Tema 1.13 (Literatūra 6)

Kaip suprasti?

Kaip atsirado ežerai? Kodėl jie vadinami tokiu, o ne kitokiu vardu? Kodėl lygumose stūkso tarsi kažkieno supiltos kalvos? Kodėl akmenyje įspaustas tarsi rankos atspaudas? Nuo senų senovės norėta įminti šias mįsles. Žmogaus domėjimasis įvairių reiškinių kilme buvo svarbiausia padavi atsiradimo ir jų populiarumo priežastis.

Taurãlaukio akmuo

Tauralaukyje yra Velnio akmuo. Netoli nuo tos vietos seniau gyveno dvarponis.

Jis labai mėgo kortomis lošti. Vieną kartą jis lošė kortomis su savo kumečiu, ir tas kumetis pralaimėjo. Jis labai supyko ir sako tam ponui:

– Eik po velnių su savo kortomis!

Joninių naktį dvarininkas nuėjo prie to akmens ir sutiko Velnią. Tas turėjo pilnas kišenes pinigų. Ėmė lošti kortomis. Velnias tuos visus pinigus pralošė. Jis labai supyko ir dėjo ranka į akmenį, kad paliko žymė – ranka.

Po tuo akmeniu yra auksinės akėčios ir auksinės klumpės. Žmonės bandė tą akmenį versti, ritinti, gręžti, bet nieko nepadarė…

Taurãlaukio akmuo. Liutauro Balsio nuotrauka

Aptariame tekstą

  1. Kokį pomėgį turėjo dvarponis?
  2. Išsiaiškinkite, kas yra kumetis. Kas jam atsitiko, lošiant su dvarponiu kortomis?
  3. Kaip jis reagavo į savo nesėkmę?
  4. Kodėl Joninių naktį Velnias prie akmens laukė dvarponio? Atsakymą argumentuokite.
  5. Kaip dvarponiui sekėsi lošti su Velniu?
  6. Kaip Velnias reagavo į pralaimėjimą?
  7. Kodėl žmonės po akmeniu su Velnio palikta žyme tikėjosi rasti aukso?
  8. Kaip žmonės stengėsi pasiekti tą auksą? Ar tai jiems pavyko?

Valatkónių velnio akmuo

Dar baudžiavos laikais, kai dvarininkai turėjo didelę galią, Velnio akmuo gulėjo ant ežios, kuri skyrė Baisogalos dvaro pono Komaro mišką nuo valstiečio Kadaro žemės. Kartą Komaras užsimanė, kad čia netikra riba. Jis įtvirtino, kad penkiolika metrų nuo akmens į Kadaro pusę – jo žemė. Komaras pradėjo ginčą su Kadaru. Kadaras neteko žemės gabalo, ėmė keikti Komarą. Velnias, žmogaus keiksmus išgirdęs, vieną audringą naktį su dideliu trenksmu pernešė akmenį į Komaro mišką tiek, kiek Komaras buvo įlindęs į Kadaro žemę nuo akmens.

*

Vieną kartą keliu važiavo žmogus ir užkliuvo už akmens, kuris tada gulėjo prie pat kelio. Sulūžo žmogaus ratai. Tada jis supykęs pasakė:

– Kad tave velnias nuneštų!

Rytojaus dieną žmonės rado tą akmenį į šalį nuvilktą. Matėsi, kad jis buvo vilktas: išraustas didelis griovys, sustumtas kalnas žemių ir medžių šaknų. O ant akmens atsirado užnertų grandinių žymė. Mat Velnias akmenį vilko nuo kelio, užnėręs ant jo grandines.

*

Velnias atėjo pasipiršti Komaro dukteriai. Ji paprašė, kad Velnias jai atvilktų tą akmenį, kuris dabar guli Valatkonių miške. Velnias jį vilko vilko, bet negalėjo atvilkti iki galo, patrūko. Tas akmuo didelį griovį išrausė. Tenai net žolė neauga!

