Skyriaus santrauka
Ekosistemoje gyvuojantys organizmai pagal mitybos būdus skirstomi į funkcines grupes: gamintojų, gyvaėdžių ir skaidytojų.
Gamintojai (augalai, dumbliai, melsvabakterės) vykdo fotosintezę ir pasigamina maisto medžiagų.
Gyvaėdžiai maitinasi kitais organizmais ar jų medžiagomis. Gyvaėdžių mityba labai įvairi, todėl jie skirstomi į augalėdžius, plėšrūnus, visaėdžius ir parazitus.
Skaidytojai maisto medžiagų gauna skaidydami nuokritas.
Ekosistemoje medžiagos juda ratu dėl mitybos ryšių tarp funkcinių grupių (1 pav.).
Pagal kilmę ekosistemos skirstomos į natūraliąsias ir dirbtines (1 lentelė).
1 lentelė. Natūraliosios ir dirbtinės ekosistemos palyginimas.
Natūralioji ekosistema | Dirbtinė ekosistema |
Pieva, pelkė, miškas, ežeras | Ganykla, tvenkinys, parkas, |
Susiformuoja natūraliai, | Kuria ir prižiūri žmogus. |
Žmogus yra jos dalis, | Žmogus valdo ekosistemą. |
Didelė organizmų rūšinė įvairovė. | Organizmų rūšinė įvairovė mažesnė. |
Ekosistema stabilesnė. Išnykus vienai | Ekosistema ne tokia stabili. |
Dėl žmogaus veiklos ekosistemoje | |
Visose ekosistemose gyvuoja gamintojų, | |
Visose ekosistemose medžiagos juda ratu. | |
Mitybos grandinė – tai vienoje ekosistemoje gyvenančių ir mitybos ryšiais tarpusavyje susijusių organizmų seka. Mitybos grandinės schemoje esančios rodyklės rodo maisto medžiagų ir energijos judėjimo kryptį. Viena mitybos grandis vadinama mitybos lygmeniu (2 pav.).
Ekosistemos mitybos grandinių visuma vadinama mitybos tinklu. Natūraliosios ekosistemos mitybos tinkle yra daugiau mitybos grandinių nei dirbtinėje ekosistemoje. Kuo didesnė mitybos grandinių įvairovė, tuo ekosistema stabilesnė ir sunkiau sutrikdoma. Natūraliųjų ekosistemų stabilumą paprastai pažeidžia žmogaus ūkinė veikla ar stichijos (audros, sausros).
Produkcija – tai kūno masės prieaugis per tam tikrą laiką. Augti reikalingos energijos ir maisto medžiagų gaunama su maistu.
Sunaudota ir kaip šiluma išsisklaidžiusi energija, nesuvirškintos ir skaidytojams atitekusios medžiagos vadinamos energijos nuostoliu.
Visose ekosistemose pirminis energijos šaltinis yra šviesos energija. Vykdydami fotosintezę, gamintojai pasigamina organinių medžiagų. Vykstant ląsteliniam kvėpavimui iš su skaidytų organinių medžiagų gaunama energija. Dalis energijos sunaudojama gyvybinei veiklai, nepanaudota energijos dalis išsisklaido kaip šiluma. Žuvusios gamintojų dalys atitenka skaidytojams. Tik maža dalis energijos (apie 10 proc.) panaudojama augalui augti – produkcijai. Visuose kituose mitybos lygmenyse energijos pasiskirstymas panašus: 90 proc. energijos sunaudojama ar prarandama ir tik 10 proc. tenka kūno produkcijai (kūno masės prieaugiui).
Ekosistemų mitybos grandinių ilgis ribotas – 3–4 mitybos lygmenys. Kuo aukštesnis lygmuo mitybos grandinėje, tuo mažiau jam atitenka gamintojų pagamintos energijos (sukauptos organinėse medžiagose), nes kiekviename mitybos lygmenyje daug jos netenkama.
