Tema 2.5 (Biologija 8)

Biologinės įvairovės išsaugojimas

Sąvokos: gamtinis rezervãtas, nacionãlinis párkas, gamtinis draustinis.

Biologinės įvairovės išsaugojimas

Pokyčiai aplinkoje vyksta nuolat. Tai – neišvengiama. Dėl Žemėje vykstančių procesų natūraliai keičiasi klimato sąlygos, todėl kinta kraštovaizdžiai ir juose gyvuojančių organizmų įvairovė: vienos organizmų rūšys išnyksta, vietoj jų atsiranda ir išplinta naujos.

Jau žinote, kad žmonijos ūkinė veikla spartina klimato kaitą. Dėl didėjančių maisto išteklių ir gyvenamųjų plotų poreikio plečiasi miestų ir dirbamųjų laukų plotai, mažėja natūraliųjų ekosistemų teritorijos, kertami miškai, natūralios pievos virsta dirbamaisiais laukais. Didėjant vandens telkinių taršai, spartėja jų pelkėjimas. Šios priežastys skatina biologinės pasaulio įvairovės mažėjimą.

2.5.1 pav. Nuo 2000 m. kasmet gegužės 22 d. minima Tarptautinė biologinės įvairovės diena. Tą dieną rengiami įvairūs renginiai, kviečiama susimąstyti apie žmonių ūkinės veiklos keliamas grėsmes gamtai ir biologinės įvairovės išsaugojimo svarbą.

Pamąstykite, kaip Lietuvoje apsaugoma biologinė įvairovė. Ar reguliuojamas ir mažinamas žmonių ūkinės veiklos poveikis natūraliosioms ekosistemoms? Kaip galėtume prisidėti prie Lietuvos gamtos apsaugos?

Šioje temoje jūs:

  • sužinosite, kad Lietuvos raudonoji knyga – tai dokumentas, padedantis išsaugoti nykstančias organizmų rūšis;
  • analizuosite, kaip saugomos teritorijos, kurių natūraliosiose ekosistemose išplitusios nykstančios rūšys;
  • suprasite biologinės įvairovės apsaugos svarbą ir pasiūlysite jos išsaugojimo būdų.

Lietuvos raudonoji knyga

Atlikdami įvairias užduotis apie Lietuvoje paplitusias augalų, gyvūnų, dumblių ir grybų rūšis, tikriausiai ne kartą informacijos ieškojote Lietuvos raudonojoje knygoje.

Lietuvos raudonoji knyga – tai retų ir nykstančių gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas, taip pat informacija apie šių rūšių ir bendrijų retumą, joms gresiantį išnykimo pavojų, rūšių ir jų populiacijų, bendrijų, radaviečių ir augaviečių būklę ir priemones joms išsaugoti. Vadovaujantis šiuo dokumentu, organizuojama nykstančių organizmų rūšių apsauga. Lietuvos raudonoji knyga skirta ir visuomenei supažindinti su Lietuvos teritorijoje saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšimis. Šis dokumentas Lietuvojè rengiamas ir leidžiamas nuo 1981 m. iki šiol. Jame aprašytų nykstančių rūšių sąrašas reguliariai atnaujinamas ir koreguojamas.

Anksčiau, kol nebuvo interneto, Lietuvos raudonoji knyga buvo leidžiama. Dabar ji publikuojama internete, tad galite ją rasti ir pavartyti.

Knygoje aprašyta saugomų ir nykstančių organizmų rūšių sandara ir išvaizdos požymiai, pagal kuriuos šiuos organizmus galima atpažinti iškylaujant gamtoje. Apibūdinamos šių organizmų paplitimo teritorijos, buveinės ir elgsenos ypatumai. Analizuojami nykstančios rūšies stebėjimo duomenys: populiacijos gausumas, paplitimas Lietuvos ekosistemose. Nurodomos rūšies nykimo priežastys. Remdamiesi šiais duomenimis, aplinkosaugininkai įrengia saugomas teritorijas, kuriose ribojama žmonių veikla.

Aprašant kiekvieną nykstančią rūšį nurodoma rūšies išlikimo ir apsaugos kategorija (1 lentelė ir 2.5.2 pav.).

1 lentelė. Rūšies išlikimo ir apsaugos kategorijos.

