Ar lengva suvaldyti ugnį?
- Pasiklausykite garso įrašo arba perskaitykite tekstus ir atsakykite į klausimus.
Ar lengva suvaldyti ugnį?
Ugnis mums reikalinga dieną ir naktį, žiemą ir vasarą: maistui išsivirti, namams apšildyti, tamsai apšviesti. O kokia būtų Kalėdų eglė be žvakučių, kaip gražiau Vėlinių dieną mirusiuosius pagerbtume, jei ne uždegdami žvakutę prie kapo; kokios Joninės būtų be laužo?
Žmogų lydi ugnis, be jos neišsiverstume. Bet ugnis ne vien paguodą ir džiaugsmą teikia – ji gali būti labai pavojinga: gaisrai nusiaubdavo ištisus miestus, sudegindavo didžiausias girias. Todėl nuo senų senovės buvo mokoma, kad su ugnimi reikia elgtis labai atsargiai.
Lietuviai nuo seniausių laikų ugnį laikė šventa. Todėl tikėjo, kad reikia ją gerbti, gražiai su ja elgtis, pavyzdžiui, gesinti tik šaltu, švariu vandeniu, negalima įžeisti, teršti, ypač spjaudyti, šlapintis ant jos. Jeigu kūrenant krosnį ar židinį iškrisdavo nuodėgulių, juos sudėdavo atgal, nespardydavo ir nemindžiodavo, nes tai yra negeri darbai. Ugnis gali įsižeisti ir keršyti, netgi sudeginti namus.
Senovėje žmonės ugnį ugniakure turėdavo išsaugoti ir per naktį. Žarijas jie sustumdavo į krūvelę, sukalbėdavo ugniai maldelę: „Ugnele Gabijonėle, nekurstoma nedek, užklostoma miegok ir nevaikščiok po šiuos namelius.“
Pagal „Senovinį kalendorių“ŽODYNAS
Nusiaubti – sunaikinti.
Žarija – deganti anglis.
- Kokią naudą žmonėms teikia ugnis?
- Kokios šventės paminėtos tekste? Ar žinote, kuo jos ypatingos?
- Kokį pavojų ugnis gali sukelti?
- Kaip patartina saugotis nuo ugnies keliamo pavojaus?
- Kaip reikia gesinti ugnį, kad ji neįsižeistų?
- Pasvarstykite, kodėl senovėje žmonės stengdavosi ir per naktį išsaugoti neužgesusią ugnį.
- Ko prašoma ugniai skirtoje maldelėje?
- Kodėl į ugnį kreipiasi „Ugnele Gabijonėle“?
- Remdamiesi nuotrauka, sukurkite trumpą pasakojimą.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"