais arba reiškiniais. Pasikeitus ekonominiams ir socialiniams santykiams, istorizmais virto žodžiai baudžiava, baudžiauninkas, lažas. Tobulėjant technologijoms, tapo nebereikalingi senovinių įrankių pavadinimai arklas, žagrė, žambis.
Nors šių praeities dalykų mūsų kasdienybėje nebėra, be archaizmų ir istorizmų neišsiverstume, kalbėdami apie praeitį, skaitydami senosios literatūros, istorijos, etnografijos, archeologijos tekstus.
ĮTVIRTINAME
- Patyrinėkite naujų žodžių darybos būdus ir pagal pavyzdį išnagrinėkite lentelėje pateiktus naujadarus.
NAUJADARŲ DARYBOS BŪDAI | ||||
Vediniai | Dūriniai | |||
Priesaginis | Galūninis | Priešdėlinis | Priešdėlinis ir priesaginis | |
asmenukė, skaičiuoklė, siekiamybė, skrudintuvė, karstyklė | nuožulna (nuolaidi vieta, gali būti specialiai įtaisyta, pvz., transportui), riedis (elektra varoma dviratė transporto priemonė) | antčiužinis (nestoras čiužinys, tiesiamas ant čiužinio) | įdrauginti (pripažinti draugu socialiniuose tinkluose), išdrauginti (pašalinti iš draugų sąrašo socialiniuose tinkluose), įsipatoginti | grojaraštis, |
Pavyzdys: asmenukė – asmuo (K. asmens), priesaga -ukė;
nuožulna – nuožulnus, galūnė -a;
įdrauginti – draugas, priešdėlis į-, priesaga -inti;
grojaraštis – groja ir raštas, sudūrimas.
1); 2); 3); 4); 5); 6); 7); 8).
ARCHAIZMAS | REIKŠMĖ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
- Išrinkite istorizmais virtusius sovietinių laikų žodžius. Paaiškinkite jų išnykimo priežastį. Remdamiesi istorijos žiniomis, papasakokite apie žmonių gyvenimą sovietmečiu.
Tarybinis (priklausantis tarybų valdžiai ar valstybei) gyventojas, demokratija (politinė valdžia, priklausanti nuo visuomenės valios), Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika, konstitucija, policija, milicija, bankas, taupomoji kasa, litas, draugovininkas (milicijos talkininkas), partija, suvažiavimas, komjaunuolis (komjaunimo organizacijos narys), pionierius (Tarybų Sąjungos komunistinės vaikų organizacijos narys), ferma, kolūkis, bajoras, draugas, draugė (kreipinio priedėlis socialistinėje visuomenėje, pavyzdžiui, drauge Petraiti!).
APIBENDRINAME
- Pasirinkite vieną iš užduočių ir patyrinėkite, kaip kinta lietuvių kalbos leksika. Tyrimo rezultatus pristatykite bendraklasiams.
- Išsirinkite penkis naujadarus ir išsiaiškinkite jų kilmę, darybą, reikšmę. Aptarkite šių žodžių vartoseną, pagrįskite, kodėl juos pasirinkote. Naujadarų rasite Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne ir „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ papildymų skiltyje.
- Pasirinkite kurią nors žodžių grupę ir pasamprotaukite, kaip jai priskiriami žodžiai atspindi šalies istoriją, kultūros pokyčius. Keli tokių žodžių grupių pavyzdžiai: pinigai (auksinas, litas, vagnoriukas, žvėriukas), kilmingųjų titulai (kunigaikštis, bajoras, šlėkta), patiekalai (kastinys, šimtalapis, žuvainis, sušis), apavas (vyžos, klumpės).
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"