Apsaugos
​kategorijos
​žymėjimas

Kategorijos
​apibūdinimas

Organizmų rūšių
​pavyzdžiai

RE

Regione (stebimojoje teritorijoje) išnykusi rūšis. Turima įrodymų, kad paskutinis gyvenęs ir palikuonių galėjęs susilaukti organizmas žuvo. Reguliariai teritorijoje apsilankydavusių tos rūšies organizmų nebeaptinkama.

Aštriašnipis eršketas (Acipenser oxyrhynchus), vidutinis dančiasnapis (Mergus serrator)

CR

Rūšis priskiriama kritiškai grėsmingos būklės kategorijai. Tyrimų duomenys patvirtina, kad šios rūšies išnykimo gamtoje tikimybė yra ypač didelė.

Puošnusis gvazdikas (Dianthus superbus), didysis erelis rėksnys (Aquila clanga), ežerinė rainė (Rhynchocypris percnurus)

EN

Grėsmingos būklės kategorija. Rūšies išnykimo gamtoje tikimybė yra labai didelė.

Didysis arionas (Arion ater), upinis vėžys (Astacus astacus), europinė medvarlė (Hyla arborea)

VU

Pažeidžiamos rūšies kategorija. Tyrimai rodo, kad tokios rūšies išnykimo gamtoje tikimybė yra didelė.

Pievinis satyriukas (Coenonympha tullia), skiauterėtasis tritonas (Triturus cristatus), baltasis kiškis (Lepus timidus)

NT

Arti nykimo grėsmės esanti rūšis. Šiai kategorijai priklausanti organizmų rūšis kol kas gausi, bet yra grėsmė, kad netrukus gali pradėti nykti.

Dėmėtasis baravykas (Boletus erythropus), plaukuotoji jonažolė (Hypericum hirsutum), paprastoji griežlė (Crex crex)

LC

Susirūpinimo nekeliančių rūšių kategorija. Šių rūšių populiacijos yra gausios ir paplitusios visoje Lietuvos teritorijoje.

Machaonas (Papilio machaon), žvirblinė pelėda (Glaucidium passerinum), melsvasis gencijonas (Gentiana cruciata)

2.5.2 pav. Lietuvoje nykstančių ir saugomų organizmų pavyzdžiai ir jų apsaugos kategorijos: a – vidutinis dančiasnapis (RE); b – puošnusis gvazdikas (CR); c – europinė medvarlė (EN); d – pievinis satyriukas (VU); e – dėmėtasis baravykas (NT); f – melsvasis gencijonas (LC).

Nykstančių organizmų rūšių buveinių apsauga

Siekiant išsaugoti nykstančias organizmų rūšis, pirmiausia didinami saugomų teritorijų plotai. Šių teritorijų paskirtis – išsaugoti gamtinius ir kultūrinius kraštovaizdžius, atkurti natūralias nykstančių rūšių buveines ir tos vietovės ekosistemos pusiausvyrą, kad nykstančios augalų, gyvūnų ir kitos organizmų rūšys galėtų jose saugiai gyvuoti ir plisti.

Saugomose teritorijose draudžiama arba ribojama žmogaus ūkinė veikla. Jų plotai ir veiklų ribojimas priklauso nuo to, kurios apsaugos kategorijos (RE, CR, EN, VU ar NT) rūšys ten išplitusios arba užklysta poruotis, migruoti.

Gamtinis rezervãtas – tai teritorija, kurioje saugomas visas gamtos kompleksas, draudžiama bet kokia žmogaus ūkinė veikla. Rezervatuose saugomi unikalūs gamtiniai kraštovaizdžiai, juose esančios vertingos natūraliosios ekosistemos, buveinės, laukinių augalų, gyvūnų ir grybų rūšys. Lietuvojè yra trys valstybiniai gamtiniai rezervatai – Čepkẽlių (2.5.3 pav.), Kamãnų ir Viẽšvilės – ir vienas valstybinis biosferos rezervatas – Žùvinto. Rezervatuose žmonės gali lankytis ribotai, įleidžiami tik turintieji specialius leidimus arba mokslininkai, rezervato darbuotojai. Gyvūnų poravimosi ir jauniklių auginimo laikotarpiu žmonėms lankytis šiose teritorijose draudžiama.

2.5.3 pav. Čepkelių raisto rezervate siekiama išsaugoti didžiausią Lietuvoje esančią aukštapelkę su vis dar telkšančiais ežerėliais, atsiradusiais traukiantis paskutiniam ledynmečiui, šioje vietoje išplitusias retas augalų ir gyvūnų rūšis, gausiausią gervių populiaciją Lietuvoje.

