Priešdėliniai daiktavardžiai

Kaip žinote, naujų žodžių galima pasidaryti ir su priešdėliais. Be to, jau išsiaiškinome, kas atsitinka, kai susiduria priešdėlio ir šaknies priebalsiai, todėl to šią pamoką nebekartosime. Vis dėlto atliekant užduotis aptartą taisyklę reikės prisiminti.

Daiktavardžių priešdėliai yra apy- (ap-, api-), at- (ata-, ato-), be-, į-, iš-, ne-, nuo-, pa- (po-), per-, pra- (pro-), prie-, prieš-, są- (sam-, san-), už- (užu-, užuo-). Visi jie, išskyrus ne-, kilę iš prielinksnių. Kad prisimintumėte priešdėlinę žodžių darybą, atlikite užduotį.

22.1. Taisyklingai perskaitykite pirmos grupės žodžius. Antros grupės žodžius nurašykite į sąsiuvinį ir sutartiniu ženklu pažymėkite priešdėlius.

I grupė. Apglėbimas, atgaila, išsišokimas, perrėkimas, priešgyna, uždarymas, atgarsis, apdaras.

II grupė. Pagalvė, apylanka, popietė, sutartinė, įvadas, užnemunė, pervaža, intarpas, nuolauža, išgrauža.

Daugiausia priešdėlinių daiktavardžių pasidaroma trimis būdais.

Priešdėlinių daiktavardžių, padarytų iš veiksmažodžių, vartojame nemažai, bet kaip daiktavardžių darybos būdas nelabai svarbus. Mat tokie daiktavardžiai yra ne priešdėlinės darybos rezultatas, o veikiau galūnių vediniai iš pamatinių žodžių, jau turinčių priešdėlius.

Beje, prisiminkite, kad šiuo būdu darant žodžius gali keistis:

• šaknies balsė: iškimšti – iškamša, išversti – išvarta;
• priešdėlio balsė: neužaugti – neūžauga, priplaukti – prieplauka, sukaupti – sankaupa;
• ir šaknies, ir priešdėlio balsė: pajusti – pojūtis, nuversti – nuovarta, suveržti – sąvarža, sujudo – sąjūdis, pasukti – posūkis.

22.2. Paaiškinkite, kaip padaryti pateikti daiktavardžiai, ir nurodykite darybos elementus.

Pertrauka, užsienis, netektis, sąmyšis, netiesa, priešnuodis, užuomarša, prieglauda, antkaklis, begėdis, įmautė, nelaisvė, sandėlis.

Iš prielinksninių junginių kilusių priešdėlinių daiktavardžių reikšmė priklauso nuo junginių reikšmės. Taigi, yra skiriami:

• vietos ar su vieta susijusių dalykų pavadinimai su priešdėliais pa-, po-, į-, ant-, apy-, už-: pasienis, panosė, požievis, įvartis, antpetis, apykaklė, užribis;
• laiko pavadinimai su priešdėliais pa-, prieš-, apy-, iš-: pavakarys, priešpiečiai, apypietė, išvakarės;
• asmenų pavadinimai su priešdėliais be-, pa-, po-, į-, iš-: bedarbis, patėvis, podukra, įnamis, išdukterė;
• mažesnių dalykų pavadinimai su priešdėliais pa-, po-: pameistrys, pogrupis.

22.4. Nurašykite sakinius ir pabraukite priešdėlinius daiktavardžius, jų priešdėlius pažymėkite sutartiniu ženklu, apveskite pakitusias žodžio dalis.

1. Vilniaus požemiai atskleidė daug nežinomų faktų ir užminė dar daugiau mįslių. 2. Upėje susidarė tiek sąnašų, kad ėmė formuotis didžiulis slenkstis. 3. Po žiemos šventės buvo linksmas povakaris. 4. Verkių parke išvartų niekas netvarko, mokslininkai sako, kad jos būtinos įvairiems vabzdžiams ir šliužams veistis. 5. Senovės lietuviai ateitį burdavo Kalėdų išvakarėse. 6. Bernas pas batsiuvį įsidarbino pameistriu.

22.5. Paaiškinkite paryškintų žodžių rašybą.

1. Takeliu per pievą ilgai niekas nevaikščiojo, todėl jis užžėlė tokia pat aukšta žole, kaip ir pieva. 2. Mamos apykaklė buvo iš dirbtinio kailio, tačiau atrodė kaip tikra. 3. Mūsų mokyklos futbolininkai įvartį įmušė jau pirmą rungtynių minutę. 4. Mokytojui niekada nepritrūksta netikėtų sąmojų. 5. Jis ne visada buvo toks priešgyna. 6. Nors žinojome, kad Velnio duobėje galima laukti visokių siurprizų, tačiau lemtingas posūkis išniro prieš mus labai netikėtai.

22.7. Nurašykite pateiktus daiktavardžius ir sutartiniais ženklais pažymėkite reikšmines žodžio dalis.

Galvosūkis, atidarytuvas, raganosis, išparduotuvė, grojaraštis, apsilankymas, užsispyrimas, pojūtis.