PRIESAGINIAI DAIKTAVARDŽIAI
Daugiausia naujų žodžių pasidarome su įvairiomis priesagomis. Šis darybos būdas būdingiausias daiktavardžiui, nes jo priesagų yra net šeši šimtai.
Ne visus priesaginius vedinius vartojame kasdien ir ne visos priesagos vienodo produktyvumo. Pavyzdžiui, mažybinių daiktavardžių su priesagomis -elis, -ėlis (šunelis, dobilėlis) vartojame daug ir kasdien, o priesagos -užė (dukružė), -okšnis (upokšnis) ar -ulis (žmogulis) gerokai retesnės.
Daiktavardžiai daromi iš kitų daiktavardžių, būdvardžių ir veiksmažodžių su atitinkamomis priesagomis.
PRIEŠDĖLINIAI DAIKTAVARDŽIAI
Daiktavardžių priešdėliai yra apy- (ap-, api-), at- (ata-, ato-), be-, į-, iš-, ne-, nuo-, pa- (po-), per-, pra- (pro-), prie-, prieš-, są- (sam-, san-), už- (užu-, užuo-). Visi jie, išskyrus ne-, kilę iš prielinksnių.
Daugiausia priešdėlinių daiktavardžių pasidaroma tokiais būdais:
- iš veiksmažodžių: iškamša (iškimšti), išpirka (išpirkti), nuolaida (nuleisti), pojūtis (pajusti);
- iš prielinksninių junginių: beprotis (be proto), palovis (po lova), užstalė (už stalo);
- prie daiktavardžio pridedant priešdėlį: nelaimė (laimė), neviltis (viltis).
Iš veiksmažodžių padarytų priešdėlinių daiktavardžių vartojame nemažai. Vis dėlto tokie daiktavardžiai yra ne priešdėlinės darybos rezultatas, o veikiau galūnių vediniai iš pamatinių žodžių, jau turinčių priešdėlius.
Šiuo būdu darant daiktavardžius gali keistis:
- šaknies balsė: iškimšti – iškamša, išversti – išvarta;
- priešdėlio balsė: neužaugti – neūžauga, priplaukti – prieplauka, sukaupti – sankaupa;
- ir šaknies, ir priešdėlio balsė: pajusti – pojūtis, nuversti – nuovarta, suveržti – sąvarža, sujudo – sąjūdis, pasukti – posūkis.
Iš prielinksninių junginių kilusių priešdėlinių daiktavardžių reikšmė priklauso nuo junginių reikšmės. Taigi, yra skiriami:
- vietos ar su vieta susijusių dalykų pavadinimai su priešdėliais pa-, po-, į-, ant-, apy-, už-: pasienis, panosė, požievis, įvartis, antpetis, apykaklė, užribis;
- laiko pavadinimai su priešdėliais pa-, prieš-, apy-, iš-: pavakarys, priešpiečiai, apypietė, išvakarės;
- asmenų pavadinimai su priešdėliais be-, pa-, po-, į-, iš-: bedarbis, patėvis, podukra, įnamis, išdukterė;
- mažesnių dalykų pavadinimai su priešdėliais pa-, po-: pameistrys, pogrupis.
SANGRĄŽINIAI DAIKTAVARDŽIAI
Sangrąža yra veiksmažodžio ypatybė, todėl sangrąžiniai daiktavardžiai daromi iš jų: pasimatyti – pasimatymas, praustis – prausimasis.
Jeigu sangrąžos dalelytė įsiterpusi po priešdėlio, žodis linksniuojamas pagal žinomus linksniavimo tipus (pasirodymas, pasirodymo, pasirodymui ir t. t.). Žodžio gale sangrąžos dalelytė pridedama prie viso žodžio ir linksnio galūnės nepakeičia, tik daugiskaitos naudininko linksnyje dvi s susilieja.
Vienaskaita | Daugiskaita |
V. kreipimasis | kreipimaisi |
K. kreipimosi | kreipimųsi |
N. kreipimuisi | kreipimamsi |
G. kreipimąsi | kreipimusis |
Įn. kreipimusi | kreipimaisis |
Vt. kreipimesi | kreipimuosesi |
DAIKTAVARDIS SAKINYJE
Daiktavardis sakinyje dažniausiai eina veiksniu ir atsako į klausimą kas? Paprastai jis įvardija asmenį arba daiktą, kuris ką nors veikia (veikė, veikdavo, veiks) ar yra (buvo, būdavo, bus): Saulė šviečia. Laivas plaukia. Berniukas bėga. Medis auga.
Daiktavardis gali eiti ir tariniu. Šia sakinio dalimi pasakome, ką veiksnys veikia, kas jis yra, koks jis yra. Daiktavardis eina tik antrąja tarinio dalimi – vardine: Varna yra paukštis.
Daiktavardžiu sakinyje reiškiamas ir papildinys. Tai antrininkė sakinio dalis, atsakanti į klausimus ko?, kam?, ką?, kuo?: Noriu duonos. Atstovauju mokyklai. Perskaitykite sakinį. Parodė pirštu. Papildinio klausimas kyla iš tarinio, todėl daiktavardžio linksnis priklauso nuo veiksmažodžio.
Daiktavardis sakinyje taip pat eina pažyminiu. Ši antrininkė sakinio dalis jungiama prie daiktavardžiu reiškiamos sakinio dalies. Ji žymi daikto požymį ir atsako į klausimus koks?, kokia?, kuris?, kuri?, kelintas?, kelinta?, kieno?: mamos (kieno?) suknelė, saulės takas, svečių batai.
Daiktavardžiu sakinyje reiškiama ir aplinkybė. Ši antrininkė sakinio dalis atsako į klausimus kur?, kada?, kaip?, kiek?, kokiu tikslu?, dėl kokios priežasties? Iš linksnių dažniausiai vartojami vietininkas, galininkas, įnagininkas: buvau miške, susitiksime sekmadienį, bėgome ratu.