Ekologinės energijos piramidės rodo energijos pasiskirstymą tarp ekosistemoje gyvenančių organizmų. Piramidžių viršūnėje yra stambiausi ekosistemos plėšrūnai, nes jiems tenka mažiausiai energijos. Didžiausia piramidžių dalis tenka gamintojams.
GMO išplitimas natūraliosiose ekosistemose gali kelti šias grėsmes:
- genetiškai modifikuoti augalai, turintys atsparumo nepalankioms augimo sąlygoms (sausroms, žemai temperatūrai, nederlingam dirvožemiui, kenkėjams) genus, išplistų ir nukonkuruotų natūralias tų vietų augalų rūšis;
- genetiškai modifikuotų augalų DNR medžiaga gali įsijungti į genetiškai nemodifikuotų augalų paveldimąją medžiagą, taigi pakistų augalų paveldimieji požymiai ir savybės;
- genetiškai modifikuota paveldimoji medžiaga gali pasklisti kitų mitybos lygmenų organizmuose.
Savaiminė rūšis – tai natūraliai ekosistemose išplitę ir gyvuojantys organizmai.
Svetimžemė rūšis – tai organizmai (augalai, gyvūnai), tikslingai ar atsitiktinai įvežti į vietovę, kurioje jie niekada anksčiau neaugo, negyveno.
Išplitusios svetimžemės rūšys gali pažeisti natūraliųjų ekosistemų stabilumą. Dėl atsiradusių naujų konkurencinių ir mitybos ryšių gali išnykti savaiminės ekosistemos rūšys.
Lietuvos raudonoji knyga – tai retų ir nykstančių gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas, taip pat informacija apie šių rūšių ir bendrijų paplitimą, joms gresiantį išnykimo pavojų, rūšių ir jų populiacijų, bendrijų, radaviečių ir augaviečių būklę, jų apsaugos priemones.
Siekiant išsaugoti nykstančių rūšių buveines, steigiamos žmonių ūkinę veiklą ribojančios teritorijos: gamtiniai rezervatai, nacionaliniai parkai ir draustiniai.
Gamtinių rezervatų apsaugos lygmuo yra griežčiausias. Tose teritorijose draudžiama bet kokia ūkinė veikla (išskyrus tą, kuri skirta rezervatui išsaugoti) ir ribojamas žmonių lankymasis.
Nacionaliniuose parkuose žmonės lankytis gali, tačiau juose leidžiama tik parkui nežalinga ūkinė veikla.
Draustiniai steigiami siekiant apsaugoti mažesnes teritorijas. Žmonių ūkinė veikla leidžiama. Ribojama tokia veikla, kuri sunaikintų nykstančių rūšių buveines ir pažeistų jų mitybos tinklus.
Nykstančias organizmų rūšis galima išsaugoti:
- informuojant apie nykstančias rūšis;
- kviečiant dalyvauti ekosistemų ir buveinių atkūrimo renginiuose ir projektuose;
- baudžiant už saugomų rūšių naikinimą (medžiojimą, žvejybą ir saugomų augalų skynimą).
Pasitikrinu ir įsivertinu
Moku sąvokas.
Nebaigti sakiniai
- Gamintojai, gyvaėdžiai ir skaidytojai vadinamos ekosistemos.
- Organizmai, vykdantys fotosintezę ir pasigaminantys maisto medžiagų, vadinami.
- Organizmai, medžiojantys kitus organizmus ir jais mintantys, vadinami.
- Organizmai, išnaudojantys kitus organizmus, vadinami.
- Organizmai, mintantys negyvais organizmais ar jų medžiagomis, vadinami.
- Vienoje ekosistemoje gyvenančių ir mitybos ryšiais tarpusavyje susijusių organizmų seka vadinama.
- Ekosistemos mitybos grandinių visuma vadinama.
- Kūno masės prieaugis per tam tikrą laiką vadinamas.
- Ekosistemoje pirminis energijos šaltinis yra.
- Organizmai, tikslingai ar atsitiktinai įvežti į vietovę, kurioje niekada anksčiau neaugo, negyveno, vadinami.
Galiu atpažinti ir apibūdinti.