Nacionãlinis párkas – valstybės saugoma teritorija, skirta vertingiausioms kraštovaizdžio teritorijoms išsaugoti, tvarkyti ir naudoti. Šiose teritorijose siekiama išsaugoti unikalius gamtinius ir kultūrinius (istorinius) objektus, stengiamasi atkurti sunaikintas ar pažeistas ekosistemas, saugomos ten paplitusios retos organizmų rūšys. Žmonių ūkinė veikla skirta tik parkui išsaugoti ir paplitusiems svetimžemiams organizmams (augalams, gyvūnams) naikinti. Lietuvoje įsteigti penki nacionaliniai parkai: Aukštaitijos, Žemaitijos, Dzūkijos, Kuršių nerijõs (2.5.4 pav.) ir Trãkų istorinis nacionalinis parkas.

2.5.4 pav. Kuršių nerijos nacionalinis parkas. Saugomas unikalus jūros, vėjų ir žmogaus sukurtas lengvai pažeidžiamas kraštovaizdis. Šioje vietoje yra susiformavusios aukščiausios Šiáurės Euròpoje kopos, kuriose gyvuoja savita nerijos augalija ir gyvūnija.

Lankytojams leidžiama lankytis nacionaliniuose parkuose, tačiau privalu laikytis tam tikrų taisyklių ir nurodymų, pavyzdžiui, vaikščioti galima tik specialiai įrengtais takais, poilsiauti (pietauti, ilsėtis, pramogauti) specialiai tam skirtose vietose. Griežtai draudžiama skinti ten augančius žvejoti, medžioti gyvūnus. Uogavimas, grybavimas, žvejyba ar medžioklė leidžiama tik gavus specialius leidimus.

Gamtinis draustinis – tai teritorija, kurioje leidžiama ribota žmonių ūkinė veikla nepažeidžiant susiformavusios ekosistemos (miško, pievos, pelkės) ir saugant ten paplitusias nykstančias organizmų rūšis. Draustiniai skirstomi pagal paskirtį, pavyzdžiui, botaniniuose draustiniuose saugomos retos augalų rūšys, zoologiniuose draustiniuose – retos gyvūnų rūšys. Gali būti steigiami siauros paskirties draustiniai, skirti tik tam tikroms organizmų rūšims išsaugoti. Pavyzdžiui, ornitologiniame draustinyje saugomos nykstančios paukščių rūšys (2.5.5 pav.).

2.5.5 pav. Taurijõs ornitologiniame draustinyje (Vı̇̀lniaus r.) saugomos kurtinių tuokvietės, taip pat ten gyvenančios kitos retų paukščių populiacijos (juodųjų gandrų, gervių, lutučių).

Nykstančių ir retų organizmų populiacijų gausinimas

Norint išsaugoti retas ir nykstančias organizmų rūšis, nepakanka vien žmonių veiklą ribojančių teritorijų. Aplinkosaugininkai, ekologai ir kitų biologijos sričių mokslininkai organizuoja įvairius projektus ir renginius, skirtus joms apsaugoti. Žmonės kviečiami aktyviai dalyvauti gamtos apsaugos projektuose ir renginiuose.

Siekiant pagausinti nykstančių organizmų rūšių populiacijas:

