MOKYMOSI TIKSLAI
- Gilinsitės į dalelyčių reikšmę.
- Aiškinsitės, kaip atpažinti dalelytes tekste.
- Mokysitės tinkamai rašyti ir vartoti dalelytes.
STEBIME
Perskaitykite tekstą ir atlikite užduotis.
Amerikiečių rašytoja Louesa Lauri vidinės įtampos kupiname romane „Siuntėjas“ pasakoja apie tobulai sutvarkytą ateities visuomenę. Pagrindinis romano veikėjas dvylikametis Jonas perima patirtį iš Atminties Saugotojo, vėliau vadinamo Siuntėju. Priėmęs atsakomybę už bendruomenę, jis skausmingai suvokia, kiek daug tokia visuomenė yra praradusi.
- Garsiai perskaitykite 1–7 sakinius, intonacija pabrėždami paryškintus žodžius. Aptarkite, kaip dalelytės (jos parašytos pasviru šriftu) keičia sakinio prasmę.
- Įkelkite paaiškinimus prie tinkamų sakinių.
- Ar Jonas perima patirtį?
- Taip, Jonas perima patirtį.
- Jonas gi perima patirtį.
- Nejaugi Jonas perima patirtį?
- Galbūt Jonas perima patirtį.
- Ne Jonas perima patirtį.
- Ogi perima!

- Pasvarstykite, kuo dalelytė svarbi keliant klausimus ir atsakant į juos.
- Pasvarstykite, kuo dalelytė svarbi reiškiant mintis.
AIŠKINAMĖS
Dalelytė – nekaitomoji kalbos dalis, teikianti sakiniui arba jo dalims papildomų reikšmės atspalvių. Dalelytės yra nesavarankiški žodžiai, todėl neina sakinio dalimi. Tik kai kurios dalelytės (taip, ne, še) yra savarankiškesnės ir gali atstoti ne tik sakinio dalį, bet ir visą sakinį. Sakinyje Še obuolį. dalelytė še atstoja tarinį imk, o, pavyzdžiui, į klausimą Ar ateisi? galima atsakyti sakiniu, sudarytu vien iš dalelytės: Taip arba Ne.
Pagal reikšmę dalelytės gali būti skirstomos į skyrius. Panagrinėkite lentelę, kurioje pateiktos pagal dažnumą skyriuje surikiuotos dalelytės.
DALELYTĖS PAGAL REIKŠMĘ | ||
Skyrius | Reikšmė | Pavyzdžiai |
Klausiamosios ir abejojamosios | Vartojamos klausiamuosiuose sakiniuose klausiant, stebintis, abejojant. | ar, gal, o, galbūt, turbūt, bene, negi, argi, vargu ar, nejaugi, kažin ar, kažin, vargu, nejau, vargu bau |
Tvirtinamosios | Tvirtina pasakytą mintį. | taip |
Neigiamosios | Neigia atskiras sąvokas arba visą sakinį. | ne, nė, nebe, nei |
Pabrėžiamosios | Pabrėžia, taip pat papildo, pratęsia, patikslina, išskiria mintį. | ir, net, taip pat, irgi, juk, taigi, gi, jau, tik, tiktai, čia, kaip, kaipgi, juo, net ir, ogi, kur, ten, pat |
Tikslinamosios | Patikslina ir pabrėžia mintį. | vos, vis, per, beje, kuo, ko, tuo |
Išskiriamosios | Išskiria ir apriboja. | vien, net, netgi, bent, nors, vien tik |
Parodomosios | Nurodo daiktą (asmenį, reiškinį) ar kur kas vyksta. | štai, mat, antai |
Lyginamosios | Reiškia lyginimą, netikrumą tuo, kas sakoma. | tarsi, lyg, lyg ir, it, kaip ir, neva, tartum |
Skatinamosios | Reiškia kalbėtojo valią, norą, pageidavimą. | tegu, tegul, lai, te |
Pasitaiko atvejų, kai kalbos dalį galima nustatyti tik iš sakinio konteksto. Antai vis, jau yra dalelytės arba prieveiksmiai. Kai žodį pabrėžiame, vartojame dalelytę: Ėjo vis geryn. Kas jau atsitiko? Kai nusakome aplinkybę, vartojame prieveiksmį: Jis vis (visada) dirba neilsėdamas. Jie jau (prieš tai) grįžo. Klausimui žymėti vartojame dalelytę ar: Ar ateis? Sakiniams ir žodžiams jungti – jungtuką ar, nei: Paklausk, ar ateis. Ateis ar neateis – nesvarbu. Geriau duoti nei prašyti.

