Tema 2.7 (Lietuvių kalba 8)

Skyriaus apibendrinimas ir įsivertinimas

MOKYMOSI TIKSLAI

  • Padiskutuosite apie svetimybes, naujažodžius ir kompiuterijos terminus.
  • Parengsite dvikalbį tarptautinių žodžių žodynėlį.
  • Pasikartosite, kokie yra funkciniai stiliai ir jų požymiai.
  • Paanalizuosite, kokių funkcinių stilių tekstai įprasti jūsų aplinkoje.
  • Įsivertinsite žinias apie leksiką ir funkcinius stilius.

APIBENDRINAME

  1. Perskaitykite tekstą ir atsakykite į klausimus.

Kalbasi studentas ir mergina.

​– O ponaitis ar iš toli?

– Nuo Alksnėnų. Einu pas tetą už girios.

– Ką tenai veiksit?

– Žodžius rinksiu.

– Ką?

– Žodžius rinksiu.

– Kaip tai – ar ponas šnekėti nemokat?

– Tiek tai moku. Matai, mes klausomės, kaip žmonės kalba, ir užsirašome. Paskui į žodyną dedam. Pagalvok, bus storiausia knyga – visi Lietuvos žodžiai. O tu: ar girdėjai kada žodį eglytas?

– Na, tai tau! Girdėjau, kaipgi negirdėsiu – mamytė tokius raštus audžia.

– Pasakyk: kaip kirtis?

Mergina skėstelėjo rankomis sumišusi.

– Nežinau, ko norit, – paraudo ji. – Ką reiškia kirsti?

Studentas ramiai ir kantriai aiškino, kas yra kirtis: taip, kaip tu žodį pasakai. Zuzana pakartojo: eglytas.

Tai išgirdęs, jis išsiėmė knygutę ir užžymėjo.

– Va, – paskui jis parodė mergaitei užrašą.

– O kam tą kyliuką uždėjote ant y, lyg kokį kapliuką? – pasiteiravo ji, kraipydama galva.

– Tai ir yra kirtis.

(Antano Vaičiulaičio novelės „Tarp šieno pradalgių ištrauka)
  1. Klausimai
    1. Paaiškinkite žodžio eglytas (su eglutėmis, eglėtas) darybą. Patvirtinkite arba paneikite teiginį, kad eglytas yra archaizmas.
    2. Žodis kylys (smaili geležinė ar medinė pakala kam skelti) yra kilęs iš vokiečių kalbos žodžio Keil. Kokios rūšies skolinys (archaizmas ar istorizmas) yra senovinis pateiktos ištraukos žodis kyliukas?
    3. Raskite ištraukoje tarptautinį žodį. Pabraukite jo baigmenį. Parašykite dar tris tarptautinius žodžius, turinčius tokį patį baigmenį.
    4. Raskite ištraukoje lietuvišką akcentologijos terminą. Paaiškinkite jo darybą.
    5.  Naudodamiesi Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų baze, išsiaiškinkite skolinių teta, knyga ir ponas kilmę.
    6. Kokios apimties šiuo metu yra žodynas, į kurį, anot studento, sudėti visi Lietuvos žodžiai? Kaip jis vadinamas?
  1. NaudodamiesiTarptautinių žodžių žodynu“, Lietuvių kalbos terminynu ir Terminų banku, parenkite dvikalbį kurios nors srities 20-ies tarptautinių žodžių žodynėlį.
    1. Pasirinkite norimą sritį, pavyzdžiui, mediciną, sportą, transportą ar kompiuteriją ir surašykite lietuviškus žodžius ir kitos kalbos, pavyzdžiui, anglų, vokiečių, prancūzų, lenkų ar rusų, atitikmenis.
    2. Paaiškinkite, kuo šie žodžiai skiriasi ir kuo panašūs.
  • Administracinis
  • Buitinis
  • Meninis
  • Publicistinis
  • Mokslinis

Sietinas su asmeniniu žmonių bendravimu. Jis būdingas ir sakytinei, ir rašytinei kalbai. Tokiu stiliumi kalbame kasdienėse situacijose, todėl pasitaiko tarmybių, žargono žodžių, pati kalba nėra nuosekli.

Šio stiliaus tekstuose konkrečios srities mokslininkai išdėsto savo tyrinėjimo medžiagą, pateikia tyrimą pagrindžiančių argumentų, suformuluoja tai sričiai reikšmingas išvadas. Šio stiliaus tekstams keliami griežti kalbos ir teksto struktūros reikalavimai.

Tai meninės, poetinės kalbos stilius. Juo kuriama grožinė literatūra. Pagrindinė šio stiliaus funkcija – estetinė.

Šio stiliaus tekstai yra susiję su valstybinių institucijų, įstaigų, įmonių veikla ir dokumentacija. Jo kalba šabloniška, vartojama daug standartinių frazių, vadinamųjų klı̇̀šių, o dokumento dalių išdėstymas griežtai apibrėžtas.

Šio stiliaus tekstai yra apibendrinamojo pobūdžio, autoriai remiasi faktais, mini aktualius visuomeninio gyvenimo įvykius, tiesiogiai reiškia nuomonę ir kviečia jai pritarti. Čia vyrauja laisvesnis stilius, susijęs su asmens saviraiška.

  1. Atlikite tyrimą: visą dieną stebėkite ir užsirašinėkite, kokių funkcinių stilių kalbą išgirdote ar perskaitėte tekstus mokykloje, namuose, gatvėje, kurio stiliaus kalba dominavo. Pristatykite klasei gautus rezultatus ir pateikite konkrečių pavyzdžių.

ĮSIVERTINAME

  1. Pabaikite sakinius. Įsivertinkite, ką labai gerai ar gana gerai žinote, kas neaišku, apie ką norėtumėte daugiau sužinoti.
  1. Istorizmai ir archaizmai reikalingi tada, kai...
  2. Naujadarais laikome tuos žodžius, kurie...
  3. Skoliniais vadiname tuos žodžius, kurie...
  4. Tarptautiniai žodžiai yra skoliniai, kurie...
  5. Svetima leksika netinkama tada, kai...
  1. Atsakydami į klausimus, išdėstykite savo nuomonę.
    1. Koks jūsų požiūris į svetimybių ir naujažodžių vartojimą savo kalboje? Nuomonę pagrįskite.
    2. Ką dažniau renkatės – skolinius ar lietuviškus naujažodžius? Pateikite savo kalboje prigijusių naujažodžių pavyzdžių.
    3. Kokią kalbą vartojate dirbdami kompiuteriu? Kaip vertinate lietuviškus kompiuterijos terminus? Pateikite savo vartojamų terminų.
  2. Persibraižykite schemą ir, remdamiesi atliktomis užduotimis, įsivertinkite, kaip atpažįstate funkcinių stilių požymius, kokių žinių jums dar trūksta, kokius gebėjimus ir kaip tobulinsite. Rezultatus aptarkite su mokytoju.
Prašau palaukti