  • atkuriamos pažeistos ekosistemos, pavyzdžiui, atsodinami sunaikinti miškų plotai, atkuriamos sunykusios gamtinės pievos. Žmonės kviečiami dalyvauti miškų atsodinimo akcijose, pažeistų ekosistemų valymo darbuose;
  • įkuriamos naujos buveinės. Teritorijose, kuriose paplitusios nykstančios gyvūnų rūšys, įrengiami nauji lizdai, keliami inkilai. Tikimasi, kad įkurtose naujose buveinėse gyvūnai poruosis ir augins jauniklius. Žmonės kviečiami dalyvauti paukščių apsaugos renginiuose: gaminami inkilai, jie keliami į tinkamas vietas;
  • reguliuojamos svetimžemių augalų rūšių populiacijos, naikinamos itin kenksmingos rūšys (Sosnovskio barščiai, gausialapiai lubinai), reguliariai šienaujamos pievos. Taip mažinamas ir reguliuojamas šių augalų plitimas. Žmonės informuojami apie draudžiamų augalų auginimą ir platinimą;
  • reguliuojamos svetimžemių gyvūnų rūšių populiacijos. Svetimžemių gyvūnų (mangutų, paprastųjų meškėnų, kanadinių audinių) medžioklė leidžiama visus metus. Pagavus tokį gyvūną, draudžiama jį paleisti į natūraliąją ekosistemą. Norintieji auginti svetimžemes gyvūnų rūšis privalo gauti specialius leidimus ir užtikrinti, kad šie gyvūnai neištrūks į laisvę. Organizuojamos grundalų ir vėžių gaudymo šventės;
  • žmonės informuojami apie draudimą rinkti nykstančių rūšių augalus (pataisus, plukes, šilagėles); jei nesilaikoma taisyklių, skiriamos baudos;
  • skelbiamas žvejybos ir medžioklės kalendorius. Žvejai ir medžiotojai privalo žinoti, kada ir kokių gyvūnų negalima gaudyti, tarkim, gyvūnams poruojantis (neršiant) ir auginant jauniklius. Pavyzdžiui, lydekų negalima gaudyti nuo vasario 1 iki balandžio 30 dienos;​
  • jos veisiamos dirbtinėmis sąlygomis. Išauginti ir sveiki jaunikliai paleidžiami į įprastas ekosistemas. Pavyzdžiui, Lietuvõs zoologijos sodo darbuotojai renka nesaugiose vietose sudėtus balinių vėžlių kiaušinius, tada juos saugiai išperina zoologijos sodo laboratorijose. Jaunikliai auginami ir stebimi trejus metus. Sveiki ir stiprūs baliniai vėžliukai nuvežami ir paleidžiami į jiems įprastas vietas (vandens telkinių pakrantėse).

Klausimai ir užduotys

  1. Paaiškinkite, kas yra Lietuvos raudonoji knyga ir kokia informacija joje pateikiama.
  2. Išvardykite po dvi nykstančias (retas) augalų ir gyvūnų rūšis.
  3. Nurodykite, kurioje saugomoje teritorijoje nykstančių rūšių apsauga yra griežčiausia. Atsakymą paaiškinkite.
  4. Remdamiesi 1 lentele, paaiškinkite kuo skiriasi CR ir VU organizmų apsaugos kategorijos.
  5. Palyginkite, kuo skiriasi natūraliųjų ekosistemų apsauga gamtiniame rezervate ir nacionaliniame parke.
  6. Pateikite 3–4 pasiūlymus, kaip būtų galima išsaugoti nykstančias augalų ir gyvūnų rūšis.

Praktinė veikla

  1. Parenkite projektą „Mūsų apylinkių retos ir nykstančios rūšys“. Pasidomėkite, kokios retos ir nykstančios augalų ir gyvūnų rūšys paplitusios jūsų apylinkėse. Parenkite pranešimą apie jų įvairovę, apsaugos būdus.
  2. Parenkite pranešimą klasei apie vieną pasirinktą gamtinį rezervatą. Informacijos rasite, atidarę pateiktas nuorodas.
  3. Parenkite vienos nykstančios augalų ar gyvūnų rūšies mokslinį aprašą. Prisiminkite, kaip rašomas organizmo mokslinis pavadinimas. Apraše nurodykite:
    1. organizmo apsaugos kategoriją;
    2. paplitimą pasaulyje, Europoje ir Lietuvoje;
    3. organizmui tinkamas buveines;
    4. organizmo dauginimosi ypatumus;
    5. organizmo mitybos ypatumus;
    6. rūšies nykimo priežastis;
    7. šios organizmų rūšies išsaugojimo būdus.

Apibendrinimas

  • Lietuvos raudonoji knyga – tai retų ir nykstančių gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas, taip pat informacija apie šių rūšių ir bendrijų retumą, joms gresiantį išnykimo pavojų, rūšių ir jų populiacijų, bendrijų, radaviečių ir augaviečių būklę ir priemones joms išsaugoti.
  • Organizmų biologinė įvairovė saugoma steigiant žmonių veiklą ribojančias teritorijas: gamtinius rezervatus, nacionalinius parkus ir draustinius.
  • Organizmų biologinę įvairovę siekiama išsaugoti kuriant jiems tinkamas buveines, ribojant jų gaudymą (ar skynimą), stengiantis atkurti sunaikintas ekosistemas, veisiant ir jauniklius paleidžiant į natūraliąsias ekosistemas.
Prašau palaukti