Kai kuriuos kartais prie dalelyčių priskiriamus žodžius, tokius kaip dar, vėl, ypač, beveik, laikome prieveiksmiais, nes jiems būdinga aiški aplinkybių reikšmė: dar (iki šiol) negrįžo; vėl (dar kartą) grįžo; išmok pamokas, ypač (labiausiai) matematiką; beveik (kone, bemaž) baigė.

Susipažinkite su dalelyčių sandara.
DALELYTĖS PAGAL SANDARĄ | ||
Vientisinės | Sudėtinės | Samplaikinės |
Trumpi vienskiemeniai žodžiai | Sudarytos iš dviejų visiškai suaugusių dalių | Sudarytos iš dviejų dalių |
ar, be, o, gi, ne, nė, net, pat, vis | nebe, nebent, bene, kone; argi, negi, netgi, nejaugi, ogi, nagi; kažin (kas + žino), galbūt (gali + būti), turbūt (turi + būti) | kažin ar, vargu ar, vargu bau; kaip ir, net ir, kad ir, nors ir, bet ir, lyg ir; ne tiktai, vien tik |
Dalelytės jungiasi ne tik tarpusavyje (negi), bet ir su kitais žodžiais (tiktai). Jos sudaro tų žodžių dalį, rašomą kartu arba atskirai. Įsidėmėkite kai kurių dalelyčių rašybą.
KAI KURIŲ DALELYČIŲ RAŠYBA | |||
| Rašoma kartu | Rašoma atskirai | Išimtis |
vis | | vis vien, vis tiek, vis dėlto | suvis, užvis, išvis, pervis |
bet | | bet kas, bet koks | betgi |
kai kas | | kai kada, kai kiek, kai kur, kas nors, koks nors, kur nors | |
kaži(n) | | kaži(n) kada, kaži(n) kuris | |
per | | per daug, per ilgai, ne per daug, per geras | pernelyg, nepernelyg |
pat | | taip pat, tiek pat, tuoj pat, ligi pat | |
te | teneša, tebevažiuoja | Jei įsiterpia kitas žodis: te jis eina | |
DALELYTĖS GI RAŠYBA | |||||
Rašoma kartu | Rašoma atskirai | Išimtis | |||
Su vienskiemeniais nekaitomais žodžiais | Su kaitomais žodžiais | Su dviskiemeniais nekaitomais žodžiais | Su samplaikomis | ||
argi, betgi, irgi, dargi, kadgi, kaipgi, kurgi, nagi, negi, netgi, ogi, taipgi, tengi, tuojgi, vėlgi, visgi | kas gi, ko gi, kam gi, ką gi, koks gi, kuris gi | kada gi, | vis tiek gi, kur nors gi, kaip nors gi | nejaugi, kadangi |

DALELYČIŲ NE, NEBE RAŠYBA | ||
Rašoma kartu | Rašoma atskirai | Išimtis |
Su daiktavardžiais, veiksmažodžiais, būdvardžiais | ||
Kai suteikia žodžiui priešingą reikšmę ir virsta priešdėliu: laimė – nelaimė; rašo – nerašo; neberašo; geras – negeras; visiškas – nevisiškas. | Kai neigia: norėjo ne juodosios, o žaliosios arbatos; žolė nebe žalia, o ruda; kai reiškia priešpriešą, ypač su aukštesniojo ir aukščiausiojo laipsnio būdvardžiu: buvo ne blogesnis už kitus; ne geriausią mintį pasakei. | Jei priešpriešą nustatyti sunku, rašykite, kaip norite: neraudonas kamuolys arba ne raudonas kamuolys. |
Su skaitvardžiais, įvardžiais, prielinksniais ir jungtukais | ||
| ne vienas, ne dešimt, ne pirmas, ne kiekvienas, ne toks blogas, ne visi, ne be reikalo, ne kad nori | nekas (prastas, menkas), nekoks (prastas, nedidelis), nesavas (ne toks kaip visada) |
Su būdvardiniais prieveiksmiais | ||
negeras – negerai, nevisiškas – nevisiškai | Kai neigia: kalbėjo ne piktai, o liūdnai; kai reiškia priešpriešą, ypač su aukštesniojo laipsnio prieveiksmiu: padarė ne geriau už kitus. | |
Su įvardiniais ir skaitvardiniais prieveiksmiais | ||
| ne visai, ne visada, ne visur, ne dviese | nekaip (prastai) |
Su daiktavardiniais prieveiksmiais | ||
| ne greta, ne juokais, ne kartą, ne pirmąkart, ne staiga, ne laiku, ne namie, ne pakeliui, ne pasroviui, ne veltui | |
Tarp dviejų vienodų ar panašių žodžių | ||
| kur ne kur, vos ne vos, kada ne kada | |

ĮTVIRTINAME
- Pirmiausia perskaitykite ištrauką, parengtą pagal Louesos Lauri romaną „Siuntėjas“, praleisdami skirtingomis spalvomis pažymėtus žodžius. Tuomet perskaitykite dar kartą, nieko nepraleisdami, ir atlikite užduotis.