Aptariame tekstą

  1. Kuriais laikais vyksta pirmojo pasakojimo veiksmas?
  2. Kas buvo Komaras ir kas Kadaras? Dėl ko jie susiginčijo?
  3. Kaip Kadaras elgiasi, netekęs žemės?
  4. Ką ir kada padaro Velnias?
  5. Kodėl supyko keliu važiavęs žmogus? Ką jis pasakė supykęs?
  6. Kas atsitinka kitą dieną?
  7. Iš kokių detalių žmonės sprendžia, kad akmuo buvo vilktas?
  8. Dėl ko akmuo buvo nuvilktas nuo kelio?
  9. Ką paprašo padaryti Komaro duktė jai pasipiršusį Velnią?
  10. Ko Velniui nepavyksta padaryti? Kokios akmens vilkimo pasekmės?

Apibendriname

  1. Įvertinkite Velnio veiksmus šiuose pasakojimuose. Kokiomis aplinkybėmis ir ką jis veikia? Kaip jam tai pavyksta?
  2. Kas gali atsitikti, keiksmuose minint Velnią?

Diskusija

Ar šiuos pasakojimus galima suprasti ir kaip pamokymą nesikeikti? Pagrįskite savo nuomonę.

Tyrimas

  • Raskite ir užrašykite daugiau lietuviškų keiksmažodžių. Aptarkite jų reikšmes.
  • Paieškokite informacijos, kokia apskritai keiksmažodžių paskirtis.

Plãtelių ir Dùsios ežerų vardai

Slinko toks didelis debesis ūždamas. O viena moteriškė sako:

– Platus ežeras ateina!

Debesis ir nusileido, ir pasidarė ežeras. O toj vietoj seniau buvo miestas.

*

Toje vietoje, kur dabar Dusia, buvo didelis dvaras. Ponas buvo labai piktas, kankino žmones. Tą poną rado po nakties uždusintą. Kai poną palaidojo, nuskendo visas dvaras, pasidarė ežeras. Jį vadina Dusia, nes poną uždusino.

Plãtelių ežeras. Juliaus Kielaičio nuotrauka

Aptariame tekstą

  1. Koks gamtos reiškinys minimas pasakojime?
  2. Kaip į šį reiškinį reaguoja moteriškė?
  3. Kas atsitinka, moteriškei ištarus žodžius? Kuo tampa debesis?
  4. Kas anksčiau buvo Dusios ežero vietoje?
  5. Koks buvo šio dvaro ponas? Kaip jis elgdavosi su žmonėmis?
  6. Kas atsitiko ponui?
  7. Kas įvyko, poną palaidojus?

Apibendriname

  1. Kaip padavimuose aiškinami šių ežerų pavadinimai?
  2. Kaip šių vandenvardžių reikšmes aiškina žodynai?
  3. Raskite daugiau pavyzdžių, kaip aiškinami vandenvardžių pavadinimai.

Kuriame tekstą

Sugalvokite ir parašykite trumpą pasakojimą apie tai, kaip atsirado koks nors jūsų apylinkėse esantis vandens telkinys ir kodėl jis taip vadinamas.

Drẽvernos kalnas

Senovėje žmonės pildavo pilkapius, kalvas paversdavo piliakalniais. Todėl jie manė, kad ir gamtos sukurti kalnai yra galingų, į žmogų panašių būtybių darbas.

Senovėje vienas milžinas, plačią ir gilią Drevernos upę užpilt besirengdamas ir jau kone pilną prijuostę smilčių prisižėręs, ant kietumos atsidūrė. Apsidairęs į mylios tolume gulinčias kopas, jis atsitiesęs tuoj prišaukė per marias savo prietelį, į jo darbą bežiopsantį, kad jis savo bylę smiltim papurtyt atmestų. Tas milžinas tuoj bylę atmetė, bet, šiam jos pasiimt besilenkiant, prijuostės juostos patrūko, smiltys bapterėjo, ir Drevernos kalnelis supiltas buvo.