- Lentelėje pasirinkite tinkamus atsakymus.
Ekosistemos | |
Ežeras |
|
Parkas |
|
Ganykla |
|
Pelkė |
|
Miškas |
|
Tvenkinys |
|
Neprižiūrimas |
|
Grikių laukas |
|
Báltijos jūros kopos |
|
- Nurodykite po 3–4 organizmus, priklausančius gamintojų, gyvaėdžių ir skaidytojų funkcinėms grupėms.
- Pagal pateiktą organizmų sąrašą nubraižykite mitybos tinklą.
- Agurkas
- Grambuolio lerva
- Višta
- Amaras
- Voras
- Žmogus
- Remdamiesi nubraižytu mitybos tinklu, sudarykite vieną mitybos grandinę ir nurodykite grandžių mitybos lygmenis.
- Nurodykite, kas turėtų būti parašyta prie 1, 2 ir 3 skaitmenų.
- Apibūdinkite energijos pasiskirstymą mitybos grandinėje: Žemuogė → drugio vikšras → vieversys → šermuonėlis
- Kuris organizmas šioje mitybos grandinėje gaus daugiausia energijos?
- Kuris mitybos lygmuo šioje mitybos grandinėje gaus mažiausiai energijos?
- Paaiškinkite, kodėl šermuonėliui šioje mitybos grandinėje vertingiau suėsti drugio vikšrą, nei gaudyti vieversį.
- Nurodykite, kaip svetimžemės rūšys patenka į Lietuvos natūraliąsias ekosistemas. Atsakymą pagrįskite pasirinktu pavyzdžiu.
- Remdamiesi lentelėje pateikta informacija, sąsiuvinyje parašykite, kurios iš išvardytų augalų ir gyvūnų rūšių yra labiausiai pažeidžiamos ir gali greitai išnykti. Atsakymą paaiškinkite.
Apsaugos | Organizmų rūšis |
CR | Raukšlėtoji smėliabitė (Andrena rugulosa) |
EN | Smailiaragis mėšlavabalis (Copris lunaris) |
EN | Šiaurinis laumžirgis (Aeschna crenata) |
CR | Pajūrinė zunda (Eryngium maritimum) |
VU | Tankusis kiminas (Sphagnum compactum) |
NT | Geltonžiedis pelėžirnis (Lathyrus laevigatus) |
LC | Paprastoji lututė (Aegolius funereus) |
Gebu paaiškinti ir įrodyti.
- Paaiškinkite, kodėl dirbtinė ekosistema, jei žmogus nesikiša, pasikeičia, ilgainiui virsta į natūraliąją. Pateikite pavyzdžių.
- Gėlyne augantys augalai pradėjo skursti: krauna mažiau žiedų, tapo ne tokie gražūs ir dideli. Atsakykite į klausimus.
- Ar gėlynas yra natūralioji ar dirbtinė ekosistema?
- Kokių priežiūros klaidų padarė gėlyno savininkas?
- Patarkite, kaip būtų galima atgaivinti skurstantį gėlyną.
- Pasvarstykite, kuo virstų neprižiūrimas gėlynas.
- Remdamiesi paveiksle pateiktu mitybos tinklu, atlikite užduotis:
- Kokių pokyčių įvyktų, jeigu šioje ekosistemoje išnyktų žiogai? Atsakymą paaiškinkite.
- Kokių pokyčių įvyktų, jeigu šioje ekosistemoje apsigyventų ežiai? Atsakymą paaiškinkite.
- Paprastai žmogus valgo ir augalinį (daržoves, vaisius), ir gyvūninį maistą (mėsą, žuvis, pieno produktus). Remdamiesi turimomis žiniomis apie energijos ir medžiagų pasiskirstymą organizme, paaiškinkite, kodėl nesuvirškintų medžiagų energijos nuostoliai didesni suvalgius augalinio maisto nei gyvūninio.
- Pateikite 3–4 patarimus, kaip būtų galima sumažinti svetimžemių augalų gausą Lietuvos pievose ir parkuose.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"