Vos atsimerkęs, Atminties Saugotojas pasakė:
– Taip, tu gi gali klausinėti, bet aš per daug nesistengsiu visko išaiškinti.
Dvylikamečio Jono galvoje kirbėjo aibė klausimų. Turbūt tūkstantis. Gal milijonas. Tiek pat klausimų, kiek tų knygų aplink sienas. Bet jis dar neuždavė nė vieno. Dar ne.
Vyriškis atsiduso, lyg norėdamas surikiuoti savo mintis. Tada vėl prabilo:
– Mano darbas yra persiųsti tau visus savo prisiminimus, bent jau apie praeitį. Kai buvau išrinktas Atminties Saugotoju, aš taip pat visa tai įgijau. Ir štai šitame kambaryje, būdamas vienas, aš visa tai išgyvenau vis iš naujo ir iš naujo. Štai taip randasi išmintis. Taigi taip mes formuojame ateitį.
- Pasvarstykite, kam tekste reikalingos dalelytės. Ką jos suteikia tekstui?
- Nustatykite skirtingomis spalvomis pažymėtų dalelyčių reikšmę.
- Paaiškinkite pabrauktų dalelyčių gi, per, pat, nė rašybą su kitais žodžiais.
- Paaiškinkite dalelytės turbūt sandarą.
- Suskliaustus žodžius parašykite kartu arba atskirai. Atlikite užduotis.
– Ir (kokį, gi) prisiminimą jūs labiausiai mėgstate? – paklausė Jonas Siuntėjo. – Jūs neprivalote tuoj pat man jo persiųsti, – skubiai pridūrė. – Papasakokite apie jį, kad aš (ir, gi) galėčiau jo laukti. Kadangi jūs baigiate savo darbą, aš (vis, tiek, gi) turėsiu šį prisiminimą gauti.
– (Na, gi) , gulkis, – pasakė Siuntėjas. – Tegul būna jis tavo.
Vos tik paniręs į prisiminimą, Jonas (tuojau, gi) pasijuto lyg žuvis vandeny... Atsimerkęs jis teberegėjo vien tik laimingus žmones – senelius, tėvus, vaikus.
– (Ką, gi) tu pajutai? – paklausė Siuntėjas. – Šilumą, – atsakė Jonas, – ir (net, gi) palaimą. Ir... leiskit pagalvoti. Šeimą. (Tenai, gi) buvo iškilmės, galbūt šventė... Ir (kas, gi) dar? (Nejau, gi) nerasiu tam žodžio?
– (O, gi) meilė, – pasakė Siuntėjas.
– Meilė, – pakartojo Jonas. (Meilė, gi) buvo jam naujas žodis.
(Pagal Louesą Lauri)
2.1. Persibraižykite lentelę ir į ją įrašykite tinkamus teksto pavyzdžius.
DALELYTĖS GI RAŠYBA SU KITAIS ŽODŽIAIS | ||||
Su vienskiemeniais nekaitomais žodžiais | Su kaitomais žodžiais | Su dviskiemeniais nekaitomais žodžiais | Su žodžių samplaikomis | Išimtis |
| | | | |
2.2. Paaiškinkite pabrauktų žodžių ir samplaikų rašybą.
2.3. Nustatykite paryškintų dalelyčių reikšmę.
- Dvylikametis Jonas gyvena bendruomenėje, kurioje nepažįstamas meilės jausmas. Perskaitykite ištrauką ir atlikite užduotis.
3.1. Suskliaustus žodžius parašykite kartu arba atskirai.
– Man patiko tas meilės jausmas, – prisipažino Siuntėjui Jonas. – Norėčiau, kad (kas, ne, kas) , o visa tai išliktų, nors suprantu, kad toks gyvenimo būdas (ne, vienam) iš mūsų bendruomenės atrodys (ne, koks) . Jaučiu, tai pavojinga, bet (ne, žinia) kodėl.