Tyrimas

Išsiaiškinkite, kas yra bylė:

  • kam ji naudojama;
  • pateikite sakinių, kuriuose vartojamas šis žodis;
  • raskite bylės nuotraukų.

Aptariame tekstą

  1. Kokia Lietuvos vietovė minima padavime? Iš ko ją atpažįstate?
  2. Ką ir kaip ketina daryti vienas milžinas?
  3. Kodėl milžinas šaukia kitą milžiną?
  4. Kas atsitinka, milžinui pasilenkus pasiimti bylės?

Kùpiškio piliakalnis

Seniai seniai gyveno du milžinai: vienas Paketurių kaime, kitas – Aukštupė kaime. Juos abu skyrė Lėvens upė ir slėnis. Jiedu mėgo pypkiuodami pasikalbėti. Jų pypkės buvo ilgos ir susisiekdavo toj vietoj, kur dabar yra piliakalnis. Kada abu milžinai baigdavo pypkiuoti, tada jie pelenus iškratydavo ten, kur jų pypkės susisiekdavo. Jie tiek ilgai gyveno, kad ilgainiui iš pypkių pelenų susidarė kalnas Kupiškio piliakalnis.

Kùpiškio piliakalnis. Donato Vertelkos nuotrauka

Aptariame tekstą

  1. Kur gyveno vienas milžinas ir kur kitas?
  2. Kas skyrė tuos du kaimus?
  3. Ką mėgo milžinai?
  4. Iš ko atsirado piliakalnis?

Tyrimas

  • Išsiaiškinkite, kuriuose Lietuvos regionuose yra skaitytuose padavimuose minimi vietovardžiai – upės ir kalnai. Parodykite šias vietas žemėlapyje.
  • Raskite padavimuose minimų vietovių nuotraukų ir pristatykite jas bendraklasiams.

Apibendriname

  1. Kaip padavimuose kalbama apie milžinų bendravimą? Kokie jų tarpusavio santykiai?
  2. Kokios pasakojimo detalės atskleidžia milžinų ūgį?
  3. Koks buvo Drevernos kalno ir Kupiškio piliakalnio atsiradimas – suplanuotas ar atsitiktinis? Argumentuokite, remdamiesi tekstais.
  4. Kuo skiriasi medžiagos, iš kurių supilti minėti kalnai? Kaip tai susiję su vietų, kuriose yra šie piliakalniai, geografiniais ypatumais?

Tyrimas

  • Raskite ir perskaitykite dar vieną padavimo apie Kupiškio piliakalnio atsiradimą versiją. Kuri iš jų senesnė?
  • Išsiaiškinkite, ką apie šį piliakalnį kalba istorikai. Atradimais pasidalykite su bendraklasiais.

Čičı̇̀nsko kalnas

Kur dabar Čičinsko kalnas, seniau buvo bala Vešeta. Ta bala prigulėjo dideliam ponui Čičinskui. Jis buvo labai nedoras, savo žmones labai kankindavo. Jis užsigeidė pasistatyti rūmus toj baloj ir liepė savo baudžiauninkams sunešti po rieškutes žemių kalną. Žmonės sunešė didelį kalną, ant kurio Čičinskas pasistatė sau didelius gražius rūmus.

Tas Čičinskas liepdavo žmogui įlipti į medį ir kukuoti, o pats į jį šaudydavo. Jis turėdavo daugybę šunų. Būdavo, paima iš maitinančios moteriškės kūdikį, užkiša už suolo, sutreškia, o šuniuką liepia žindyti. Čičinskas raitas įjodavo į bažnyčią, o nuo žvakės prie altoriaus užsidegdavo papirosą. Vieną Kalėdų rytą Čičinskas jojo į bažnyčią. Prieš išjodamas jis susibarė su pačia. Čičinskas tarė pačiai:

– Kad tu nueitum skradžiai žemę!

