Aiškinamosios sakinio dalys, jų skyryba

1. Šiandien mieste labai vėjuota.
2. Po medžiais, prie pat fontano, buvo suolai.
3. Raudoni lapai skraidė ore, palei ausis, po suolais.
4. Per aikštę nuo parko pusės į prospektą skubėjo praeiviai.

Sakinio dalys gali būti vienavardės ir nevienavardės.

Nevienavardės sakinio dalys viena kitos neaiškina, todėl kableliais neišskiriamos. Pavyzdžiui, sakinyje Šiandien mokykloje labai įdomu žodis šiandien yra laiko, o mokykloje – vietos aplinkybė.

Vienavardės sakinio dalys atsako į tą patį klausimą ir sakinyje žymi tas pačias sakinio dalis. Eidamos viena po kitos, jos gali paaiškinti, papildyti viena kitą. Paprastai aiškinamosios reikšmės sakinio dalis eina po tos, kurią aiškina ar tikslina. Sakinyje Susitikome kieme (kur?), prie pat mokyklos vartų (kur?), ir šnektelėjome išskirta vietos aplinkybė prie pat mokyklos vartų rodo, kad ja aiškinama, tiksliau nusakoma prieš ją einanti kita vietos aplinkybė kieme. Abi sakinio dalys atsako į tą patį klausimą – kur susitikome? Aiškinamosioms sakinio dalims būdingas nelygiavertis sintaksinis ir prasminis ryšys, pabrėžiamas intonacija. Sakinyje jos gali būti išskiriamos.

Aiškinamosios gali būti įvairios sakinio dalys: veiksnys (Dukra, atvirkščiai nei sūnus, neišeidavo iš kambario visko nesutvarkiusi), tarinys (Galutinis žmogaus pašaukimas yra tiktai vienas, būtent dieviškasis), pažyminys (Šiandien kalbame apie pietų aukštaičių, vadinamųjų dzūkų, šnektų pokyčius). Aiškinamosios (dar vadinamos tikslinamosiomis) gali būti vietos ir laiko, retkarčiais – būdo aplinkybės. Išnagrinėkite lentelę ir išsiaiškinkite vienavardžių aiškinamųjų aplinkybių pasirenkamąją skyrybą.

Jeigu norima parodyti, kad viena sakinio dalis aiškina arba tikslina prieš ją einančią kitą vienavardę sakinio dalį, galima ją išskirti kableliais:

Ekonomika, kartu ir bankų veikla(,) pažengė į priekį. Visą studijų sunkumą pajuto ketvirtaisiais, baigiamaisiais(,) metais.

Kelios aiškinamosios sakinio dalys gali būti nusakytos apibendrintai, vienu žodžiu. Toks apibendrinamasis žodis reiškiamas įvardžiais viskas, visi, visa (tai), prieveiksmiais visur, visada, visaip ar bendresnės reikšmės daiktavardžiais. Kai apibendrinamasis žodis yra prieš vienarūšes sakinio dalis, jos tą žodį aiškina, kai po jų – apibendrinamasis žodis susumuoja jų turinį: Pasakyk tą patį visiems: mokytojui, kaimynams, draugams. Mokytojui, kaimynams, draugams – visiems pasakyk tą patį.

Aiškinamosios sakinio dalys gali būti be jungiamųjų žodžių arba su jungiamaisiais žodžiais.

Patyrinėkite aiškinamųjų sakinio dalių be jungiamųjų žodžių skyrybą.

O dabar patyrinėkite aiškinamųjų sakinio dalių su jungiamaisiais žodžiais būtent, tai yra, kaip antai, kaip, arba, vadinamasis (-oji), iš jų, tarp jų, be, išskyrus, įskaitant (ir), kitaip negu (nei), neišskiriant (ir), ne(į)skaitant, atvirkščiai negu (nei), priešingai negu (nei), skirtingai negu (nei), skirtingai nuo ir pan. skyrybą.