– Tėti? Mama? – (ne, drąsiai) paklausė Jonas po vakarienės. – Ar jūs mane mylite?
Tėtis (ne, atsakė) , o nusijuokė. Ko jau ko, o sukelti juoko Jonas (ne, tikėjosi) . (Ne, todėl) jis prisivertė šiam žingsniui.
– Tu pasakei (ne, apibrėžtą) , o bereikšmį žodį „meilė“, kuris jau (nebe, vartojamas) , – (ne, visai) suprantamai pasakė mama. – Mūsų bendruomenė (ne, tokia) . Ji (ne, gali) darniai gyvuoti, kai žmonės (ne, paiso) kalbos tikslumo. (Ne, visiškai) suprantu, kodėl tu (ne, paklausei) : „Ar jūs didžiuojatės mano laimėjimais?“ Ir atsakymas būtų (ne, kas, kita) , o „Taip“. Ar supranti?
Jonas linktelėjo. Jis pirmą kartą pamelavo savo tėvams, bet atmintis bylojo, kad (ne, visada) taip žmonės gyveno.
(Pagal Louesą Lauri)
3.2. Persibraižykite lentelę ir į ją įrašykite tinkamus teksto pavyzdžius.
DALELYTĖS NE (NEBE) RAŠYBA SU KITAIS ŽODŽIAIS | ||||
Kai suteikia žodžiams priešingą reikšmę | Kai sakinyje yra prieštaravimas | Su būdvardiškais prieveiksmiais | Su įvardžiais, skaitvardžiais, prieveiksmiais | Tarp dviejų žodžių |
| | | | |
3.3. O jūs? Ar norėtumėte gyventi bendruomenėje, kurios nariai nepatiria nei meilės, nei džiaugsmo, nei liūdesio, nei skausmo? Atsakydami į šį klausimą, parašykite penkis sakinius. Pavartokite kuo įvairesnių dalelyčių.
APIBENDRINAME
- Perskaitykite filosofo Eligijaus Dzežulskio-Duonio mintis ir atlikite užduotis.
4.1. Suskliaustus žodžius parašykite kartu arba atskirai.
(Kodėl, gi) žmonių kartos taip rūpinasi perduoti kitoms kartoms savo patirtį? (Ar, gi) mums nėra svarbūs viso pasaulio prisiminimai? (Nejau, gi) kultūra gyvuotų (ne, perėmusi) vertingų tradicijų? Štai klausimai, nurodantys žmonijos tęstinumo svarbą. Taip, šiai tąsai būtina išmintis. O ji juk įgyjama tik permąsčius laimėjimus ar praradimus menančią patirtį ir prisiminimus.
Įvairūs mėginimai neva tobulai sutvarkyti žmonių visuomenę baigėsi katastrofomis. Mat buvo paneigta žmogaus esmė. Mėginta atmesti arba perkurti žmogišką prigimtį: laisvą mąstymą ir (ne, suvaržytą) kalbą, taip pat įvairiopus jausmus, natūralias emocijas, (net, gi) meilę.
(Tik, tai) meilė yra žmogišką pasaulį kurianti galia. Esame žmonės tiek, kiek pajėgiame mylėti. Kažin ar jos (ne, tekę) (ne, prarasime) ir viso žmogiško pasaulio.
4.2. Remdamiesi teksto pavyzdžiais, suformuluokite dalelyčių rašybos taisykles.
4.3. Nurodykite pabrauktų dalelyčių skyrių pagal reikšmę.
4.4. Paskutinėje teksto pastraipoje raskite dalelytes.
- Pagalvokite, kokia yra mieliausia jūsų šeimos tradicija, kurią norite puoselėti ir tęsti ateityje. Kodėl? Atlikite užduotis.
5.1. Pasiskirstę į grupes, aptarkite savo šeimos tradicijas.
5.2. Baigę darbą grupėmis, parašykite 5–7 sakinius, kokių šeimos tradicijų laikosi jūsų grupės bendraklasiai.
5.3. Skirtingomis spalvomis pažymėkite savo tekste vartojamus jungtukus ir dalelytes.
5.4. Su kitomis grupėmis pasidalykite įžvalgomis apie įdomiausias šeimų tradicijas ir dažniausiai vartojamus jungtukus bei dalelytes.