Pati jam atsakė:

– O kad tave perkūnas šiandien nutrenktų!

Kai jis jojo į bažnyčią, perkūnas jį pykšt ir užmušė. Dvaras ėmė skęsti ir skendo septynerius metus. Visus tuos septynerius metus girdėdavo žmonės gaidžius giedant, jaučius baubiant. Toje vietoje, kur buvo rūmai, dabar yra dvi kūdros.

Kai Čičinską perkūnas užmušė, jį norėjo palaidoti, bet žemė jo nelaikė, vis išmesdavo ant viršaus. Tik po daugelio metų jį užkasė.

Aptariame tekstą

  1. Kas toks buvo Čičinskas?
  2. Kuo buvo ypatingi Čičinsko rūmai? Kaip jie statyti?
  3. Kaip Čičinskas elgdavosi su žmonėmis? Kodėl jo elgesį galima vadinti nežmonišku?
  4. Kas įvyko tarp Čičinsko ir jo pačios vieną Kalėdų rytą? Ką ir kaip jie vienas kitam pasakė?
  5. Kas atsitiko, Čičinskui jojant į bažnyčią?
  6. Koks likimas ištiko Čičinsko dvarą, ponui mirus? Kas dabar yra dvaro vietoje?
  7. Kodėl žemė nepriėmė laidojamo Čičinsko?
  8. Kada pavyko palaidoti Čičinską? Kaip manote, kodėl?

Maironis

Maironis (tikr. Jonas Mačiulis, 1862–1932) – vienas žinomiausių lietuvių poetų – buvo katalikų dvasininkas, profesorius. Paprastai sakoma, kad yra lietuvių poezija iki Maironio ir po Maironio. Būtent nuo jo prasideda savarankiška lietuvių literatūros tradicijos raida. Netgi galima teigti, kad jis sukuria tokį lietuvių poezijos žodyną, kuriuo vienaip ar kitaip remiasi visi po jo rašę poetai.

Istorijos, atminties svarba, savojo kraštovaizdžio reikšmė – tai svarbiausios Maironio poezijos temos. Daugelis Maironio eilėraščių yra tapę liaudies dainomis.

Baladė apie Čičinską (ištrauka)

Štai ant tilto be vežėjo
​Stoję baidosi žirgai!
​Pats Čičinskas sudrebėjo!
​Stebias, žvalgosi draugai:
​Puikūs rūmai, kur linksmai
​Šoko, trypė, šit ūmai
​Į kiaurąsias grimzta, skęsta…
​Į Čičinską gi staigus
​Spyrė griaudamas dangus
​Kaip į niekšą nepakęstą.

Žmonės iš rarotų grįžta;
​Dairos, krapšto sau akis:
​Kas tai? Vietos nepažįsta,
​Nors išaušo jau naktis!
​Iš po žemių, atidžiai
​Klausant, girdžias: gied gaidžiai!
​Kur Čičinsko švietė rūmai,
​Tviski sklidina bala,
​Kyšo vidury sala,
​Jos pakrančiais auga krūmai.
​O ant tilto guli kūnas;
​Tai Čičinskas. Koks baisus!
​Žiemą nutrenkė perkūnas,
​Rūbus nudrėskė visus!..
​Dievobaiminga minia,
​Net su kunigo žinia,
​Niekšą laidoti mėgina.
​Bet įkas jį į žemes,
​Tik žiūrėk, jos vėl išmes!
​Vietos jam su kerštu gina.

Čičinskas karste. Senovinė iliustracija

Aptariame tekstą

  1. Kaip elgiasi žirgai? Kaip į tai reaguoja Čičinskas?
  2. Kas vyksta su Čičinsko rūmais? Kokiu epitetu jie apibūdinami?
  3. Kas atsitinka Čičinskui? Kaip jis pavadinamas?
  4. Kas stebina iš rarotų grįžtančius žmones?
  5. Kur guli negyvo Čičinsko kūnas? Kokiais žodžiais jis apibūdinamas?
  6. Kas ir kaip bando laidoti Čičinską?
  7. Kaip į Čičinsko laidojimą reaguoja žemė? Kodėl jo nepriima?

