Gyvybės pradžiai didžiausios įtakos turėjo cheminiai procesai vandenyje. Jiems vykstant susidarė pirminis sultinys. Pradėjo formuotis primityvieji organinių junginių dariniai – agregatai. Prabėgo milijonai metų, kol iš agregatų susiformavo pirmosios primityviosios ląstelės.
Primityviosios ląstelės susidarė vandenyje prieš 3,5 mlrd. metų. Primityviosiose ląstelėse vyko gyvajai ląstelei būdingi procesai. Jos gebėjo daugintis. Taip atsirado pirmieji vienaląsčiai organizmai – prokariotinės ląstelės, neturinčios branduolio ir membraninių organelių. Pirmosios ląstelės buvo vartotojos, nes mito vandenyje plaukiojančiomis organinių junginių molekulėmis.
Iš pirmųjų ląstelių susiformavo fotosintezę vykdančios ląstelės. Per fotosintezę išsiskyrė deguonis. Jo daugėjo ir atmosferoje susidarė ozono sluoksnis, saugantis Žemę nuo pražūtingo ultravioletinių spindulių poveikio. Pradėjo formuotis gyvybei palankios sąlygos Žemės sausumoje.
Iš prokariotinių ląstelių susidarė eukariotinės ląstelės, turinčios branduolį ir membranines organeles. Iš eukariotinių vienaląsčių organizmų vystėsi daugialąsčiai organizmai: dumbliai, augalai ir gyvūnai.
Vandenyje atsiradusi gyvybė pamažu vystėsi ir atsirado daug įvairių gyvybės formų. Kai kurios jų liko gyventi vandenyje (vandens bestuburiai, žuvys, dumbliai, vandens augalai), o kitos persikėlė į sausumą (varliagyviai, ropliai, sausumos augalai).
Žmoginių beždžionių kilmės linija nuo hominidų kilmės linijos atsiskyrė prieš maždaug 6 mln. metų, kai išryškėjo judėjimo būdo, žandikaulio formos ir smegenų dydžio skirtumai. Atsirado protingasis žmogus (Homo sapiens).
Fosilijos – tai suakmenėjusios augalų, gyvūnų liekanos, iškastiniai jų kūno dalių atspaudai kalkakmenyje, sustingusioje lavoje, griaučiai arba pavieniai kaulai (1 pav.).
Inkliuzai – paprastai vabzdžiai ar augalų fragmentai, įklimpę į lipnius medžių sakus, kurie per milijonus metų sukietėjo (2 pav.).
Paleontologija – tai mokslas apie iškastines organizmų liekanas, vadinamas fosilijomis. Pereinamosios formos rodo, kaip iš paprastos sandaros organizmų išsivystė sudėtingi organizmai (3 pav.).
Rudimentai – tai sunykusios organų, kurių organizmas nenaudoja, bet naudojo jo protėviai, liekanos (4 pav.).
Atavizmai – sunykę protėvių požymiai, kurie vėl atsitiktinai pasireiškia palikuonyse. Rudimentinių organų ir atavizmų atsiradimas patvirtina evoliucijos teorijos teiginius. Lyginamoji anatomija ir embrionai paaiškina bendrą organizmų kilmę.
Pasitikrinu ir įsivertinu
Moku sąvokas.
Baikite sakinius.
- Pirminiu sultiniu vadiname...
- Primityvieji organinių medžiagų dariniai vadinami...
- Primityviosios ląstelės susiformavo iš...
- Galutinis cheminės evoliucijos rezultatas yra...
- Pirmuoju senoviniu paukščiu laikomas...
- Išvardykite žmoginių beždžionių pavadinimus: ... , ... , ... .
- Suakmenėjusios augalų, gyvūnų liekanos, iškastiniai jų kūno dalių atspaudai kalkakmenyje, sustingusioje lavoje, griaučiai arba pavieniai kaulai vadinami...
- Paleontologija – tai mokslas...
- Gyvosiomis iškasenomis vadinama...
- Rudimentai – tai...
Galiu atpažinti ir apibūdinti.
- Archeopteriksas yra pereinamoji gyvybės forma tarp roplių ir paukščių. Kurie požymiai būdingi ropliams, o kurie – paukščiams?
- Apibūdinkite pirmykštės Žemės atmosferą ir sąlygas, lėmusias gyvybės atsiradimą.
- Paprastai pasitaiko kūno dalių – kaulų, dantų, kriauklių – fosilijų, bet labai retai randama kirmėlių fosilijų. Paaiškinkite, kodėl.
- Išnagrinėkite paveiksle pavaizduotas fosilijas. Kokius organizmus jos primena?
- Paaiškinkite, kokių reikia sąlygų, kad susidarytų fosilijos.
- Persibraižykite lentelę ir joje palyginkite roplį, paukštį ir archeopteriksą.
Kūno sandaros požymiai | Roplys | Paukštis | Archeopteriksas |
Kūno danga | |||
Žandikaulis | |||
Priekinės galūnės | |||
Uodega |
- Paaiškinkite, kokią funkciją žmogaus organizme atlieka išlikę rudimentai.
- Kartais jaunikliai gimsta turėdami tolimiems protėviams būdingų požymių, pavyzdžiui, arklys su antruoju arba ketvirtuoju pirštu. Kaip vadinamas toks reiškinys, kai atsiranda per evoliuciją išnykę protėvių požymiai? Paaiškinkite, kodėl šį reiškinį mokslininkai vadina gyvūnų evoliucijos įrodymu.
- Paaiškinkite, kaip gyvūnų kūno sandaros tyrimai patvirtina teorinius evoliucijos teiginius.
- Paveiksle pavaizduotos stuburinių galūnės. Apibūdinkite jų paskirtį.
Gebu paaiškinti ir įrodyti.
- Pateikite įrodymų, kad Žemėje vyko evoliucija.
- Pamąstykite, ar žmogui reikalingi rudimentiniai organai. Atsakymą argumentuokite.
- Palyginkite, kaip keitėsi Homo habilis, Homo erectus ir Homo sapiens.
- Pasvarstykite, kaip ateityje vyks žmogaus evoliucija. Kokie kūno požymiai gali keistis ir kaip?
- Paaiškinkite, kuo svarbios pereinamosios organizmų formos evoliucijai vystytis.
- Pasvarstykite, ką rodo žmogaus kūne esantys uodegos slanksteliai.
- Paaiškinkite, kodėl Homo habilis laikomas žmogumi.
- Bendrais bruožais panagrinėkite žmogaus evoliuciją nuo gyvūnų atsiradimo ir nurodykite svarbiausius įvykius.
- Pateikite evoliucijos kilmės linijos pavyzdį ir nurodykite, kas yra pereinamosios formos ir gyvosios iškasenos.
- Kaip Č. R. Darvinas aiškino skirtingų rūšių atsiradimą? Remkitės vienu pavyzdžiu, tarkim, kikilių rūšių atsiradimu.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"