1. Jo mėlyna mašina stovėjo čia pat, gatvėje, matoma pro langą. 2. Visai čia pat tyliai virpėjo ir zvimbė vielų užtvara. 3. Bet vyras ten pat, prie šaldytuvo, iškart išgėrė pilną stiklinę vandens. 4. Rytoj, vos tik išauš, jis eis meškerioti. 5. Ar neturėtumėte laiko rytoj vakare ten ateiti? 6. Vakarais po spektaklių vėlai grįžtu. 7. Viename sapne Elena ir vėl grįžo vėlai, kone vidurnaktį. 8. Stengėsi gulėti tyliai, beveik nealsuodamas. 9. Priešais duris pirmyn ir atgal garsiai slankiojo dvi būtybės. 10. Ilgai jie tamsoje slinko tylomis iš vakarų į rytus – pirma arklys, paskui vežimas.

(Iš „Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno“)

Tyrime dalyvavusių paauglių kalba yra savita ir kupina įvairių išraiškos formų. Iš visos daugiažodės kalbos jie išrinko nedaug ką: keliasdešimt žodžių ir keliolika trumpų, bet talpių posakių.

Šiuolaikiniai paaugliai moka subtiliai žaisti kalba. Jie geba tais pačiais žodžiais apibūdinti skirtingus dalykus. Tie patys žodžiai tinka nusakyti gyvus ir negyvus dalykus – viską, ką tik įmanoma apibūdinti. Tokiu universaliu žodynu bet ką – aplinką, nuotykius ar įvykius – galima įvardyti gana greitai ir savitai. Susižavėjimas ir laimė, ironija ir neapykanta – viskas reiškiama itin išraiškingais žodžiais. Tokia minimalios apimties kalba gali pasirodyti neinformatyvi. Bet iš tiesų tai netrukdo perteikti minčių ir įvairių jausmų – nuostabos, džiaugsmo ar net paniekos.

Paaugliai bendraudami siekia laisvės ir lengvumo. Nei amžius, nei lytis, nei visuomeninė padėtis – niekas nesvarbu renkantis frazes. Kalbėdami paaugliai mėgsta pajuokauti, ypač daug pokštauti. Jiems visai nesunku įvairiomis situacijomis: ar sportuojant, ar žaidžiant, ar kalbantis – bendravimą palydėti juoku ar šypsena. Be to, jauni žmonės rodo draugams, pavyzdžiui, bendraklasiams, prielankumą ir šilumą. Vardai su priesagomis -utė, kaip antai: Saulutė, Sigutė, paauglių kalboje tebėra svarbūs.

Schemose naudojamų simbolių reikšmės:

| – sakinio ribos (pradžia ir pabaiga),

      – aiškinamosios sakinio dalys,

      – apibendrinamasis žodis.

Apibendrinamasis žodis yra prieš aiškinamąsias sakinio dalis

1. | ........................................        :       |.

1. | .....................        :       – ..................... |.

1. |      , kaip antai (:)      , .............................................. |.

1. | .....................       –       – ..................... |.

Apibendrinamasis žodis yra po aiškinamųjų sakinio dalių

1. |       –       ................................. |.

1. | ........................       –       ........................ |.

Pavyzdys:

| ........................................       –       |.

Bet iš tiesų tai netrukdo perteikti minčių ir įvairių jausmų – nuostabos, džiaugsmo ar net paniekos.

؜

1. Pakalbėkime dabar, mokslo metų pabaigoje, apie jūsų, aštuntokų, gimtąją kalbą ir beribes galimybes ją tobulinti. 2. Graži kalba –* tai turtinga žodžių kalba. 3. Nuo perskaitytų knygų ir išsilavinimo nuo atminties ypatumų ir aplinkos nuo visų šių veiksnių priklauso jūsų kalbos žodingumas. 4. Žodžių galima mokytis įvairiai įdėmiai skaitant tekstus vartant žodynus rašant savo žodynėlį,* žaidžiant ar dar kitaip. 5. Įsidėmėkite,* kad žodynas kaupiamas pamažu, žingsnis po žingsnio. 6. Mokymasis yra ilgas procesas,* labiau primenantis maratoną nei sprintą. 7. Užsirašyti naują žodį išsiaiškinti jo reikšmę pasigrožėti ir pasiskonėti juo tekste visa yra naudinga plečiant savo žodyną. 8. Įtraukite žodyno tobulinimo pratybas į kasdienę veiklą ir veikiai nustebsite kad jums, progimnazistams, nebereikia ieškoti žodžių kišenėje.

(Pagal Raimondą Agnę Medeišienę)

؜

1. | .................................       : / –        |.

1. |       –       ................................. |.