Apibendriname

  1. Kurios padavimo vietos aprašomos Maironio kūrinio ištraukoje?
  2. Kuo ypatingas Perkūno bausmės laikas padavime ir Maironio tekste?
  3. Aptardami sakmes, jau kalbėjome apie keiksmų galią. Ką per barnį prisišaukė Čičinsko pati?
  4. Jau žinote, į ką trenkia Perkūnas. Su kuo padavime tapatinamas Čičinskas?
  5. Pasvarstykite, kodėl Čičinsko nebuvo galima palaidoti. Ar galima teigti, kad Čičinskas savo elgesiu pažeidė nerašytas elgesio taisykles, susijusias ne tik su žmonėmis, bet ir būtybėmis, turinčiomis aukštesnių galių, todėl ir buvo labai smarkiai nubaustas?
  6. Kokiais žodžiais vertinamas Čičinskas eilėraščio ištraukoje? Išrinkite juos ir surašykite.
  7. Kaip vaizduojami ir kaip pavadinami žmonės Maironio tekste? Kaip jie elgiasi ir kodėl?
  8. Kuo skiriasi tų pačių įvykių pasakojimas padavime ir eilėraštyje?

Gandiñgos piliakalnis

Kalną supylė švedai. Sako, kad švedai kariavo su lietuviais ir juos nugalėjo. Paskui švedai, norėdami visai sunaikinti savo priešus, apipylė smėliu karius ir taikius gyventojus. Švedai nešiojo smėlį pirštinėmis, nes jie buvo ne paprasti žmonės, o milžinai.

*

Seniau, ariant piliakalnį ir dirvas prie jo, rasdavo kardų, dùrtuvų, vario lankų. Tie vario lankai – tai milžinų žiedai. Žmogus juos galėtų ant liemens užsimauti.

*

Kalno viršuje buvo skylė, į kurią galėjo įlįsti žmogus. Piemenys įmetė į tą skylę vieną savo draugą. Tas kalne pamatė seną vokietį, gulintį lovoje, o jauną – sėdintį prie stalo. Senis liepė pripilti piemeniui užantin pinigų. Kai piemenį draugai ištraukė, nusileido kitas piemuo, norėdamas irgi gauti pinigų. Bet senis liepė jam išlupti akis.

*

Prie Gandingos piemenims pasirodydavo vokietukas, kuris turėdavo pilną kepurę žemuogių. Paskui jis nežinia kur pranykdavo.

*

Sako, kad piliakalnyje yra dideli trobesiai ir urvai. Kai švedai kraustėsi iš Gandingos, jie pinigus, ginklus ir kitus daiktus sunešę į pilies vidų, uždarę geležinėmis durimis, o jas žemėmis užpylę, kad net žymės neliko. Sako, kad tos durys yra pietiniame kalno šone: toje vietoje sunkiasi nedidelis šaltinėlis. Durų raktus švedai padėję po dideliu akmeniu Babrungo upės sietuvoje. Visus Gandingos turtus saugo velniai, o jų viršininkas yra pilies ponaitis.

Gandiñgos piliakalnis. Kęstučio Vaitkaus nuotrauka

Aptariame tekstą

  1. Ką apie švedų kovas su lietuviais kalba žmonės?
  2. Kaip su nugalėtaisiais pasielgė švedai?
  3. Kaip žmonės įsivaizdavo švedus?
  4. Ko žmonės rasdavo, ardami piliakalnį? Ką jie manė apie tuos radinius?
  5. Kuo dar ypatingas buvo šis kalnas? Ką jo viduje pamatė draugų įmestas piemuo?
  6. Kaip įmestasis grįžo iš kalno ir ką parsinešė?
  7. Kodėl kitas piemuo leidosi į kalną? Kaip baigėsi jo žygis?
  8. Ką prie Gandingos matydavo piemenys?
  9. Kaip buvo įsivaizduojamas kalno vidus?
  10. Papasakokite, kaip, anot padavimo, saugomi Gandingos turtai.

Apibendriname

  1. Padavime teigiama, kad lietuviai kariavo su švedais ir jiems pralaimėjo. Pasvarstykite, ar iš pasakojimo galima suprasti, kodėl lietuviai pralaimėjo.
  2. Kokie įrodymai pateikiami, kad kalną iš tiesų supylė milžinai?
  3. Kodėl vienas piemuo kalno gilumoje buvo apdovanotas, o kitas – nubaustas? Kokius panašius pasakojimus primena šis padavimas?
  4. Kokie gandai sklinda apie kalne paslėptus turtus?
  5. Kas yra kalno šeimininkai?
  6. Nupieškite švedų lobio žemėlapį.
  7. Koks ryšys tarp Velnio ir vokietuko sakmėse ir padavimuose? Atsakydami remkitės ir kitais skaitytais tekstais.

Tyrimas

Pasirinkite vieną netoli jūsų gyvenamosios vietos esantį piliakalnį ir, remdamiesi skirtingais šaltiniais bei pateiktais klausimais, parenkite pranešimą ir perskaitykite jį bendraklasiams.

  • Kaip, anot mokslininkų, atsirado šis piliakalnis?
  • Ar jis buvo tyrinėtas archeologų? Jei taip, ką atskleidė jų tyrimai?
  • Kaip piliakalnio atsiradimas aiškinamas padavimuose?
  • Kaip keitėsi piliakalnio vaizdas bėgant metams? Kur ir kokiu būdu užfiksuoti pasikeitimai?
  • Kur ir kokiais būdais pateikiama informacija apie jį? Ar toks pristatymo būdas jums atrodo pakankamai patrauklus?
  • Ar ir kaip stengtasi, kad piliakalnis taptų įdomus vietos gyventojams ir turistams?
  • Kokį vaidmenį piliakalnis atlieka šiuo metu?
  • Ką padarytumėte, kad jis taptų apylinkių traukos centru?

Bı̇̀ržų pilis

Pasakoja seni žmonės, kad seniau, kai statydavo kokį namą ir norėdavo, kad jis ilgiau išsilaikytų nesugriuvęs, į to namo sieną įmūrydavo gyvą žmogų.

Kai statė Biržų pilį, tai į jos vieną kertę įmūrijo tik išėjusius iš bažnyčios jaunavedžius. Sako, matėsi jaunosios kaspinai ir jaunojo bato galas. Dabar Biržų pilis jau seniai sugriuvusi, bet ta kertė, kur jaunavedžiai įmūryti, tebestovi.

Biržų pilies griuvėsių pietvakarinė pusė ir legendinis kampas. Petro Ločerio nuotrauka
Biržų pilis šiandien. Evaldo Liutkaus nuotrauka

Aptariame tekstą

  1. Kas pasakojama apie seniau vykusias namų statybas?
  2. Ką žmonės kalba apie Biržų pilies statymo ypatybes? Kuo jie pagrindžia savo kalbas?

Apibendriname

  1. Kuo neįprastas Biržų pilies statymas?
  2. Pasidomėkite, kada buvo pastatyta Biržų pilis. Nuo kokių priešų ji saugojo?
  3. Prisiminkite istorijos pamokas: ką dar žmonės aukodavo, ko siekė tai darydami?

Tyrimas

Patyrinėkite vietovardžių žodyną:

  • išsirinkite penkis jums įdomiausius vandenvardžius ar vietovardžius;
  • lape užrašykite jų pavadinimus, du ar tris pasirinktus iliustruokite;
  • nurodykite, kaip jie pristatomi žodyne.

Atliktą užduotį pristatykite bendraklasiams.

Prašau palaukti